Daugelis iš mūsų yra pastebėjęs, jog ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, ypač jeigu dienos metu tenka mažiau judėti, apsunksta, patinsta kojos. Kodėl taip yra?
Atsakymas į šį klausimą susijęs su mūsų, kaip homo sapiens, evoliucija. Nuo to laiko, kai žmogus atsistojo ant kojų, jo kraujo apytaka susidūrė su gravitacijos problema. Kraujas, iš širdies su dideliu slėgiu atkeliavęs į mūsų kojas, turi vėl grįžti atgal į širdį. Grįžtantis kraujas jau yra praradęs širdies jam suteiktą slėgį ir privalo pakilti apie 1,5 metro aukštyn atgalios, įveikdamas žemės trauką (gravitaciją).
Žmonijos evoliucijos metu susiformavo keletas struktūrų, padedančių kraujui grįžti. Pagrindiniai veiksniai, priverčiantys kraują judėti tik aukštyn, yra venose esantys vožtuvai, apsaugantys nuo kraujo grįžimo atgal, bei išsivystęs galingas blauzdų raumenynas. Blauzdos raumenys mums reikalingi iš esmės tik tiek, kiek jie užtikrina vadinamosios blauzdos raumenų pompos veikimą, kadangi kita jų funkcija yra pėdų pirštų judesiai. Žmogui einant, raumenys susitraukinėja, kartu slėgdami raumenyse esančias venas ir išstumdami iš jų kraują aukštyn.
Šiltoje aplinkoje odos ir poodžio veninis tinklas išsiplečia, kad vėsintų kraują, atiduodamas šilumos perteklių aplinkai. Kojų venos persipildo krauju. Jeigu žmogus nejuda (keliauja automobiliu, dirba stovimą darbą), t.y. neveikia blauzdos raumenų pompa, dėl kraujo pertekliaus smulkiose venose labai padidėja slėgis į vidines sieneles. Slėgiui pasiekus tam tikrą ribą, tarp venų sieneles sudarančių ląstelių susidaro plyšeliai ir kraujo skystoji dalis prasiskverbia į venų išorę, t.y. į poodinį sluoksnį. Todėl į dienos pabaigą mes jaučiame kojų nuovargį, tinimą.
Mažiausiai 5 nuošimčiai žemės gyventojų turi genetiškai paveldėtą venų sienelės elastiškumo, veninių vožtuvėlių sandarumo nepakankamumą. Ši grupė žmonių kenčia labiausiai, kadangi dėl šios ligos poodyje esančios venos išsiplečia negrįžtamai, susidaro poodiniai kojas bjaurojantys mazgai, tamsėja oda.
Ilgainiui tinimai tampa nuolatiniai, liga neretai komplikuojasi venų uždegimais, esant vėlyvai stadijai susidaro negyjančios trofinės opos. Esant pradinei ligos stadijai gydymui pakanka profilaktinių priemonių, kompresinių kojinių, venas veikiančių vaistų bei tepalų, tačiau ligai suintensyvėjus ligoniams tegali padėti operacija.
Autorius: Arūnas Grigaitis, medicinos mokslų daktaras
