Ne vienas esame patyrę stiprų pulsuojantį galvos skausmą, besitęsiantį kelias valandas ar net dienas, lydimą regėjimo sutrikimų, pykinimo, vėmimo, šviesos baimės ar mieguistumo. Migrena kamuoja daugiau nei dešimt procentų žmonių. Užėjus migrenos priepuoliui tenka gulėti ramiai tamsoje ir tyloje, kol baigsis kankinantys pojūčiai. Vieni priepuolio metu negali net pagalvoti apie maistą, kitiems maistas palengvina pykinimą. Atlikti bet kokius veiksmus tampa sunku, o vaistai ne visada padeda
Specifinis skausmas
Daugiau nei tris tūkstančius metų žinoma migrena anksčiau buvo gydoma užkalbėjimais, maldomis, įvairiomis žolėmis, tačiau ir dabar vis dar ieškoma tikrai efektyvių vaistų. Migrena gali būti nepaprastai skausminga ir varginanti. Pasak gydytojos neurologės Jūratės Eivienės, dažniausiai jaučiamas specifinis vienos pusės galvos skausmas.
„Dažniausiai tai būna pulsuojantis skausmas, bet kartu būna ir kitų simptomų: šviesos, garso baimė, skausmas dažniausiai stiprėja nuo fizinio krūvio. Migrenos priepuoliai būna vidutinio ir didelio intensyvumo, gali tęstis tik kelias valandas, tačiau kartais jie trunka ir iki septyniasdešimt dviejų valandų”, – ligą apibūdino neurologė.
Kartais ligonis jaučia, jog artėja galvos skausmas, o kai jis užklumpa, būna itin stiprus. Sergantysis jaučia šleikštulį ar vemia, nebegali tęsti savo kasdienės veiklos. Užėjus migrenos priepuoliui žmogus gali matyti žybsėjimą, zigzagus, ryškią šviesą, kurie jį erzina. Jis taip pat negali pakęsti triukšmo, tad stengiasi atsigulti, pamiegoti tyloje ir tamsoje.
Dažnai pakinta ir uoslė, žmogus tampa jautrus įvairiems kvapams. Užėjus priepuoliui kiekvienas judesys tampa skausmingu darbu. „Vieniems priepuoliai užeina vieną ar du kartus per savaitę, kitiems – kartą per metus ar mėnesį. Tai labai individualu ir priklauso nuo įvairių aplinkybių”, – sakė J.Eivienė.
Derėtų skirti tam tikros kilmės galvos skausmą nuo migreninių, nes net devyniasdešimt procentų žmonių jį patiria ir dėl kitų priežasčių. Net ir paprasčiausios pagirios išgėrusiajam per daug alkoholio sukelia galvos sopulį. O skausmas, atsiradęs sergant infekcinėmis ligomis, praeina vos tik pasveikus.
Galvos skausmai, kurių priežastys yra žinomos, ne taip gąsdina pacientus, priešingu atveju jie gali kelti didelį susirūpinimą ir baimę. Paprastai galvos skausmą gali sukelti stresas, triukšminga aplinka, ilgas dėmesio sutelkimas, įtemptas žiūrėjimas ar per didelis išgerto alkoholio kiekis. Pavyzdžiui, dėl įtampos atsiradusiu galvos skausmu vadinamas tempimo, spaudimo, susitraukimo pojūtis, kuris skiriasi pagal intensyvumą, dažnumą ir trukmę. Pacientas šį skausmą apibūdina kaip nepraeinantį ir kasdien pasireiškiantį. Ar skausmas migreninio pobūdžio, padeda nustatyti tos srities specialistas.
Kodėl sergama?
Dėl kokių priežasčių sergama migrena, vis dar svarstoma, ligos etiologija nėra tiksliai žinoma. Pagal kraujagyslinę teoriją, migreniniai galvos skausmai kyla dėl galvos smegenų kraujagyslių plėtimosi, o neurologinė teorija teigia, kad kilmė yra neurologinė, ji atsiranda dėl pasikeitimų nervų sistemoje. Buvo nustatyta, kad migrenai įtakos turi tam tikri cheminės informacijos perdavėjai smegenyse.
„Literatūroje minima įvairių ligos priežasčių. Vieni tvirtina, jog liga atsiranda dėl trišakio nervo, kiti įvardija paveldimumą, aplinkos faktorius, tad sunku nusakyti tikrąsias migrenos priežastis”, – tikino „Sekundės” pašnekovė.
Migrena tris kartus dažniau serga moterys nei vyrai. Hormonų pokyčiai turi reikšmės skirtumui tarp lyčių, nes iki brendimo migrena kamuoja beveik tiek pat berniukų ir mergaičių.. Mažiausiai 90 proc. gyventojų pirmasis migrenos priepuolis ištinka iki 40 metų. Daugumai ligonių migrena prasideda paauglystės metais arba apie dvidešimtuosius gyvenimo metus. Migrenos atvejai aprašyti mažiems vaikams ir net kūdikiams.
„Dar būdami jaunuoliais žmonės pajunta pirmuosius galvos skausmus ir šia liga dažniau skundžiasi moterys. Įdomu, kad vienai iš keturių pacienčių migrena praeina prasidėjus menopauzės periodui, bet kai kurioms skausmas išlieka, tik jis būna ne toks ryškus, – apie ligos ypatumus kalbėjo J.Eivienė. – Vyresniems nei keturiasdešimt penkerių metų žmonėms migrenos priepuoliai negali prasidėti. Tokiu atveju asmenys dažnai patiria kitokios kilmės galvos skausmus, tad jei ateina pacientas, kuris anksčiau nėra pajutęs migreninio galvos skausmo ir dabar juo skundžiasi, dažniausiai tenka ieškoti kitų priežasčių”.
Kaip liga gydoma
Migrenos priepuolis paprastai gydomas vaistais, tačiau nereikėtų pasitikėti vien tik medikamentais. Rūpinimasis savimi yra viso gydymo pagrindas. Labai svarbu išvengti priepuolius provokuojančių veiksnių. „Prasidėjus galvos skausmui dažniausiai žmonės skuba gerti įvairių analgetikų. Jie iš pradžių padeda, tačiau migrenai gydyti skiriami specifiniai vaistai – triptanai, tai efektyviausi vaistai”, – teigia gydytoja.
Analgetikų grupei priklauso nuskausminamieji vaistai, kurie gali būti naudingi nestiprių migrenos atakų metu. Kad jų poveikis būtų efektyvus, vaistus reikia išgerti pirmam priepuolio simptomui pasirodžius, tačiau gydytoja pataria pasitarti su specialistu, kuris skirs migrenai gydyti skirtus specifinius vaistus ir patars, kaip galima išvengti galvos skausmo.
Didelė dalis migrena sergančių žmonių įvairiais gyvenimo momentais išbando ir alternatyvų gydymą. Dauguma priemonių padeda sumažinti provokuojančių veiksnių poveikį, palengvina sprando ir nugaros skausmus, deja, šių priemonių efektyvumas gali būti trumpalaikis arba jos padeda tik tuo metu, kai yra taikomos.
Nemedikamentinių gydymo būdų yra įvairių: fizioterapija, augaliniai preparatai, akupunktūra, taškinis masažas, homeopatija, psichoterapija, masažas, aromaterapija, joga. Akupunktūra ir taškinis masažas kai kuriems žmonėms yra labai veiksmingas. Spaudžiant ar tempiant tam tikrus taškus migrenos priepuolio metu skausmas mažėja.
Psichoterapija padeda nustatyti streso veiksnius ir laiku su jais susitvarkyti, tad daugumai žmonių ji priimtina, nes stresas ir nerimas provokuoja migrenos priepuolius. Jogos pratimai ištempia raumenis, pašalina stresą, palengvina kvėpavimą ir padeda atsikratyti įtampos. Pasak J.Eivienės, migrena yra sudėtinga liga, kurios gydymas įdomus tuo, jog kartais padeda priemonės, kurių poveikiu žmogus tiki. „Yra šaldomųjų priemonių, jei jos padeda – puiku, galima jomis naudotis.
Svarbu žinoti ir tai, jog kartais migrenos priepuolius padeda sustabdyti tam tikrų produktų atsisakymas. Vieniems galvos skausmus gali sukelti raudonas vynas, kava, kitiems – šokoladas, pelėsinis sūris. Jeigu šie produktai išprovokuoja migreną, derėtų jų vengti, – perspėjo neurologė. – Tačiau kartais ligos eiga gali būti nepaaiškinama. Sakoma, jog stresas, įtampa išprovokuoja galvos skausmą, tačiau yra žmonių, kurie savaitgalį, kai turėtų ilsėtis, kenčia galvos skausmus.
Tad patikimų priemonių, kaip išvengti skausmo, nėra, reikia stebėti save ir atsisakyti produktų ar veiklos, kurie gali sukelti migrenos priepuolį”.
Kai skausmas stiprus
Nors daugeliui žmonių migrena neatrodo rimta liga, tačiau ji gali sukelti ir komplikacijų. „Komplikacijų pasitaiko nedažnai, tačiau galvos skausmas gali išprovokuoti migreninį insultą. Žinoma, taip neturėtų atsitikti jaunam žmogui, tačiau 35-45 metų amžiaus tarpsniu tokių atvejų būna.
Migreninis insultas gali įvykti, jei priepuoliai būna sunkūs, ilgiau tęsiasi”, – perspėjo neurologė. Kenčiantieji migreninius galvos skausmus turėtų pasikonsultuoti su specialistu, kuris padėtų rasti tinkamą būdą, kaip kovoti su šia liga. Ligoniai, kurie stengiasi gydytis patys ar paklausę atsitiktinių žmonių patarimų, gali sulaukti liūdnų pasekmių.
Nuo 2004-ųjų metų Lietuvoje vykdomas projektas, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su galvos skausmų problema ir padėti įveikti šią negalią, išmokyti palengvinti būklę. Įvairiuose miestuose rengiami susitikimai su specialistais, jie suteikia reikiamos informacijos.
Pasak projekto koordinatorės Erikos Vilimaitės, projekto tikslas – padėti sergančiajam pagerinti gyvenimo kokybę ir pajusti kasdienybės be galvos skausmo džiaugsmą. „Šio projekto metu sukurta interneto svetainė www.migrena.lt, kurioje galima rasti daug informacijos ir patarimų.
Lietuvoje veikia ir nemokama telefono linija 8-800 -10103, ja paskambinusiesiems operatoriai padeda susisiekti su neurologu, susitariama dėl konsultacijos”, – sakė E.Vilimaitė.
J.Eivienė tikino, jog paskambinusieji nemokamu pagalbos telefonu bus konsultuojami patyrusio specialisto. „Telefonu galima paklausti, kokie simptomai atsiranda, patarti, kaip numalšinti galvos skausmą. Svarbiausia, kad žmogus gali susitarti dėl konsultacijos”.
Neringa Sirtautienė
