Nobel biocare

Geležies trūkumas sukelia mažakraujystę

Mažakraujystė, arba anemija, yra dažniausias kraujotakos sistemos nukrypimas, ją gali sukelti įvairios priežastys. Per mažas raudonųjų kūnelių arba hemoglobino kiekis kraujyje parodo ligą, tačiau dažnai anemijos simptomai nėra ryškūs ir ilgai nepastebimi. Tad jeigu žmogų kankina silpnumas ir nuovargis, jis mano negaluojąs dėl nereguliarios mitybos, spartaus gyvenimo tempo, streso ar nemigos. Neatlikus kraujo tyrimų, sunku įtarti, kad tai mažakraujystės požymiai.

Sunku išskirti simptomus

Mažakraujystės simptomai dažnai būna nepastebimi, juos žmonės priskiria pervargimui, įtampai. Dažniausias ligos simptomas – silpnumas, nuovargis ir tik ligai pažengus atsiranda kiti požymiai – dusulys, širdies veiklos sutrikimai, odos blyškumas.

Pasak bendrosios praktikos gydytojos Alvydos Šimkuvienės, sergantieji mažakraujyste skundžiasi simptomais, kurie gali būti ir kitų ligų ar negalavimų priežastis. „Ligoniui sunku sutelkti dėmesį, jam dažnai skauda galvą, krinta darbingumas, gali pakisti skonis, uoslė, oda tampa blyški.

Kadangi organizmas būna silpnesnis, žmogui skilinėja, lūžinėja nagai, plaukai praranda blizgesį. Vaikams gali atsirasti noras valgyti kreidą, molį, dantų pastą, suaugusieji dažnai kramto ledukus. Tokie skonio nukrypimai rodo, kad galbūt sergama mažakraujyste”, – ligą apibūdino A.Šimkuvienė.
Specialistai anemijai priskiria ir tokius simptomus, kaip galvos svaigimas, eisenos pakitimai, deginimas ir skausmas burnoje, ryškiai raudonas liežuvis, gelsvi akių obuoliai. „Anemijos požymių yra įvairių. Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai net ir dėl mažo fizinio krūvio greitai atsiranda nuovargis, širdies permušimai, ūžimas ausyse, pasilenkus gali trūkti oro. Ligoniai pasižymi ir emocijų nepastovumu, juos kamuoja depresija”, – apie ligos simptomus kalbėjo „Sekundės” pašnekovė.

Ligai sunkėjant, aprašyti simptomai stiprėja, atsiranda galvos svaigimas (ypač ryškus, kai staiga atsikeliama ar pasilenkus staiga pakeliama galva).
Vėliau dėl deguonies trūkumo smegenyse sunku susikaupti ir dirbti protinį darbą. Aplinkiniai pastebi, kad ligonio oda blyški su šviesiai gelsvu atspalviu.

Pasak gydytojos, pastebėjus nors dalį tokių požymių reikėtų atlikti kraujo tyrimus. Jeigu ligos stadija dar tik latentinė, kraujo tyrimas gali ir nerodyti ligai būdingų požymių, tačiau įtariant anemiją reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą, jo metu galima pamatyti, ar sumažėjęs hemoglobino kiekis, eritrocitų skaičius. Galima atlikti ir išsamesnį tyrimą, jis parodo, kaip kaupiama geležis. „Kartais tyrimas rodo, jog hemoglobino kiekis normalus, tačiau tokiu atveju galima atsižvelgti į kitus kriterijus, nes svarbu pacientui išaiškinti ir mitybos subtilybes, ir skirti gydomąją ar profilaktinę preparatų dozę”, – sakė gydytoja.

Produktuose esanti geležis

Tinkama mityba padeda pasisavinti geležį. Ji itin reikalinga sergantiesiems mažakraujyste. Reikėtų valgyti daugiau mėsos produktų, veršienos, kepenėlių, žuvies, burokėlių, krienų, petražolių.
Taip pat svarbu žinoti, kad geležis geriau pasisavinama, kai žmogus gauna ir vitamino C. „Jeigu vaikai ar suaugusieji valgo bulvių traškučių, geria gazuotus gėrimus, nenuostabu, kad jiems gali išsivystyti geležies stokos mažakraujystė. Žinoma, tik tinkama mityba negalima išgydyti ligos, tačiau ji itin svarbi. Reikėtų valgyti triušienos, kalakutienos, mėsos produktus derinti su daržovėmis, nes taip geriau pasisavinama geležis.

Svarbu žinoti, kad pieno produktuose jos mažai, tad nepatariama valgant mėsą gerti pieno, nes ji trukdo pasisavinti geležį. Taip pat nereikėtų vartoti daug stiprios kavos, arbatos”, – perspėjo A.Šimkuvienė.

Mažakraujystei gydyti reikalingas ir vitaminas B12, folinė rūgštis, tad reikia rinktis produktus, kuriuose jų yra. Vitamino B12 yra visuose gyvulių audiniuose, bet ypač daug jo galvijų kepenyse, inkstuose, raumenyse, daug šio vitamino kiaušiniuose, žuvyse. Augalinės kilmės produktuose šio vitamino beveik nėra.

Folinės rūgšties junginių labai daug augalinės kilmės produktuose: špinatuose, žiediniuose kopūstuose, salotose, aguročiuose, citrinose, jų yra ir kepenyse, žuvyse, tačiau termiškai apdorojant maistą didesnė jų dalis suyra. Nereikėtų pamiršti valgyti svogūnų ir česnakų, nes juose daug vitamino C. Būtina valgyti žemuoges, avietes, raudonuosius serbentus, vynuoges, bananus.

Gydymo ypatumai

Negydoma geležies stokos mažakraujystė gali sukelti įvairių komplikacijų. Kai ligos forma sunki, kenčia įvairūs žmogaus vidaus organai, gali tekti perpilti kraują. Negydant ligos gali mažėti arterinis kraujospūdis. Kai hemoglobino koncentracija itin maža, ligoniui gali pritemti sąmonė.

Dėl vitamino B12 trūkumo pasikeičia nervinių skaidulų struktūra, procesui progresuojant, gali būti pažeistos ir nugaros smegenų nervinės skaidulos, tada kojos pasidaro „sunkios”, eisena darosi nekoordinuota.

Mažakraujystė itin pavojinga nėščiosioms. Vaikas iš motinos organizmo pasiima visą jam reikalingą maistą ir suvartoja dalį geležies atsargų. Taigi nėščiai moteriai beveik padvigubėja geležies poreikis, o dėl jos trūkumo moteriai vystosi mažakraujystė, todėl patariama valgyti daugiau geležies turinčių maisto produktų: vaisių, daržovių.

Ypač daug geležies turi džiovinti abrikosai. Nėščiosioms skirtuose vitaminų preparatuose taip pat yra daug geležies. Verta juos gerti, nes kitaip vaisius iš moters kraujo gauna per mažai deguonies, kad galėtų augti ir vystytis. Negydoma liga didina nėštumo komplikacijų pavojų.

Pasak gydytojos A.Šimkuvienės, svarbu ir tinkama mityba, ir specialisto skirti preparatai, kurie padeda išvengti komplikacijų, užkerta kelią ligai. „Ligoniams skiriami geležies preparatai, folio rūgštis. Kadangi ši liga būdinga ir kūdikiams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, atsižvelgiama į pacientą.

Mažakraujyste sergantiems vegetarams svarbu pakeisti mitybos įpročius. Gimę sveiki kūdikiai po kiek laiko irgi gali susirgti. Mažylis iki trijų mėnesių turi sukaupęs geležies atsargų, tačiau vėliau jos nyksta ir reikia skirti tam tikrų preparatų, – tikino bendrosios praktikos gydytoja. – Ligoniams dažniausia skiriamas trijų mėnesių gydomųjų preparatų kursas, vėliau išrašoma profilaktinė dozė, žmogus stebimas, jam dažniau atliekami kraujo tyrimai”.

Organizmas geležį pasisavina nelengvai, todėl yra tam tikros geležies vartojimo instrukcijos. Geležies preparatus patariama gerti arba valandą prieš valgant, arba praėjus dviem valandoms, kai pavalgoma – maistas lėtina mikroelemento pasisavinimą. Vartojant geležį kartais pykina ar užkietėja viduriai. Pradėjus tinkamą gydymą, gerėja ligonio savijauta, apetitas, išnyksta buvę skausmai.

Negydoma graso išsekimu

Nors yra kelios mažakraujystės rūšys, bet daugiausia procentų sudaro ir dėl to pagrindine vadinama geležies stokos mažakraujystė. Ši liga gydoma geležimi, tačiau pirmiausia būtina nustatyti tikslią ligos priežastį. Siekiant susigrąžinti normalų geležies kiekį rekomenduojama vartoti mikroelemento preparatų, nes negydoma liga gali išsekinti organizmą.

Mažakraujystė – ilgai gydoma liga. Per kelias savaites neįmanoma normalizuoti hemoglobino kiekio kraujyje. Net tada, kai hemoglobino kiekis atitinka reikalaujamą, dar tris mėnesius siūloma profilaktinėmis dozėmis vartoti geležies preparatų, kad nutraukus gydymą rodikliai nepradėtų kristi.
„Ligoniams silpnėja imunitetas, tad žmogus dažniau serga. Jis greičiau persišaldo, gali sirgti bronchitu, kitomis ligomis. Tokie ligoniai būna pikti, silpnėja dėmesys, vaikai gali išsiskirti iš bendraamžių susilpnėjusiais protiniais sugebėjimais, – sakė gydytoja A.Šimkuvienė. – Anemija gali slėpti ir kitas ligas.

Mažakraujystė gali atsirasti ne tik dėl netinkamos mitybos, bet ir dėl nukraujavimo, piktybinių navikų, endokrininių liaukų sutrikimų, inkstų ligų, tad nusilpęs organizmas, imuninė sistema gali būti ir anemijos, ir kartu kitų ligų pasekmė”.

Negydoma mažakraujystė graso visišku organizmo išsekimu. Jei nustatomas labai mažas hemoglobino kiekis, pacientui nedelsiant atliekamas kraujo perpylimas. Jaučiantieji nuovargį, silpnumą turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kol liga nenualino organizmo.

Neringa Sirtautienė

TAIP PAT SKAITYKITE