Jeigu būtų sudaromas labiausiai paplitusių ligų dešimtukas, kolitas jame tikrai atsirastų. Galbūt nėra žmogaus, kuris nė karto nesirgo kolitu. Daugelis, kol nepakyla temperatūra, nepradeda skaudėti pilvo, net neįtaria, kad serga lėtine forma.
Priežastys – įvairios
Kolitas – storojo žarnyno gleivinės uždegimas. Jų būna įvairių: opinis – ant žarnyno sienelių atsiranda opų, infekcinis – sukelia įvairūs mikrobai, išeminis – sutrinka žarnyno kraujotaka ir kt.
Kad ir kokiu storojo žarnyno gleivinės uždegimu sergama, pagrindinis požymis tas, kad pažeidžiama gleivinė. Kolito priežastys dažniausiai būna šios: žarnyno infekcija, infekcijos židinys tulžies pūslėje ar kasoje, ilgalaikis kai kurių antibiotikų vartojimas arba kai geriama per didelės jų dozės, netinkamas maitinimasis, disbakteriozė, alergija, parazitinės žarnyno ligos, apsinuodijimas maistu, didelis fizinis nuovargis, stresas, sutrikusi žarnyno kraujotaka (būdinga vyresnio amžiaus žmonėms), nusilpusi imuninė sistema, paveldimumas. Tačiau kartais susergama ir dėl neaiškių priežasčių.
Sergant ūminiu kolitu skauda pilvą, viduriuojama iki 20 kartų per parą. Išmatos būna su gleivėmis, krauju, gali būti ir gleivinės gabalėlių. Ligonis karščiuoja, skundžiasi galvos skausmu. Kai sergama lėtiniu kolitu, jaučiamas skausmas po krūtine ir visame pilve, tuštinamasi 3-4 kartus per parą. Kartais viduriai užkietėja, bet paskui pradedama viduriuoti.
Ūmus kolitas mažiau pavojingas nei lėtinis, nes sergant pastaruoju kartais simptomai nėra ryškūs. Todėl žmogus mano, kad jo organizmas nevirškina kai kurių produktų, nusprendžia jų atsisakyti ir laiku nesikreipia į gydytoją. Taigi alinamas organizmas, gali atsirasti mažakraujystė, išsausėti oda. Ūminis kolitas paprastai praeina per kelias dienas.
Neįprasti simptomai
„Aš netinkamai maitinuosi”, – nusprendžiama suskaudus pilvą. „Ką padarysi – amžius kaltas, kad pilvą dažnai skauda”, – pamanoma ir taip. Kas gi būdinga sergant kolitu? Pavyzdžiui, viduriavimas arba pilvo pūtimas. Galima jausti nuolatinį šaltį – nepadeda nei storiausi megztiniai, nei antklodės. Gali būti užgulta nosis – kad ir nėra slogos, bet sunku darosi kvėpuoti. Arba anksti rytą gali pažadinti peties skausmas. Paskui jis sumažės, bet dieną petį vėl pradės mausti.
Šie visi pojūčiai, atrodo, niekaip nėra susiję su storojo žarnyno gleivinės uždegimu, bet ir pilvo skausmas – tai dar ne kolito požymis. Pilvą gali skaudėti sutrikus kepenų, tulžies pūslės, šlapimo pūslės, širdies veiklai, prasidėjus apendicitui. Tikrąją skausmo priežastį nustatys tik gydytojas. Tad jeigu suskaudo pilvą, nereikia gydytis patiems.
Kai pradedama viduriuoti, taip pat dar nereiškia, kad sergama kolitu. Tai gali būti dėl nekokybiško maisto arba organizmo reakcija pasikeitus, pavyzdžiui, vandeniui. Kitas dalykas, jei viduriuoti nesiliaujama. Tada laukti pavojinga, nes kolitas savaime nepraeina. Jei nuolat pučia pilvą, taip pat reikia kreiptis į gydytoją.
Rečiau pasitaikantys kolito simptomai – kvėpavimo takų problemos, skausmas pečių srityje. Be to, gali pablykšti veido oda, pradėti skaudėti dantys, „šokinėti” kraujospūdis, galima jausti šaltį pilve. Svarbus simptomas – nuolatinis galvos skausmas. Jeigu pradėjo skaudėti galvą ir skausmas nepraeina, patartina kreiptis į gydytoją. Aišku, nebūtinai kaltas kolitas, bet reikia ieškoti, koks organas prašosi pagalbos.
Geriausias vaistas – dieta
Storojo žarnyno gleivinės uždegimą pradedama gydyti nuo specialios dietos. Prie įprasto maitinimosi pereinama pamažu. Pirmomis ligos dienomis ligoniui duodama tik šiltos arbatos be cukraus. Paskui galima pradėti valgyti gleivingų sriubų, pertrintų patiekalų. Sveikstančiajam duodama kapoto maisto ir po truputį pereinama prie įprastos dietos, bet dar ilgai negalima gerti pieno.
Linkusiesiems į viduriavimą ypač naudingos žalios daržovės – morkos, pomidorai, agurkai. Būtina valgyti salotų, moliūgų. Juos galima virti vandenyje arba troškinti garuose. Labai gerai veikia bulvių sultys. Vienos jos nėra skanios, tad galima maišyti su morkų sultimis ir pridėti medaus.
Rytą rekomenduojama gerti vandens su medumi. Iš kruopų geriausia valgyti avižas. Naudingi riešutai, saulėgrąžos. Viduriuojant padeda granatai – ne tik sėklos, bet ir luoba. Galima valgyti varškę, varškės apkepą, birias kruopas, gerti kefyrą, pasukas, rūgpienį.
Sergantiesiems kolitu negalima vartoti aukščiausios rūšies duonos (reikia valgyti sėlenų duoną), įvairių kepinių, riebios mėsos, dešrų, žuvų, konservų, kiaušinių, ridikų, ridikėlių, svogūnų, grybų, šokolado. Nerekomenduojama gerti stiprios kavos. Negalima gerti pieno.
Sergant sunkesnės formos kolitu gydoma kompleksiškai: be vaistų, taikoma fizioterapija, psichoterapija. Naudinga nuvažiuoti į sanatoriją.
