Opaligė dažniausiai kamuoja darbingo amžiaus žmones. Vieni serga dvylikapirštės žarnos opalige, kiti – skrandžio. Šią ligą neretai sukelia bakterija. Tačiau ne visi ja užsikrėtusieji skundžiasi negalavimais. Kodėl kai kurie žmonės nesuserga, nėra iki galo aišku. Opaligė – viena iš tų ligų, kurios linkusios periodiškai paūmėti. Paprastai liga apie save primena rudenį ir pavasarį. Tačiau paūmėjimo galima išvengti.
Negailestinga statistika
Opaligės priežastys gali būti pačios įvairiausios. Viena jų – į organizmą patekusi bakterija Helicobacter pylori. Ši bakterija daugiau kaip 95 proc. atvejų sukelia dvylikapirštės žarnos opaligę ir daugiau kaip 80 proc. – skrandžio opaligę. Tiesa, yra nemažai žmonių, kurių virškinimo trakte aptikta ši bakterija opos ir nesukelia.
Manoma, kad ligai įtakos turi papildomi rizikos veiksniai: paveldimumas, gyvenimo būdas, taip pat pačios bakterijos savybės, dėl kurių ji gali būti „piktesnė”. Mokslininkai pastebėjo, kad opa ypač dažnai išsivysto stresą patiriantiems žmonėms.
Opaligei atsirasti „padeda” somatinis stresas, pavyzdžiui, sunki liga, operacija, kraujavimas, nudegimas ir pan. Stresinių opų atsiradimo priežastis – sutrikusi skrandžio gleivinės mikrocirkuliacija.
Statistiniai duomenys nedžiugina: dauguma žmonių priklauso rizikos grupei. Daugiau kaip 90 proc. europiečių turi lėtinės virškinamojo trakto ligos požymių. Maždaug kas septintas asmuo serga opalige, o kas trečias kenčia nuo lėtinio gastrito. Vyrams dvylikapirštės žarnos opų atsiranda 3–4 kartus, o skrandžio – 2–3 kartus dažniau negu moterims.
Juntamas skausmas ir alkis
Opaligė gali pažeisti skrandį arba dvylikapirštę žarną. Sergant skrandžio opalige, skausmas pajuntamas vos tik pavalgius. Žmogų gali pradėti pykinti, jis ima vemti. Neteisinga manyti, kad sergantieji skrandžio opalige linkę badauti. Priešingai, moksliniais tyrimais įrodyta, kad neretas ligonis paūmėjimo metu valgo daugiau nei įprasta.
Sergant dvylikapirštės žarnos opalige pavalgius skausmas nurimsta, tačiau naktį pradeda įkyriai kamuoti alkio jausmas – taip opa primena apie save. Gali pasireikšti ir kitų simptomų, pvz., pykinimas, vėmimas, atsirūgimas rūgščiu turiniu ir pan.
Sergančiuosius dvylikapirštės žarnos opalige gana dažnai vargina ir vidurių užkietėjimas. Be to, šiems žmonėms odontologai neretai diagnozuoja parodontozę, jiems dažnokai tenka valyti greitai susidarančius dantų akmenis.
Didesnė rizika susirgti opalige yra žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas padidėjęs. Mat būtent rūgšti terpė sudaro palankias sąlygas bakterijos Helicobacter pylori gyvybinei veiklai.
Tiksliausiai ši liga diagnozuojama atliekant endoskopinį tyrimą. Nors žarnelės rijimas – ne pati maloniausia procedūra, bet per ją skrandis matomas taip, tarsi būtų išverstas.
Būtina gydytis
Paprastai opaligė sukelia skausmą „po duobute”, dažniausiai persiduodantį į kairiąją krūtinės ląstos pusę arba stuburo liemens sritį. Jei ligonis nežino, kad serga opalige ir jos negydo, opa gali prakiurti. Prakiurus skrandžiui arba dvylikapirštei žarnai, pajuntamas itin stiprus skausmas, pradedama vemti krauju, pasidaro labai silpna, galima net nualpti. Medikų teigimu, tokie šios ligos atvejai būna patys sunkiausi. Jie visada reikalauja chirurginio gydymo. Laimei, tokių atvejų ne tiek jau daug.
Opaligė gydoma atsižvelgiant į ją sukėlusias priežastis. Jeigu opą sukėlė Helicobacter pylori, gydymo tikslas – išnaikinti šią bakteriją. Jei iš pirmo karto nepavyksta tai padaryti, tada, prieš tęsiant gydymą, būtina ištirti jos jautrumą antibiotikams. Pirmą kartą gydant efektyvumas siekia 80–90 proc.
Seniau standartinis opaligės gydymo metodas buvo skrandžio rūgštingumą slopinantys vaistai. Paprastai opa užgydavo per mėnesį. Tačiau jau pirmaisiais metais opa atsinaujindavo net 50 proc. pacientų. Liga tapdavo lėtinė, paūmėjimai išprovokuodavo komplikacijas, kraujavimus.
Sezoninė liga
Opaligė dažniausiai paūmėja rudenį ir pavasarį. Sveikiems žmonėms tie periodai neturi įtakos, o sergantiesiems lėtine liga pridaro daug nemalonumų. Opaligė gali paūmėti dėl menkiausios priežasties – streso, pervargimo, infekcinės ligos.
Gydytojų manymu, sezoninis opaligės paūmėjimas susijęs su bioritmų išsiderinimu ir hormoninės pusiausvyros persitvarkymu – organizmas turi prisitaikyti gyventi šviesiuoju metų laiku.
Šie pokyčiai turi įtakos visam organizmui, bet pirmiausia pažeidžia silpniausias jo grandis. Būtent dėl organizmo nesugebėjimo greitai adaptuotis, opalige sergantiems žmonėms draudžiamas pamaininis darbas, ilgalaikės ir dažnos komandiruotės. Jiems dera gyventi kuo ramiau ir sėsliau.
Tinka ne visi produktai
Sergant opalige, reikia griežtai laikytis mitybos režimo: valgyti dažnai – bent keturis kartus per dieną, bet negausiai ir nepamiršti truputį užkąsti prieš naktį. Ypač naudingos sriubos, tačiau jos neturi būti aštrios ar sūrios.
Sveika valgyti virtą mėsą, žuvį, skystai virtus kiaušinius, pieno produktus, virtas, troškintas daržoves, košes, makaronus, baltą duoną, drebučius, keptus obuolius, gerti kisielių, mineralinį šarminį negazuotą vandenį. Sergantiesiems opalige labai naudinga avižinė košė.
Ypač nerekomenduojami koncentruoti mėsos, žuvies, grybų sultiniai, rūkyti ir konservuoti gaminiai, prieskoniai, svogūnai, česnakai, marinuoti produktai, citrusiniai vaisiai, juoda duona, gazuoti vaisvandeniai, kava, stipri arbata. Negalima valgyti daug žalių nepertrintų vaisių ir daržovių. Būtina pašalinti vaisių kauliukus, grūdelius ir žievelę.
Artėjant opaligės paūmėjimo sezonui patartina pasikonsultuoti su gydytoju, galbūt jis paskirs profilaktiškai vartoti vaistus.
Liaudies medicina pataria
Liaudies medicinos žinovai tikina, kad sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai padidėjęs rūgštingumas, itin padeda bulvių sultys. Jų rekomenduojama gerti 2–3 kartus per dieną likus pusvalandžiui iki valgant. O pavasarį ir rudenį, kai gresia ligos paūmėjimas, sulčių patariama gerti po dvi savaites.
Opaligę gydo ir šviežių kopūstų sultys. Jų, šiek tiek pašildytų, reikia gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną valandą prieš valgant. Gydymosi kursas – 2–3 savaites. Išspaustos sultys laikomos ne ilgiau kaip parą.
Padeda ir linų sėmenys. Jie pavirinami vandenyje, kol susidaro tirštas kaip kisielius nuoviras. Vartojama po pusę stiklinės iki 8 kartų per dieną.
Jei nėra padidėjęs kraujo krešumas, galima gerti kraujažolių užpilą. 15 g smulkintų kraujažolių užpilti stikline verdančio vandens, pakaitinti 15 min. verdančio vandens vonelėje, 45 min. ataušinti, perkošti, likusią žaliavą nusunkti ir dar pripilti vandens iki pirmykščio tūrio. Užpilą reikėtų gerti po vieną valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, kai pavalgoma. Paruoštą užpilą vėsioje vietoje galima laikyti 3 dienas.
Opų gijimą skatina toks mišinys: pusę dalies ramunėlių žiedų, 2 dalys kalendrų žiedų, 2 dalys šalpusnių lapų. Užpilti 200 ml verdančio vandens, palikti pritraukti 30 min., nukošti. Gerti po trečdalį stiklinės užpilo 20 min. prieš valgant. Kursas – 2 mėnesiai.
Tačiau prieš vartojant liaudiškas priemones būtina pasitarti su gydytoju.
Parengė L.Žukaitė
