Vasarą padaugėja žmonių, besikreipiančių į alergologus. Kai kurie jų atrodo, lyg būtų persikaitinę saulėje: yra išberti, kūnas nusėtas pūslių, niežti odą. To priežastis – ne per ilgas buvimas saulėje, o alerginė reakcija į saulės spindulius arba nusideginimas augalais.
Pavojinga – po lietaus
Atostogų linksmybes gali apkartinti ne tik traumos, bet ir nudegimai nuo paprasčiausių kiemo pakraštyje žaliuojančių augalų. Tuo įsitikino dvi vilniečių šeimos. Į gydytojos kabinetą aštuonerių Deimantę ant rankų atnešė motina. Mergaitė dėl didžiulės vandeningos pūslės ant kelio sąnario nebepajėgė vaikščioti, ją kamavo skausmai.
Alergologė nustatė, kad mažametė nusidegino rūtomis – visžaliais dažną kaimo gėlių darželį puošiančiais augalais. Kieme pas močiutę žaidusi mergaitė prie rūtų vos prisilietė, tačiau saulėtą dieną to pakako, kad liktų nudegimas.
Ketverių vilnietis Ramūnas tėvus išgąsdino iš kiemo sugrįžęs pūslėtomis rankomis. Berniukas prisilietė prie šalia namų augančių plačialapių augalų, botanikų vadinamų Sosnovskio barščiais.
„Saulėtą vasaros dieną vertėtų vengti kontaktų su augalais, kurie turi medžiagų, sukeliančių bėrimų. Itin saugotis reikėtų rūtų, narcizų, varpinių žolių, Sosnovskio barščių, kai kuriuos gali išberti ir nuo dobilų”, – vardijo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė gydytoja Rūta Dubakienė.
Netikėtų odos reakcijų sukelia ir sode auginami krapai, petražolės, pastarnokai, morkų lapai, pomidorai, pupelės bei juodieji serbentai. Nuodingųjų medžiagų turintiems augalams botanikai priskiria ir pakalnutes. Augalų, galinčių sukelti odos reakcijų, poveikis itin sustiprėja po lietaus nušvitus saulei.
Jautrumas augalams nėra alergija. Jis nepriklauso net nuo amžiaus. „Bėrimų nuo augalų dažniau diagnozuojame vaikams, nes jie judresni, dažniau nori viską pačiupinėti ir visur lįsti”, – sakė R.Dubakienė.
Ant odos iššoka pūslių
Į alergologus besikreipiančių vilniečių padaugėja kas vasarą. Daugelis jų prisipažįsta manę, kad sunegalavo persikaitinę saulėje. Atviros jų kūno vietos būna nusėtos pūslių, odą smarkiai niežti. Šių negalavimų priežastį medikai nustato nesunkiai. Tai – ne per ilgas buvimas saulėje, o alerginė reakcija į saulės spindulius arba nusideginimas augalais.
Dažniausiai beria itin jautrios odos žmones, žydraakius, šviesiaplaukius, strazdanotus. Neretai pasitaiko, kad į medikus vasarą kreipiasi ir tie, kurie vartoja įvairių vaistų, naudoja nemažai kosmetikos ir parfumerijos priemonių.
Alerginę reakciją į saulės spindulius medikai vadina fotodermatitu. Fotodermatitą gali sukelti ir deginimasis soliariume.
„Būti saulėje nerekomenduojama geriantiesiems kai kuriuos antibiotikus, vaistus nuo depresijos, šlapimą varančius vaistus bei medikamentus, skirtus cukriniam diabetui, širdies ritmo sutrikimams, sąnarių ligoms gydyti. Taip pat naudojantiesiems kai kuriuos tepalus ir kremus nuo uždegimo”, – vardijo R.Dubakienė.
Gydytoja įspėjo, kad prieš naudojant vaistus privaloma atidžiai perskaityti informacinius lapelius. Juose turi būti nurodyta, ar vaistus vartojančiam žmogui galima būti saulėje.
Kartą pagalbos prireikė vos paeiti galinčiam futbolininkui. Intensyviai sportuojantis jaunuolis kurį laiką patemptą čiurnos sąnarį tepė skausmą ir patinimą slopinančiu tepalu. Čiurnos skausmas nesumažėjo, o patinimas tik stiprėjo, nes sportininkas kas dieną treniruodavosi saulės atokaitoje.
Nuo kvepalų lieka dėmės
Vasarą atsargiai derėtų rinktis ir kosmetikos priemones. Odą gali išberti naudojant kosmetikos priemones, kurių sudėtyje yra bergamotės, santalmedžio aliejaus. Atsargiai reikėtų naudoti ir kvepalus, blizgius lūpų dažus, odekolonus, kremą po skutimosi, baktericidinį muilą.
„Nuo kremų gali išberti, nuo kvepalų – likti tamsios dėmės ant odos”, – tvirtino R.Dubakienė. Jautresniems žmonėms, susiruošusiems į gamtą, reikėtų rengtis drabužius ilgomis rankovėmis. Sodininkai turėtų nepamiršti apsimauti pirštinių. Atviras kūno vietas reikia gausiai tepti apsauginiu kremu nuo saulės. Gydytojai pataria rinktis tokį kremą, kurio apsauginis poveikis trunka ne mažiau kaip dvi valandas.
Negalima gydytis patiems
„Bėrimo jokiu būdu nereikėtų gydytis namie. Ant saulės ar augalų pakenktos odos negalima dėti jokių kompresų ir patiems rinktis vaistų – jų turi paskirti gydytojas”, – patarė R.Dubakienė. Negydoma oda gali supūliuoti, prasidėti infekcijos, todėl į medikus reikia kreiptis nedelsiant.
Sergantieji fotodermatitu gydomi vaistais nuo alergijos ir tepalais. Jei jie nepadeda – skiriamas gydymas hormonais. Fotodermatito gydymas trunka apie mėnesį. Bėrimai nuo augalų praeina greičiau, tačiau ant odos tamsios augalų dėmės gali išlikti net keletą mėnesių.
Vaistų nuo alergijos gydytojai rekomenduoja pasiimti ir į kiekvieną kelionę.
