Ditel

Alergijos spąstuose

Jei pradėjote čiaudėti, kosėti ar net dūsti, išbėrė odą be jokios aiškios priežasties, galima įtarti alergiją. Ši mūsų dienų rykštė žmones plaka vis dažniau.

Alergija – tai mūsų organizmo imuniteto iškreipta reakcija į svetimkūnį. O tai gali būti žiedadulkės, naminiai gyvūnai, akvariumo žuvytės, skalbimo milteliai, valikliai, namų dulkės, patalinės erkutės, blakstienų tušas, vaistai, maistas ir t.t. Sąrašą galima tęsti be galo. Net metalas tampa alergijos šaltiniu.

Žmonės yra atsidūrę alergijos spąstuose. Mes pernelyg atitrūkome nuo gamtos – aplinkos, prie kurios pripratome per tūkstantmečius.Todėl daugybė žmonių alerguoja nuo natūralių medžiagų, ypač žiedadulkių.

Kuo daugiau vartojame, tuo daugiau alergijų sukelia pramonės gaminiai. Organizmas nebesuspėja nukenksminti svetimos medžiagos ir patiria šoką. Mus ginančios imuninės sistemos reakciją vaizdžiai galima pailiustruoti tokiu pavyzdžiu.

Tarkim, šeimininkė pasodino lysvę ridikėlių. Bet nutūpė žvirblių pulkas. Nuvyti juos pakaktų su akmeniu, ir ridikėliai būtų išgelbėti. Mūsų imunitetas normalioje situacijoje taip ir elgiasi: neutralizuoja svetimkūnį bei apgina nuo ligos.

Tačiau ridikėliais besirūpindama šeimininkė sumano paprašyti ne vyro, o motorizuoto bataliono pagalbos. Kariai atvyksta su pabūklais ir subombarduoja visą daržą. Nelieka ne tik žvirblių, bet ir visų daržovių.

Panašias pasekmes žmogui sukelia ir per stipriai sureagavusi imuninė sistema. Dėl iškreipto imuniteto gaminama per daug gynybinių ląstelių, daug kitokių imuninių kūnų – antikūnių. Apginamas organizmas, bet sukeliama alergija. Ji atsiranda ten, kur buvo sulaikyti svetimkūniai. Pavyzdžiui, gali kilti šieno sloga, bronchinės astmos priepuolis, atopinis dermatitas.

Alergija niekuomet neatsiranda pirmą kartą susidūrus su erzinančia medžiaga. Organizmo imunitetas audringai sureaguoja tik antrą kartą.
Tiksliai nustatyti alergeną yra gana brangu – per tūkstantį litų. Todėl dažnai tenka spėlioti pagal ligonio pasakojimą.

Alergijos gali būti paveldimos. Jei, pavyzdžiui, bronchine astma ar šieno sloga neserga nė vienas iš tėvų, o kentėjo vienas iš senelių, tai vaikui sirgti tikimybė yra nedidelė. Tačiau ši tikimybė padidėja per 30 proc., jei serga vienas iš tėvų.

Jeigu bronchine astma ar šieno sloga serga abu tėvai, tai tikimybė vaikui kentėti nuo tokių ligų išauga iki 70-80 proc. O jei sirgo dar ir seneliai, tai vaikui išvengti šios ligos beveik neįmanoma.

Kai staiga kyla alergija, tuomet gali būti sudėtinga išsiversti be cheminių vaistų. Tačiau geriausia tokią audringą organizmo reakciją nuslopinti iš anksto.

Vienas iš natūralių alergijos gydymo būdų – imunitetą pratinti prie alergeno mažomis dozėmis. Tačiau tokiu atveju reikia žinoti, nuo kokios medžiagos alerguojama.

Labai gera priemonė alergijoms gydyti – druskos kambarys. Jame stabilizuojama imuninė sistema, todėl gija visas organizmas.

Ilgainiui sirgti linkusio žmogaus imunitetas gali vėl išsiderinti. Todėl sergantiesiems bronchine astma ar šieno sloga druskos kambaryje reikėtų lankytis bent du kartus per metus.

Gintaras BYČIUS, gydytojas

TAIP PAT SKAITYKITE