Mokslininkai nustatė, kad vienas ir tas pats vaistas, geriamas skirtingu paros metu, veikia irgi skirtingai. Anot mokslininkų, į vaistus reaguojantys žmogaus organizmo receptoriai aktyvūs anaiptol ne visada. Esą galima gerti vaistus kad ir tris ar net šešis kartus per dieną, tačiau jei pataikysime tuo laiku, kai receptoriai „miega”, naudos iš medikamentų jokios nebus. Kita vertus, nutaikius tą „teisingą” momentą, kai receptoriai aktyvūs, net menkutė vaistų dozė padarys reikiamą poveikį.
Norint nustatyti vaistams gerti tinkamą laiką, pirmiausia reikia atsižvelgti į vaistų veikimo laiką – t.y. praėjus kiek minučių po suvartojimo jie patenka į kraują. Taip pat reikia pasirūpinti išgerti vaistus dar prieš numatomą savijautos pablogėjimą ar ligos priepuolį, nes dažniausiai kaip tik tuo metu vidaus organai ir organizmo sistemos, kuriems gydyti ir skirti vaistai, būna aktyvūs.
Specialistai tvirtina: jei tinkamai suderintas vaistų gėrimo laikas, tai kartais net galima sumažinti ir vaistų kiekį, ir dozę. Be to, gydymas bus veiksmingesnis, o šalutinis vaistų poveikis – mažesnis. O jeigu vaistų vartojimo laikas apskritai ignoruojamas, tai jie gali suveikti ir visiškai priešingai. Mokslininkai net atliko eksperimentus su pelėmis: kai joms suleisdavo vienų vaistų, naudojamų kardiologinėms ligoms gydyti, dieną, pelės gyveno kuo ramiausiai, o štai vakare suleista dozė gyvūnėlius nužudydavo. Žinoma, specialistai pripažįsta, jog tai kraštutinis atvejis, tačiau jis vaizdžiai demonstruoja, kaip pavojinga vartoti vaistus tam netinkamu metu.
OPA
Žinoma, kad sveikų žmonių organizme skrandžio sultys naktį beveik neišsiskiria. Tuo tarpu sergantiesiems skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa druskos rūgšties išsiskyrimas kulminaciją pasiekia kaip tik naktį – dėl to ir prasideda aštrūs skausmai. Jeigu rūgštingumą mažinantys vaistai bus geriami vakarais, dieną greičiausiai pavyks apsieiti ir su viena jų tablete (nors anksčiau tokiems ligoniams vaistai būdavo skiriami kone saujomis). Mokslininkai pataria tokiems ligoniams pasitarti su savo gydytoju dėl vaistų vartojimo laikų sureguliavimo.
BRONCHINĖ ASTMA
Šios ligos priepuoliai dažniausiai kyla vakare arba naktį. Žinodami galimo sveikatos pablogėjimo laiką, o taip pat laiką, per kurį pradeda veikti vaistai, ligoniai gali nesunkiai nusistatyti tinkamiausią vaistų gėrimo laiką.
Mokslininkai tyrimais įrodė, kad ir vaistus nuo alergijos (antihistamininius preparatus) taip pat derėtų išgerti artėjant 23 valandai, kai organizme būna maksimali histamino koncentracija.
HIPERTONIJA, IŠEMINĖ ŠIRDIES LIGA
Anot specialistų, arterinis kraujo spaudimas per parą kinta – egzistuoja vadinamieji paros ritmai. Sveikų žmonių kraujospūdis dieną būna šiek tiek mažesnis nei naktį – tai normalu. Tuo tarpu hipertonijos ligoniai skirstomi į tokius, kuriems kraujospūdis šokteli dieną, ir tuos, kuriem jis maksimaliai padidėja naktį.
Jeigu nuo padidėjusio arterinio kraujo spaudimo kenčiate dienomis – t.y. fiziškai ir emociškai aktyviausiu paros metu, – logiška, jog, pasitarę su savo gydytoju, kraujospūdį reguliuojančius vaistus turėtumėte gerti rytais.
Daug pavojingesnė situacija, kai dieną kraujospūdis normalus, o naktį arba anksti rytą staiga pakyla. Tokiems žmonėms įprasta nubusti nuo skausmo plyštančia galva. Be to, ne atsitiktinai insultų ir infarktų „piko valandos” tenka 3-5 valandai ryto. Norint išvengti tokių komplikacijų, kraujospūdį reguliuojančius vaistus, gydytojui pritarus, reikėtų gerti vakare.
Tam, kad nustatytų, kuriuo paros metu hipertonija sergančiam ligoniui gresia didžiausias komplikacijų pavojus, medikai kartais atlieka specialius tyrimus – visą parą stebi arterinio kraujo spaudimo svyravimus.
Sergantieji išemine širdies liga ir patys žino, kad pagrindinius preparatus dera gerti iš ryto, kadangi stenokardijos priepuolius dažniausiai išprovokuoja fiziniai krūviai. Farmacininkai pasistengė, kad šiuolaikinius kardiologinius vaistus būtų galima gerti tik kartą per parą.
TEMPERATŪRA IR SKAUSMAI
Mokslininkų nustatyta, kad nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (aspirinas ir pan.) greičiau palengvina skausmą ir normalizuoja organizmo temperatūrą, jei geriami antroje dienos dalyje. Tad jeigu sergant, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu skausmas sustiprėja vakare, vaistus gydytojas paprastai skiria gerti per pietus, jeigu naktį – tuomet maždaug 19 valandą.
FIZIOLOGINĖS PROCEDŪROS
Jodo ir bromo vonios veiksmingesnės vidury dienos – apie 16 valandą, truputį vėliau. Taip yra dėl to, kad kaip tik tuo metu širdžiai reikalingas papildomas stimulas darbo tonusui palaikyti. O štai sieros ir deguonies vonios veiksmingiausios 9-11 valandą ryto, hipertonikams skiriamos pušų ekstrakto vonios – tarp 13 ir 17 valandos.
Masažas duos daugiau naudos, jei bus daromas antroje dienos pusėje.
Kodėl tuomet daug gydytojų vis dar gydo savo senoviniais metodais ir skiria vaistus tris kartus per dieną? Tyrinėtojai mano, jog tikrai ne dėl to, kad nebūtų susipažinę su naujausiais mokslo atradimais. Esą kai kuriems medikams turbūt lengviau skirti pacientui viena kita tablete per dieną daugiau, nei ilgą laiką jį stebėti norint nustatyti ligos ritmus
Aistis GIRNIUS
