Fizinei veiklai ir sportui amžiaus apribojimų nėra. Kol žmogus juda, tol, pritaikius atitinkamą krūvį, sportuoti galima ir net rekomenduojama.
Dažnai klaidingai manoma, kad sportas ir aktyvus gyvenimo būdas tik jaunų žmonių prerogatyva. Kineziterapeutai švelniai prieštarauja populiariai nuomonei ir tikina, kad, norint palaikyti gerą sveikatos būklę ar net pagerinti ją, sportuoti būtina visų amžiaus grupių žmonėms. Tiesa, būtina turėti tam tikrų specifinių žinių apie vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą ir jiems taikomą fizinį krūvį.
Pasaulio sveikatos organizacija vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms rekomenduoja mažiausiai 150 min. vidutinio intensyvumo arba 75 min. didelio intensyvumo aerobinių pratimų per savaitę arba lygiavertį vidutinio ir didelio intensyvumo aerobinių pratimų derinį. Vienų pratybų trukmė turi būti mažiausiai 10 minučių. Norint didesnio poveikio, rekomenduojama didinti pratimų laiką iki 300 min. vidutinio intensyvumo ir 150 min. didelio intensyvumo aerobinių pratimų per savaitę. Senyvo amžiaus žmonės, kurių mobilumas yra sutrikęs, turi užsiimti fizine veikla 3 ar daugiau kartų per savaitę, kad pagerintų pusiausvyrą ir išvengtų griuvimų. Kai senyvo amžiaus žmogus negali įvykdyti šių rekomendacijų dėl sveikatos būklės, jie turi būti kuo daugiau fiziškai aktyvūs, kai tik leidžia sveikata.
Judėti būtina
Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ vyr. kineziterapeutė Ilona Kazlauskienė, kasdien dirbanti su senjorų reabilitacija, detaliai paaiškina, kokia fizinė veikla labiausiai tinka vyresnio amžiaus žmonėms. Anot jos, vyresniems žmonėms tinka pratimai, kurie teigiamai veikia labiausiai amžiaus ir laiko išbandomas kūno sritis.
„Rekomenduojami pusiausvyrą gerinantys pratimai, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą gerinantys (aerobiniai), raumenų jėgą didinantys pratimai“, – vardija kineziterapeutė. Fizinė veikla gali būti įvairi – pradedant nuo ilgesnio pasivaikščiojimo miško takeliais, nesudėtingo šiaurietiško ėjimo, darbo sode ar darže iki treniruočių salėje, naudojant įvairias priemones, tokias kaip stacionarus dviratis, svarmenys ar nestabilios platformos.
Griuvimai viena pagrindinių senyvo amžiaus žmonių problema. Griūvama dėl to, kad senyvame amžiuje dėl įvairių priežasčių prastėja kūno gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą. Dažniausia griuvimo situacija – atlikdamas net ir tokius paprastus kasdienius veiksmus kaip daiktų siekimas ar krypties keitimas einant, senyvo amžiaus žmogus gali prarasti pusiausvyrą ir nugriūti. Sportas gali padėti šiems žmonėms pagerinti pusiausvyrą.
„Prižiūrint specialistams, fizinių pratimų metu rekomenduojama specialiai išvesti iš pusiausvyros, iš komfortiškos padėties, pavyzdžiui, žmogus turi atlikti pratimą užsimerkęs arba ant nestabilaus paviršiaus, įvairiai keisdamas judėjimo kryptį. Po tokių treniruočių žmogus lengviau susidoroja su panašiomis kliūtimis buityje“, – įsitikinusi specialistė.
Kineziterapeutė I. Kazlauskienė priduria, kad sergant tam tikromis ligomis ar esant tam tikros būsenos sportuoti nerekomenduojama. „Tai sunkūs susirgimai, pavyzdžiui, kai yra aukšta kūno temperatūra (febrilus karščiavimas), pažengę onkologiniai susirgimai (IV klinikinės grupės), mažakraujystė, kai hemoglobino kiekis kraujyje yra mažesnis nei 80 g/l, ūmios infekcinės ligos, kvėpavimo nepakankamumas (III laipsnio). Visos kitos ligos netrukdo užsiimti atitinkama pagal sveikatos būklę fizine veikla“, – teigia kineziterapeutė.
Sportuoti – kartu su specialistu
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama sportuoti kartu su kineziterapeutu.Specialistas įvertina fizinį pajėgumą, fizinio krūvio toleravimą, randa stipriąsias ir silpnąsias vietas, įvertina esamus susirgimus ar buvusias traumas ir pagal tai skiria individualų krūvį, paskatina, jei reikia, neleidžia simuliuoti, stebi organizmo reakciją į fizinį krūvį, objektyviai įvertina pasiekimus.
Kineziterapeutai, dirbantys su senyvo amžiaus žmonėmis, turi išsamiai atlikti paciento sveikatos ištyrimą, pritaikyti individualų krūvį bei tinkamus pratimus. Taip pat privalo atsižvelgti į paciento turimas ligas, kurios gali daryti įtaką fizinio krūvio tolerancijai. Svarbus ir psichologinis kineziterapeutų pasiruošimas.
„Tikėtina, kad senyvo amžiaus pacientas užduotis atliks lėčiau nei jaunesnis pacientas. Dažnai gali tekti kalbėti garsiau, jei pacientas turi silpnesnę klausą. Kineziterapeutas turi duoti nuoseklius nurodymus, kaip pratimas turi būti atliekamas, neskubėti, daryti atitinkamas poilsio pertraukėles, kad pacientas spėtų sukaupti jėgas kitai užduočiai“, – patirtimi dalijasi reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ specialistė.
Pašnekovė primena, kad yra labai svarbu skatinti žmogų užsiimti fizine veikla, nes motyvacija dažnu atveju, bėgant metams, mažėja, atsiranda vis daugiau priežasčių, dėl kurių neva geriau pailsėti, pataupyti jėgas. Kaip paskata gali būti artimųjų palaikymas. Taip pat gali motyvuoti dalyvavimas treniruotėse kartu su draugais ar bendraminčiais didelėse ar mažesnėse bendraamžių grupėse.
Kineziterapeutų patarimai sportuojantiems senjorams:
- Pasirinkti mėgstamą fizinės veiklos rūšį.
- Neskubėti, judesius daryti užtikrintai.
- Jei atrodo per sunku, skaidyti treniruotę į kelias trumpesnes.
- Būtinai atlikti pusiausvyrą gerinančių, aerobinių ir raumenų jėgą didinančių pratimų.
- Turėti palaikančių ir motyvuojančių bendraminčių.
- Nesustoti!
