Ne maži storo popieriaus lapukai su pavarde ir pareigomis yra mūsų vizitinės kortelės, o rankos. Jos yra sielos veidrodis, arba, kaip teigia antropologai, „tai jos žmogų pavertė žmogumi”. Spėjimą iš rankų linijų daug kas laiko prietaru, ir tikrai nereikia visko priimti rimtai, tačiau tai visuomet yra įdomu. Chiromantija (gr. cheir – ranka, manteia – spėjimas, pranašavimas) yra senas mokslas, egzistuojantis nuo antikos laikų ir iki XVIII a. dėstytas Europos universitetuose. Švietimo epochoje jis atsidūrė mokslo nuošalėje ir nuo tada priskiriamas prie vadinamųjų paramokslų.
Tačiau kasdieniniame gyvenime rankos yra svarbus žmonių bendravimo indikatorius. Pirmasis rankos paspaudimas – ryžtingas arba suglebęs – iškart padeda susidaryti pirmąjį įspūdį apie pašnekovą. Norint sužinoti daugiau, paprasčiausia pažvelgti į pirštų galus: apvaliuose pirštų galuose yra daugiau vietos nervams, taigi galima daryti prielaidą, kad žmogus sugeba intensyviau suvokti aplinką. Apskritai daugiau nervinių ląstelių turi moterys. Žmonės su plokščiais ir lygiais pirštų galais paprastai būna pragmatiški, dalykiški ir materialistiški, tad iš asmens kampuotais pirštų galais neverta daug tikėtis, reikia pasiruošti daugybei kompromisų.
O dabar iš eilės apie pirštus. Nykštys, trumpesnis, judresnis ir savarankiškesnis už kitus, užima ypatingą vietą tarp penkių pirštų. Tvirtas nykštys simbolizuoja tvirtą valią. Visiems pažįstamas gestas: sugniaužtu kumščiu ir aukštyn nukreiptu nykščiu išreiškiame pripažinimą ir triumfą. Perkėlus tai į skaitmeninį pasaulį, nykštys reikštų mygtuką „Man patinka”. Smiliumi spaudžiame kairįjį pelės klavišą, „Kontrolės” klavišą – smilius yra susijęs su mąstymu. Jei jis gerokai ilgesnis už didįjį pirštą, jo savininkas yra labai intelektualus žmogus. Jei bevardis yra ilgesnis už smilių, asmuo jaučia didelį harmonijos poreikį. Kritinėse situacijose jis yra linkęs nusileisti. Jei smilius yra šiek tiek palinkęs didžiojo piršto pusėn, tokie žmonės svarbius sprendimus visada kreips pagal savo interesus. Jausmų svorio centras yra įsikūręs bevardžiame piršte, todėl ant jo mūvimas vestuvinis žiedas. Jei bevardis, tarkime, yra palinkęs didžiojo piršto pusėn, tokį asmenį galima įtarti egoizmu. Jei didysis pirštas yra taisyklingos formos, galima daryti išvadą apie sveiką egoistinę orientaciją. Jei didysis pirštas linksta į bevardį, asmuo pernelyg linksta dėl šventos ramybės nusileisti.
Nors diagnozavimas iš nagų ir rankų yra medicinos sritis, chiromantijos gamtos mokslai nepripažįsta. Išskyrus pirmiau aprašytąją išimtį: daugybė mokslo tyrimų buvo skirti pirštų ilgio ir tam tikrų asmenybės bruožų sąsajoms nustatyti, pirmiausia smiliaus ir bevardžio ilgių santykiui. Paaiškėjo, kad žmonės, kurių smilius, palyginti su bevardžiu, yra trumpas, geriau pasirodo srityse, kurios tradiciškai apibūdinamos kaip „vyriškos”: erdvinis matymas, matematika, sportas. Tuo tarpu jei abu pirštai yra panašaus ilgio, dominuoja gabumai kalboms ir gebėjimas įsijausti – šias savybes mėgstama apibūdinti kaip „moteriškas”.
Net tie, kurie nelabai domisi chiromantija, žino, kas yra Veneros kalva – tai iškiluma po nykščiu, iš kurios galima spręsti apie žmogaus seksualumą. Kuo Veneros kalva ryškesnė, tuo stipresnis yra fizinis impulsas, o kuo gūbrelis po nykščiu yra plokštesnis arba net įdubęs, tuo silpnesnė yra seksualinė galia. Daug horizontalių linijų nuo iškilumos po nykščiu delno link liudija apie didelį seksualinį aktyvumą. Beje, verta žvilgtelėti į abi rankas ir jas palyginti: kartais kairės rankos Veneros kalva būna neryški, o dešinės – gerai išsivysčiusi. Paprastai sakant, toks žmogus pajuto seksualinių malonumų skonį tik sukaupęs patirties.
Šiaip ar taip, rankos yra ypatinga kūno dalis, jomis mes liečiame, imame, bendraujame. Visiems šiems veiksmams atlikti reikia didžiausio smegenų aktyvumo. Rankos yra viso žmogaus atspindys, tik reikia mokėti jį perskaityti. Veido išraišką galima pakeisti, o informacijos, slypinčios rankose, – ne. Taigi, atidus žvilgsnis per pirmąjį pasimatymą – ne į akis, o į rankas! – kai kam gali padėti „nepatekti į netinkamas rankas”.
