Ditel

Kova su klastingų parazitų armija

Nykstančios jėgos ir krentantis svoris, sutrikusi kepenų funkcija, sunki devynias valandas trukusi operacija ir kasdienybė su vaistais. Tokią istoriją „Sveikatai” papasakojo 31-ų panevėžietis Dalius Kriaučiūnas, kovojantis su echinokokoze. Ši liga prilyginama onkologinėms. Ją sukelia organizmą iš vidaus naikinančios kirmėlės.

Šiandien vyras jaučiasi kur kas geriau, valgo nebe kūdikiams skirtą maistą kaip anksčiau ir stengiasi susigrąžinti sunkios ligos ištirpdytus kilogramus. Tačiau kaip greitai visiškai pavyks atsikratyti organizmą apnikusių parazitų, nežino net medikai.

Oda pagelto kaip citrina

Reta liga D.Kriaučiūnui pasireiškė staiga. „Vieną rytą atsibudęs pamačiau, kad esu geltonas kaip citrina”, – pasakojo vyras. Šeimos gydytoja jį nusiuntė į ligoninę. Medikai svarstė: gal plyšo kepenys? Vyras prieš mėnesį buvo susitrenkęs šoną.

Kai ši diagnozė nepasitvirtino, Panevėžio gydytojai išsiuntė pacientą į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas.

Šioje ligoninėje jis išgirdo siaubingą žinią – diagnozuota echinokokozė. Tai liga, kurią sukelia kaspinuočių genčiai priklausančios kirmėlės. Nors parazitai organizme šeimininkauja 5–15 metų, žmogus ilgą laiką to nejaučia. Todėl medikai šią ligą prilygina onkologinėms, kai apie naviką žmogus neretai sužino tik esant paskutinėms jo augimo stadijoms.

„Virškinimo trakte iš kiaušinėlių išsilaisvinusios lervutės prasiskverbia į kraujagysles ir išnešiojamos po visą organizmą. Didesnė lervučių dalis nusėda kepenyse, kitos nukeliauja į plaučius, bronchus ir kitus organus, net galvos smegenis. Aplink nusėdusią lervutę pradeda formuotis cista, ji auga ir spaudžia vidaus organus. Per vėlai diagnozavus ligą žmogus gali net mirti”, – aiškino Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė docentė Auksė Mickienė.

Nusivylė sostinės medikais

Kai sostinės medikai surado Daliaus negalavimų priežastį, parazitai buvo jau smarkiai pažeidę kepenis. Tačiau reikalingų vaistų Lietuvoje tuomet nebuvo – jie nebuvo registruoti ir iš užsienio buvo pristatomi pagal specialius užsakymus. Gydytojai tvirtino, kad liga vystosi lėtai, todėl laukiant vaistų, kurie sustabdo echinokokų augimą ir dauginimąsi organizme, pacientui blogiau nebus.

„Teko gerti vaistus, kurie skiriami mažiems vaikams nuo spalinių, ir niekuo man nepadėjo”, – apmaudžiai kalbėjo ligonis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai D.Kriaučiūnui siūlė ryžtis kepenų transplantacijai. „Kai pastarąjį kartą lankiausi Santariškėse, per savaitę liepė apsispręsti: toliau gydytis vaistais ar gultis ant operacinio stalo persodinti kepenų. Ar aš, santechnikas, galiu žinoti, kaip geriau?” – sunkiais prisiminimais dalijosi D.Kriaučiūnas.

Vyras Vilniuje vaistų nesulaukė. Nusivylė ir jį gydžiusiais gydytojais. Todėl kreipėsi pagalbos į Kauno medikus.

Pašalino dalį kepenų

Ištyrę nusilpusį ir 28 kg svorio netekusį jauną vyrą Kauno klinikų medikai suskubo ruoštis operacijai. Sudėtinga operacija užtruko devynias su puse valandos. Chirurgams teko pašalino dalį kepenų, o iš likusios jų dalies išrankioti kirmėlių kiaušinėlius – echinokokus.

„Operacija buvo labai sudėtinga. Sunkesnė nei kepenų persodinimas. Echinokokai buvo įsiveisę centrinėje kepenų dalyje, išplitę į latakus su dvylikapiršte žarna”, –
pasakojo sunkų ligonį ryžęsis gelbėti Kauno medicinos universiteto klinikų profesorius Juozas Pundzius.

Atliekant operaciją pavojingas buvo kiekvienas chirurgo rankų su skalpeliu judesys. Pažeidus gyvybiškai svarbias kraujagysles ar latakus operacijos baigtis galėjo būti tragiška. Nelaimės atveju galėjo išgelbėti tik kepenų transplantacija, tačiau donoro organo chirurgai neturėjo.

D.Kriaučiūnas įsitikinęs, kad šiandien jis yra gyvas ir gerai jaučiasi Kauno medicinos universiteto klinikų profesorių J.Pundziaus, Giedriaus Barausko, gydytojo Tomo Vanago ir gausaus būrio slaugytojų dėka.

Sveikstančiam D.Kriaučiūnui Kauno medikai greitai parūpino ir reikalingų vaistų. Medikamentai, stabdantys echinokokų augimą ir dauginimąsi organizme, slopinantys jų sukeltą uždegimą, nutolinantys parazitus nuo kraujagyslių, labai brangūs. Mėnesio dozė vienam ligoniui kainuoja 2200 litų. D.Kriaučiūnas juos geria 28 dienas, paskui daro dviejų savaičių pertrauką. Taip reikės gydytis dar metus.

Nežino, nuo ko užsikrėtė

Šiuo metu Lietuvoje echinokokozė diagnozuota šimtui žmonių. Neretai liga paaiškėja pacientą tiriant ultragarsu dėl kitų sveikatos sutrikimų.

Echinokokais žmogus užsikrečia nuo šunų, kačių ir kitų gyvūnų, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis, į aplinką su išmatomis išskiriantis kiaušinėlius.

Ši liga neaplenkia ir medžiotojų, jie gali užsikrėsti dirdami laimikiui kailį, žemdirbių, uogautojų, kurie miške ragauja neplautas uogas.

Ligos sukėlėjai ant maisto produktų, kitų paviršių gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti vabzdžiai, musės, paukščiai, tarakonai. Atvirų telkinių vanduo taip pat gali būti užterštas gyvūnų išmatomis. Vaikai gali užsikrėsti žaisdami kieme, smėlio dėžėse, kur dažnai užklysta valkataujantys šunys ar katės. Echinokokoze užsikrečiama prarijus echinokokų kiaušinėlių. Šie kiaušinėliai labai mažyčiai, atsparūs net 30 laipsnių šalčiui, todėl aplinkoje gali išlikti gyvybingi ilgiau nei metus.

D.Kriaučiūnas neįsivaizduoja, kur galėjo užsikrėsti gyvenimą aukštyn kojomis apvertusia liga. „Žalios mėsos nevalgau, smėlio dėžėje nežaidžiu”, – svarstė vyras. Gal nuo kanalizacijos dirbdamas santechniku užsikrėtė? O gal miške uogaudamas, nes augo kaime. Panevėžietis džiaugiasi tik dėl vieno dalyko – žmogus nuo žmogaus neužsikrečia, todėl labai dėl jo sveikatos išgyvenantys artimieji yra saugūs.

Marijana JASAITIENĖ

TAIP PAT SKAITYKITE