Viena dažniausių ligų – hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas. Nuo jos pasaulyje kenčia milijonai žmonių. Ši liga „jaunėja” – dabar hipertenzija nustatoma ir trisdešimtmečiams. Ji klastinga – ilgokai žmogus jaučiasi sveikas ir kad susirgo, diagnozuojama visiškai atsitiktinai. Tačiau hipertenzijai užbėgti už akių įmanoma.
Du svarbūs skaičiai
Dirbant fizinį darbą, sportuojant padažnėja pulsas ir padidėja arterinis spaudimas. Taip yra todėl, kad deguonimi būtų aprūpinami aktyvūs raumenys. Kai ilsimasi, kraujo spaudimas tampa normalus. Tačiau sergančiųjų hipertenzija kraujospūdis didelis net ir miegant.
Kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles didėja ir mažėja sulig kiek-vienu širdies dūžiu. Kraujas neša deguonį, ir širdis jį turi išstumti tam tikru spaudimu, kitaip jis nepasieks vidaus organų. Kai tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse.
Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis parodo širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnis, tarsi pasako apie spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu.
Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg, jį būtina mažinti.
Požymiai, verčiantys sunerimti
Padidėjęs kraujo spaudimas gali nesukelti jokių simptomų, todėl žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Vienintelis būdas aptikti hipertenziją dar jai nesukėlus rimtų komplikacijų – profilaktiškai tikrintis kraujospūdį. Kitaip laikui bėgant gali ištikti smegenų insultas, miokardo infarktas, atsirasti širdies ar inkstų nepakankamumas ir kitos ligos.
Nors esant pradinei ligos stadijai žmogus savo sveikata dažniausiai nesiskundžia, kartais vis dėlto yra požymių, kuriems pasireiškus reikėtų sunerimti. Į gydytoją būtina kreiptis, jei lipant laiptais, smarkiau einant ar sunkiau dirbant pradedama dusti, ima smarkiai plakti širdis.
Jei kraujo spaudimas nuolat didelis, gali pradėti svaigti galva, dažniausiai rytą skauda pakaušio srityje, gali būti juntamas skausmas krūtinėje, pilve, kartais pablogėja regėjimas, pykina, pradedama vemti. Tada negalima delsti – reikia pasitarti su gydytoju, kokius vaistus vartoti.
Tik jis turi paskirti vaistus nuo spaudimo, o juos vartoti būtina taip, kaip nurodyta. Gydymo negalima nutraukti prieš tai nepasitarus su gydytoju, net jei medikamentai ir sureguliavo spaudimą.
Hipertenzijos priežastys
Kodėl susergama hipertenzija, dar nėra visiškai aišku. Manoma, kad daug reikšmės turi paveldėjimas. Jeigu nors vieno iš tėvų yra padidėjęs kraujo spaudimas, vaikams didesnė rizika susirgti šia liga. Taigi tokiems žmonėms reikia dažnai tikrintis savo kraujospūdį.
Į rizikos grupę patenka ir turintieji antsvorio. Nustatyta, kad priaugusiesiems svorio padidėja kraujospūdis, tai didina galimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kai suliesėjama, sumažėja ir hipertenzijos rizika.
Alkoholiniai gėrimai išplečia kraujagysles ir kraujo spaudimas sumažėja. Tačiau tai laikina. Nesaikingai vartojant svaigiuosius gėrimus padidėja rizika, kad kraujospūdis pakils, todėl hipertenzijos negalima „gydytis” alkoholiu. Būtina jo iš viso atsisakyti.
Organizmas į stresus reaguoja padidindamas arterinį kraujo spaudimą. Stresą dažniausiai patiria aktyvūs ir veiklūs žmonės, todėl jie neretai serga hipertenzija. Per greitas gyvenimo tempas, didelis darbo krūvis, trūksta poilsio – visa tai irgi lemia, kad kraujo spaudimas padidėtų.
Padeda ne tik vaistai
Kai padidėjęs kraujo spaudimas, labai svarbu tinkamai maitintis, nes maistas gali padėti sureguliuoti kraujospūdį. Specialistai rekomenduoja iš viso atsisakyti cukraus ir saldumynų. Teigiama, kad nevartojant cukraus bent pusę metų galima išsigydyti nesunkios stadijos hipertenziją. Ant ligonio stalo neturėtų būti svogūnų, krienų, garstyčių, ridikų, stiprios kavos ir juodosios arbatos, stiprių ir saldžių alkoholinių gėrimų. Miltinius patiekalus ir makaronus reikėtų vartoti saikingai – vieną ar du kartus per savaitę.
Druskos atsisakyti neverta, bet rekomenduojama jos suvartoti apie 5 g per dieną. Jeigu bus suvartojama daugiau, kai kurie vaistai nuo hipertenzijos gali būti neveiksmingi.
Būtina daugiau valgyti natūralių produktų, atsisakyti perdirbtų, konservuotų, riebių, didinančių cholesterolio kiekį. Nustatyta, kad vegetarų kraujospūdis mažesnis, todėl reikėtų mažiau valgyti mėsos.
Jei kraujospūdis padidėjęs, valgiaraštyje turi būti produktų, kuriuose yra nesočiųjų riebalų rūgščių. Jų daug linų sėmenų ir kitokiame augaliniame aliejuje ir žuvų taukuose. Jei kraujospūdis per didelis, patariama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, nes šie produktai padeda kraujagyslėms išlikti elastingoms.
Labai svarbu mankštintis, tačiau pratimai neturi nuvarginti. Patartina daug vaikščioti gryname ore – žiemą ypač tinka pušyne, važinėti dviračiu, plaukioti. Būtina gerai išsimiegoti, nes po bemiegės nakties savijauta ypač pablogėja. Prieš miegą reikia atsipalaiduoti, nusiprausti po šiltu dušu, paskui išgerti stiklinę pašildyto pieno.
Liaudies medicina rekomenduoja
Liaudies medicinos žinovai teigia, kad pipirmėčių užpilas švelniai mažina kraujospūdį. Jį paruošti imamas vienas šaukštas vaistinės žaliavos ir emaliuotame inde užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama ir kaitinama verdančio vandens vonelėje 10 min. Paskui aušinama 45 min. ir perkošiama. Likusi žaliava nusunkiama ir pripilama virinto vandens iki 200 ml. Užpilas geriamas 15 min. prieš valgant du kartus per dieną po pusę stiklinės. Jis laikomas vėsioje vietoje ne ilgiau kaip dvi paras.
Kraujospūdį mažina juodavaisių aronijų uogos ir sultys. Žmonėms, kurių kraujospūdis normalus, tokio poveikio nėra. Sergant hipertenzija paprastai vartojamos šviežios aronijų uogos ar sultys po 50-100 gramų tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgant. Gydymosi kursas – nuo 10 iki 30 dienų. Jį galima pakartoti po dviejų mėnesių.
Mokslininkai nustatė, kad aronijų uogos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, spartina kraujotaką, stiprina kapiliarų sieneles. Aronijas draudžiama vartoti, kai padidėjęs kraujo krešumas. Nerekomenduojama jas vartoti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Tačiau patartina pirmiausia pasitarti su gydytoju.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
