Visai neseniai pavyko išmokti kovoti su cukriniu diabetu – pavojinga liga. Tačiau ji išlieka klastinga – į užmarštį nusineša nemažai gyvybių, jai nesvarbu, ar žmogus jaunas, ar senas.
Tik pasitelkęs žinias ir laikydamasis svarbių taisyklių ligonis gali gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą. Kai kurių įpročių teks atsisakyti, reikės įgyti naujų, reikalingų sveikatai. Tinkama mityba – viena pagrindinių cukrinio diabeto gydymo dalių.
Ląstelės negauna insulino
Cukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas. Ligos pirmoji ir pagrindinė klinikinė išraiška – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Taip gali atsitikti dėl to, kad kasa negamina insulino arba organizmas negali pasisavinti gliukozės.
Kiekvieno žmogaus kraujyje yra cukraus, tiksliau – gliukozės. Normaliomis sąlygomis jo kiekis nevalgius svyruoja nuo 3,3 iki 5,5 mmol/l. Kai pavalgoma, jis gali padidėti iki 7,8 mmol/l. Tai normalu. Bet jei cukraus kiekis visada didelis, diagnozuojamas cukrinis diabetas.
Iš kur kraujyje atsiranda cukraus? Svarbiausias jo šaltinis – maiste esantys angliavandeniai, be to, kepenyse susikaupusios atsargos, todėl cukraus kiekis kartais padidėja ryte, nors žmogus naktį nieko nevalgo.
Kad cukrus taptų energija, jis turi iš ląstelių patekti į kraują. Tuo „pasirūpina” specialios kasos ląstelės, gaminančios hormoną insuliną. Jos tarsi atrakina organizmo ląsteles ir leidžia į jas patekti kraujyje esančiam cukrui. Jeigu šis sudėtingas procesas sutrinka, ląstelės negauna insulino, ir kraujyje susikaupia jo perteklius.
Trys diabeto tipai
Pasaulinė sveikatos organizacija išskiria tris cukrinio diabeto tipus. Pirmojo tipo cukrinis diabetas (kitaip dar vadinamas nuo insulino priklausomas) dažniausiai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje. Žmogaus imunitetas gamina antikūnus kasos ląstelėms, kurios gamina insuliną, ir jas suardo, todėl sergant šia ligos forma organizmas pats negamina insulino, o jo reikia norint pasisavinti gliukozę. Sergantis šia forma asmuo turi kasdien vartoti insulino.
Antrojo tipo cukrinis diabetas nuo insulino nepriklausomas. Ši ligos forma diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms. Jai būdinga tai, kad kasa gamina pakankamą ar kiek mažesnį insulino kiekį, tačiau ląstelės iš kraujo negali pasisavinti gliukozės. Per ilgą laiką kasa išsenka, todėl nebepakankamai išskiriama insulino, taigi gliukozės kiekis kraujyje dar labiau išauga.
Nėščiųjų diabetas – tai laikinas gliukozės padidėjimas nėštumo metu. Tai siejama su hormonų pokyčiais organizme. Pagimdžius viskas susitvarko Tačiau tai jau yra įspėjimas, kad bėgant metams galima susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu.
Turi įtakos paveldimumas
Kas gali paskatinti susirgti pirmojo tipo cukriniu diabetu, specialistai dar aiškinasi, tačiau neatmeta genetinių veiksnių įtakos, infekcijų ar virusų, taip pat aplinkos veiksnių – jie gali suaktyvinti žmogaus imuninę sistemą ir nukreipti susidariusius antikūnus prieš kasą. Šio tipo cukralige paprastai susergama iki 30 metų.
Antrojo tipo diabetas išsivysto gerokai dažniau. Jis sudaro apie 95 proc. visų diabeto atvejų, dažniausiai suserga vyresni nei 40 metų žmonės. Antrojo tipo cukraligei atsirasti turi įtakos paveldimumas. Jei šeimoje yra sergančiųjų cukriniu diabetu, rizika padidėja. Turi įtakos ir buvęs nėščiųjų diabetas, fizinis neaktyvumas, antsvoris.
Ligonių, sergančių pirmojo tipo diabetu, svoris dažniausiai būna normalus arba per mažas, o sergančiųjų antrojo tipo – padidėjęs. Pirmiesiems būtinas insulinas, antriesiems gali užtekti dietos, fizinio krūvio, padedančio sumažinti antsvorį, ir cukraus kiekį mažinančių vaistų.
Kaip išvengti pirmojo tipo cukrinio diabeto, nėra žinoma. Norint išvengti antrojo tipo cukrinio diabeto, galima reguliuoti svorį, didinti fizinį aktyvumą. Ypač rekomenduojama tai daryti, jei šeimoje jau yra sergančiųjų.
Svarbiausi ligos požymiai
Neretai diabetas išsivysto nepastebimai, ir žmogus apie jį sužino tik atsitiktinai, kai padaromi kraujo ir šlapimo tyrimai. Jei gliukozės kiekis didesnis nei 5,55 mmol/l ir tai nustatoma kelis kartus iš eilės, tada patvirtinama cukrinio diabeto diagnozė.
Svarbiausi požymiai, bylojantys, kad vystosi cukraligė, yra troškulys, burnos džiūvimas, silpnumas, kūno masės mažėjimas (vystantis antrojo tipo diabetui, gali ir nemažėti), apetito padidėjimas, pablogėjęs žaizdų gijimas, odos niežulys ir sausumas.
Pirmojo tipo cukriniam diabetui progresuojant, sutrinka riebalų skaidymas, pradeda kauptis tarpiniai produktai – ketoniniai kūnai, jie sukelia acetono kvapą.
Antrojo tipo cukrinis diabetas vystosi pamažu ir dažnai diagnozuojamas atsitiktinai. Ligai progresuojant, gali kilti įvairių komplikacijų: pažeidžiamos vidaus organų kraujagyslės, gali atsirasti inkstų nepakankamumas, regėjimo sutrikimų.
Stebimas cukraus kiekis
Sergant cukralige labai svarbu reguliariai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, arba glikemiją. Gliukozės koncentracija tikrinama du kartus per dieną: pirmą kartą nevalgius, o antrą kartą – praėjus dviem valandoms po valgio. Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius turėtų būti 4,4–6,6 mmol/l, o antrą kartą pasitikrinus – mažiau nei 8,9 mmol/l. Taip pat svarbu, kad gliukozės kiekis kraujyje nebūtų sumažėjęs, t. y. mažiau nei 4,4 mmol/l.
Svarbu sekti glikeminį indeksą. Tai produktų matavimo vienetas, kuris parodo, kaip greitai maisto produktas suvirškinamas ir pasisavinamas organizme bei pakelia glikemiją. Pagal tai maistas skirstomas į mažo, vidutinio ir didelio glikeminio indekso. Sergant cukriniu diabetu rekomenduojama rinktis mažo arba vidutinio glikeminio indekso maistą.
Žemo glikeminio indekso maistas – mėsa ir jos produktai, žuvis, vištiena be odelės, pieno produktai, avižos, dauguma daržovių (ypač ankštinės), obuoliai ir kt. Vidutinio glikeminio indekso yra daugelis vaisių (bananai, vynuogės ir kt.), virtos bulvės. Ligoniai turi vengti aukšto glikeminio indekso maisto produktų – keptų bulvių, ryžių, cukraus, medaus. Patariama maistą virti, troškinti ar gaminti mikrobangų krosnelėje.
Vengiama riebaus maisto
Pasak dietologų, nėra tokių maisto produktų, kurių nebūtų galima valgyti sergant cukriniu diabetu. Per šventes patariama rečiau vartoti kasdienius maisto produktus, tokius kaip duona, nederėtų nuolat sėdėti prie stalo – būtina pavaikščioti. Reikėtų vengti riebaus maisto.
Silkę geriau valgyti išmirkytą, kad nebūtų sūri, nes druska didina arterinį kraujo spaudimą.
Žuvis pasirenkama taip pat nesūri ir neriebi. Bendras druskos kiekis maiste per dieną neturi būti didesnis kaip 5 gramai. Patariama druską vartoti su jodu. Dar geriau būtų ją pakeisti prieskoniais.
Rekomenduojama gerti mineralinį vandenį. Tyrimais nustatyta, kad arbata ir kava įtakos glikemijai neturi.
Geriausia visai atsisakyti alkoholinių gėrimų, bet per šventes nepakenks sauso vyno taurelė ar 100 g stipresnio gėrimo, tačiau alkanam gerti negalima.
Derėtų susilaikyti nuo riebių mišrainių, bet rinktis salotas, pagardintas aliejumi, geriausiai – alyvuogių, kuris neturi cholesterolio.
Gliukozės koncentraciją kraujyje produktai veikia nevienodai. Kokius produktus pasirinkti ir kiek valgyti, priklauso nuo žmogaus fizinio aktyvumo, darbo pobūdžio, ligos eigos.
