Šiaulietė Lionė sunkiai tramdo ašaras — jos širdies plakimas buvo sutrikęs keletą kartų. Ištvėrusi kankinamą skausmą, galybę lašelinių, narkozę, net elektrošoką, moteris dėkinga kardiologams, kurie ne tik laiku suteikė pagalbą, bet ir padovanojo viltį gyventi.
Skausmingas širdies perspėjimas
Prieš trejus metus ponia Lionė niekaip nesuprato, koks sutrikimas ją ėmė kamuoti: lyg silpna, lyg širdis „negera”. Išgėrus vaistų, nepagerėjo. Kartą pravaikščiojo visą naktį skausmo surakinta krūtine ir neramiai plakančia širdimi. Rytą neištvėrusi širdies „šokinėjimo” išsikvietė greitąją. Širdis plakė 170 dūžių per minutę, kamavo itin aukštas kraujospūdis.
„Labai protinga medikė atvažiavo. Skubiai sugirdė vaistų. Po kiek laiko širdies ritmas atsistatė. Išleista iš ligoninės nukeliavau pas kardiologę, gydžiausi ambulatoriškai, tačiau po septynių mėnesių jokio pagerėjimo nepajutau”, — apgailestavo moteris.
Prisimena, kad per dieną kraujospūdžio duomenys keisdavosi po šešis— septynis kartus. Vakare jausdavosi ypač blogai. Po pusės metų moteris vėl pajuto širdies darbo pokyčius — „lyg kas pamėtėjęs būtų”. Paguldyta į Kardiologijos skyrių moteris dvi paras buvo stebima medikų, nuolat lašinamos lašelinės. Kardiologai pacientę ramino, kad širdies darbas atsistatys.
„Ramindami užsiminė ir apie blogiausią, kad jei širdies ritmas neatsistatys pats, teks taikyti elektrošoką. Gulėjau gydytojos Aušros Jašinskienės palatoje, sekiau jos akis. Laukiau. Pranešė, kad ritmas atsistatė”, — jaudindamasi pasakojo moteris.
Trečias kartas atsipalaiduoti neleido
Išvažiavusi iš ligoninės suprato, kad vaistai, kuriuos ji turėtų vartoti, jai netinka. Per aštuonis mėnesius neteko beveik dešimties kilogramų, sveiktos būklė buvo labai prasta. Iki parduotuvės nueiti prilygo žygdarbiui. Sanatorijoje sveikata negerėjo.
„Dėl sveikatos nuotaika buvo prislėgta. Kurį laiką vis pykindavo, jaučiau silpnumą, jokie vaistai ir vitaminai negelbėjo. Šiais metais balandžio mėnesį vėl pajutau širdies šuolius. Nedelsiau nė sekundės”, — pasakojo ponia Lionė.
Greitosios medikai pacientės pulsą skaičiavo iki pat ligoninės durų. Kardiologijos skyriuje prašėsi pas gydytoją A. Jašinskienę.
„Vėl lašinės. Gydytoja pasakė, kad reikia ruoštis elektrošokui. Pasirašiau sutikimą ir buvau suruošta į reanimaciją”, — pasakoja moteris.
Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ją pasitiko skyriaus gydytojas A. Gedvilas, patikinęs, kad širdies ritmas tikrai atsistatys. Narkozė. Tamsa ir tyla.
„Laiku suteikta gydytojų pagalba, pakėlė ant kojų. Suteikė vilties, kad gyvensiu. Esu jiems labai dėkinga. Sukūriau net jiems eiles, — šypsojosi kardiologų pacientė, ir skaito:
— Žmogaus širdis —
kaip vandenyno plotai:
Plauki, plauki,
Ir nematai krantų…
Visus kraštus
Ištyrė drąsūs žmonės,
Žmogaus širdis — mažiausiai ištirta:
Ir kiekvienoj krūtinėj —
Plaka vis kita, kitu ritmu…”
Širdies ritmo sutrikimas — dažna bėda
Šiaulių apskrities ligoninės II kardiologijos skyriaus gydytoja A. Jašinskienė sako, kad prieširdžių virpėjimas yra lėtinis ar priepuoliais pasireiškiantis širdies ritmo sutrikimas, kuriam būdinga labai dažna ir chaotiška elektrinė prieširdžių veikla.
„Virpėjimas — tai netaisyklinga prieširdžių veikla, kai skilvelių susitraukimo dažnis būna apie 250 — 200 kartų per minutę, kai normalus širdies susitraukimo dažnis yra nuo 60 iki 80 kartų per minutę. Į šį sutrikimą nereikia numoti ranka”, — sakė kardiologė.
Pasak gydytojos, amžius neturi didelės įtakos širdies ritmo sutrikimui atsirasti. Aritmijos priežastys gali būti organinės ir struktūrinės širdies patologijos: miokardo infarktas, koronarinės širdies liga, negydyta hipertenzija, širdies nepakankamumas, kitos širdies ligos.
„Širdies ritmo sutrikimas gali būti dėl kalio ir magnio apykaitos sutrikimų, onkologinių susirgimų, dėl plaučių vėžio, dėl piktnaudžiavimo medikamentais arba alkoholiu”, — vardijo A. Jašinskienė.
Svarbios pirmosios 48 valandos
Gydytoja kardiologė pabrėžia, kai įvyksta širdies rimto sutrikimas pacientui svarbiausios yra pirmosios 48 valandos, kai pacientas turi atvykti į gydymo įstaigą. Delsimas gali pridaryti nepataisomų bėdų.
„Pacientas jaučia dažną neritmišką širdies plakimą, silpnumą, kraujospūdžio svyravimą, prakaitavimą, nuovargį ir net pykinimą. Būna atvejų, kai pacientas nieko nejaučia. Kiekvienam pacientui gali individualūs simptomai”, — vardijo medikė.
Pasak A. Jašinskienės, per pirmąsias 48 valandas pacientas stebimas kardiologų. Per tas valandas ritmą bandoma atstatyti medikamentais. Širdis turi savo, nepriklausomą nuo viso organizmo, veiklą, tad labai svarbu sureguliuoti širdies veiklą.
Jeigu medikamentinis gydymas negelbėja, pacientui taikomi kiti būdai, pavyzdžiui, elektrošokas. Ši priemonė taikoma su narkoze.
„Kai širdies ritmas sutrinka, pacientai labai išsigąsta. Delsti negalima, kartais užtenka 6 valandų, kad įvyktų insultas”, — sakė gydytoja.
Natalija KONDROTIENĖ
