Rugsėjo 19d. Ketvirtadienis

Rimos pasakojimas. „Esu suaugęs alkoholiko vaikas, ir tai paliko žymę visam mano gyvenimui“

2013 Kovo 20d.
Peržiūrų skaičius: 32340
Rimos pasakojimas. „Esu suaugęs alkoholiko vaikas, ir tai paliko žymę visam mano gyvenimui“

Priklausomybė – skaudi ir sunki liga, kuri paliečia ne tik priklausomą žmogų, bet ir jo artimuosius. Woititzas Janetas Geringeris knygoje „Suaugę alkoholikų vaikai“ rašo: „Alkoholizmas yra liga. Tai, kad esi alkoholiko vaikas, – ne liga, bet biografijos faktas. Dėl šios ligos pobūdžio ir šeimos reakcijos į ją atsiranda tokių reiškinių, kurie paveikia tavo savijautą, požiūrius, poelgius ir suteikia tau skausmo ir rūpesčio.“

Siūlome merginos, užaugusios su mama alkoholike, pasakojimą apie gyvenimo pelkę, į kurią buvo įklimpusi ir iš kurios stengiasi vaduotis. Ne tik alkoholikui, narkomanui, bet ir jo artimiesiems tenka nueiti sunkų ir ilgą sveikimo kelią. Tačiau svarbiausia neprarasti vilties, nes atsitiesti galima net tada, kai atrodo, jog teliko gyvenimo griuvėsiai.

Juodžiausias, kaip dabar prisimenu, gyvenimo laikotarpis buvo paauglystė, kurios praktiškai neturėjau. Mama pradėjo stipriai gerti, o kadangi po to, kai tėvas paliko mus, likome tik dviese, su jos liga kovojau ir tvarkiausi viena. Mano paauglystės tikslu tapo siekis išgyventi ir padėti mamai negerti.

Dėl to, kad ji geria, kaltinau save. Sakiau sau, jog esu nepakankamai gera, per mažai stengiuosi. Dirbau savaitgaliais, vasarą, kad tik išsilaikytume. Valandų valandas klausydavausi mamos nuoskaudų, dėl jos nepasisekusio gyvenimo. Patarinėjau, kaip ji turėtų elgtis, kaip įstengiau ir supratau, palaikiau ją. Buvau įsitikinusi, kad, jei elgsiuosi gerai ir padėsiu mamai, jos bėdą – alkoholizmą – galėsime kartu įveikti. Kai tai nepavykdavo, kaltindavau save, jog veikiausiai kažką ne taip darau. Tuo metu nesuvokiau, vijau į šalį mintį, kad esu bejėgė prieš jos priklausomybę, jog ne aš esu jos priklausomybės priežastis, ir ne mano valioje priversti mamą negirtauti.

Jaučiausi labai nelaiminga, kupina gėdos, skausmo ir nevilties. Mama, būdama girta, tapdavo labai agresyvi. Patyriau daug pažeminimų, buvau mušama ir keikiama, kaltinama dėl to, jog mus paliko tėvas, nuolat girdėdavau, kad jai būtų geriau, jei manęs visai nebūtų. Pradėjau savęs nekęsti ir trokšti mirties. Jaučiausi niekam nereikalinga, nei jai, nei Dievui, nei sau…

Nesuvokiau, kodėl Dievas leidžia, kad tai vyktų, ir kodėl nepasiima manęs. Savo maldose per raudas prašiau dviejų dalykų, kad mama negertų ir kad Dievas pasiimtų mane. Ne kartą galvojau apie savižudybę. Mėgavausi mintimis, jog guliu karste, o mama rauda, kad prarado dukrą, kurios taip nevertino ir kurią tiek skaudino. Tai buvo bejėgės paauglės kerštas mamai.

Kiekviena diena buvo lydima nežinomybės. Ar mama šiandien bus girta, ar ne, nes nuo to priklausydavo mano diena. Ar grįžus iš mokyklos mane įsileis namo, ar man teks bastytis kieme ir kas valandą belstis į duris, kol prisiprašysiu, kad įsileistų, ar spėsiu padaryti namų darbus, ar mama ir vėl pykčio bei neapykantos apimta grasins man ir koneveiks mane. Jaučiausi labai nesaugiai, todėl išmokau prisitaikyti prie jos gėrimo ciklų, nuotaikos.

Keista, bet išgyvendama visa tai ne iš karto pripažinau sau pačiai, kad viso to kaltė yra alkoholis. Net rasdama degtinės butelius ir išpildama juos (bergždžias kovojimas su jos liga), neigiau ir nenorėjau pripažinti, jog mano mama – alkoholikė. Ji pati neigė tai, prisigalvodama įvairių priežasčių, kodėl svyruoja, nepastovi ant kojų, pinasi liežuvis. Ir aš tuo tikėjau, nes labai norėjau tikėti. Alkoholizmas – klastinga liga. Jos niekas nenori pripažinti, nei alkoholikas, nei jo šeimos nariai. Taip besielgdama pradėjau nepasitikėti tuo, ką matau ir ką jaučiu. Išmokau kurti pasiteisinimus dėl mamos blogos savijautos. Mano jausmuose, mintyse buvo sumaištis. Mačiau per daug skaudžią realybę, jaučiausi prislėgta, bet įkalbinėdavau save, kad viskas ne taip, kaip galvoju, ieškodavau pasiteisinimų. Tai skaudžiai atsiliepė mano vėlesniame gyvenime, kai neigiau ir slėpiau nuo savęs pačios baisią realybę savo pačios nesveikuose santykiuose.

Šeimos problemas laikiau savyje. Nedrįsau, nes buvo per daug gėda prisipažinti kam nors, kas vyko mūsų namuose. Dėl to laikiausi atskirai nuo aplinkinių. Vienatvės jausmas ir suvokimas, kad esu ne tokia kaip visi, blogesnė, „su defektu“, tapo mano ištikimais palydovais. Didžiausia svajonė buvo kuo greičiau dingti iš tų namų, maniau, kad, palikusi mamą, paliksiu visą slegiančią naštą ir atsipūsiu, galėdama džiaugtis gyvenimu.

Kai tai įvyko, ir aš išsikrausčiau būdama 20 metų, iš dalies palengvėjo, nes atėjo fizinė ramybė, niekas neklykdavo, nekeikdavo, nemušdavo, nesivaikydavo su peiliu. Bet atsiradusi tuštuma, didžiulis kaltės jausmas, kad palikau mamą vieną su jos problema, pradėjo smaugti. Visą paauglystę paskyriau mamai, tad dabar nežinojau ką veikti su savimi. Nesuvokiau, ko noriu iš gyvenimo, kas man patinka, kodėl elgiuosi vienaip, kai norėčiau elgtis visiškai priešingai, kodėl sunku bendrauti su žmonėmis. Atsirado daug klausimų, į kuriuos atsakymų neturėjau. Vis dar kamavo ta pati problema, kaip padėti mamai. Tačiau turėjau prisitaikyti prie gyvenimo, bendrauti su žmonėmis, kurių bijojau. Pati net nepastebėjau, kaip dažnai pradėjau vartoti alkoholį. Tai padėdavo kuriam laikui išlaisvėti, nustumdavo baimes ir kompleksus toliau, išlaisvindavo iš nerimo ir nepasitikėjimo. Visada sakiau, kad kontroliuoju savo gėrimą, nes turiu alkoholikę mamą ir niekada netapsiu tokia kaip ji, bet po kurio laiko pradėjau to nevaldyti. Negalėdavau sau pasakyti „stop“, kai būdavau su draugais, kurių pripažinimo taip siekiau, ir kuriems galėjau atsiskleisti tik būdama apsvaigusi.

Būdama prastos nuomonės apie save, ieškojau kažko, kas galėtų mane pamilti, parodyti man nors truputį dėmesio, už kurį galėjau daug ką paaukoti. Aukodavau save. Vaidindama ir norėdama pasirodyti geresnė, nei esu, kovodavau už meilę, nes giliai širdyje netikėjau, kad manęs nėra už ką mylėti, juk nesu tobula. Puldavau į meilės santykius gerai neišsiaiškinusi, ar man tikrai patinka šis žmogus, ar myliu jį. Man buvo gana to, kad jis man rodo savo palankumą ir dėmesį, tenkinausi trupiniais, nes paauglystėje ir to neturėjau. O tada bandžiau visais būdais jam įtikti, prisitaikyti prie jo, kad tik nepaliktų manęs. Pasirinkdavau netinkamus, depresijos kamuojamus gyvenimo partnerius, kuriems bandžiau padėti įžvelgti gyvenimo džiaugsmą, darboholikus, alkoholiu piktnaudžiaujančius vaikinus, ir jaučiausi apleista, būtent taip kaip su mama. Tuo metu viso to nesveiko santykių modelio nesuvokiau, tiesiog maniau, kad man nesiseka gyvenime, o tai jau nebuvo jokia naujiena, juk nuo paauglystės gyvenau su ta nuostata.

Gyvenimas vis labiau karto. Nu­spren­džiau ieškotis pagalbos. Pradėjau skaityti psichologines knygas, lankytis pas psichologus. Netyčia perskaičiau internete apie savitarpio pagalbos grupes alkoholikų vaikams. Nusprendžiau išdrįsti nueiti ir ten. Nuo pat pirmo susirinkimo supratau, kad atėjau ten, kur man reikia. Nustebino tai, jog žmonės grupėje kalbėjo apie tai, apie ką aš visą gyvenimą tylėjau, ką bijojau pripažinti sau pačiai. O jie kalbėjo taip laisvai. Po kurio laiko įsidrąsinau kalbėti ir aš. Išliedavau savo sielvartą, skausmą, nerimą, baimes, nepasitikėjimą, pyktį, visa tai, ką laikiau savyje ir bijojau atskleisti, nes maniau, kad žmonės atstums, jei tik sužinos, kas man darosi. Labai bijojau nepriėmimo ir atstūmimo, bet tie žmonės manęs neatstūmė, kad ir ką sakydavau apie savo paauglystę, jie tiesiog išklausydavo ir priimdavo mane tokią. Tai buvo naujas patyrimas.

Taip prasidėjo mano savęs atradimo, pažinimo, priėmimo ir galiausiai meilės sau kelias. Klausydama apie kitų žmonių vaikystės išgyvenimus, jausmus, daug kur susitapatindavau, nes mano šeimoje vyko panašūs dalykai ir aš jaučiausi lygiai taip pat kaip visi suaugę vaikai iš alkoholikų šeimų. O man visą gyvenimą atrodė, kad mano jausmai ir išgyvenimai yra nenormalūs, jog visi aplinkui turi kitokią, geresnę patirtį, kad normalūs žmonės taip nesijaučia ir tokių rūpesčių kaip aš neturi. Tai man padėjo įveikti nuostatą, kad esu išskirtinė ir nenormali.

Pradėjau suvokti, ką jaučiu vienoje ar kitoje situa­cijoje ir kodėl taip jaučiuosi. Pradėjau sieti dabartinius jausmus ir problemas su vaikystės ir paauglystės išgyvenimais. Atsirado aiškumas, kas su manimi vyksta ir kodėl. Bet to nepakako, kad išmokčiau tvarkytis su tais rūpesčiais, įveikti savo beribes iš praeities atsineštas baimes, kompleksus, nesaugumo ir vienišumo jausmus.

Turėjau ir tikrai norėjau išmokti gyventi visavertį, džiaugsmingą ir autentišką, savo gyvenimą. Didžiulė kliūtis tam ir skaudžiausia gyvenimo su alkoholike mama pasekmė buvo ta, kad visai nepriimdavau savęs su savo, kaip man atrodė, ydomis ir netobulumu. Visad norėjau būti stipri, drąsi, protinga, pasitikinti savimi, moteriška, mintyse piešiau idealiosios savęs vaizdą ir norėjau atitikti jį. Mačiau, kad nesu tokia, ir priekaištaudavau sau dėl to. Realybėje aš buvau paprasta, eilinė mergina, turinti baimių ir trūkumų. Kaip priimti ir pamilti save tokią, neidealią? Aš nežinojau. Mamos balsas tapo mano vidiniu balsu, jos priekaištai, keiksmai, kaltinimai virto mano pačios sau išsakomais. Kaip tai sustabdyti aš irgi nežinojau. Bet grupėje mačiau žmonių, kuriems tai pavyko, kurie pradėjo ne tik priimti save netobulus, bet ir pamilo ir pradėjo save vertinti tokius. Sėmiausi išminties iš jų.

Dabar esu vis dar savęs pažinimo ir priėmimo kelyje. Ir jis tampa nuostabiu patyrimu, kurį išgyvenu su savo geriausiu draugu, savimi pačia.

Neįtikėtina, kaip pasikeitė požiūris ir jausmai sau pačiai. Kažkada buvau sau ir kitiems našta, nereikalinga, nelaukiama, nemylima, norėjau išnykti iš šio pasaulio, nekenčiau savęs ir kitų, nekenčiau mamos ir tėvo, kaltindavau juos ir Dievą. Šiandien esu sau labai reikalinga, mokausi būti sau pačiai geriausia drauge, skatinu save, pagiriu ir leidžiu sau būti netobulai, tiesiog būti ir džiaugtis šia diena. Gyvenimas tampa paprastesnis ir smagesnis, kai išsivaduoju nuo smaugiančių praeities jausmų, prisiminimų, skriaudos bei skausmo ir palieku tai praeityje. Su nuolankumu ir dėkingumu žiūriu į savo paauglystę.

Visa tai mane padarė mane stipresnę, vadinasi, turėjo prasmę. Pasikeitė santykis ne tik su savimi, bet ir su tėvais. Nekaltinu jų dėl praeities skriaudų. Šiandien pasirenku turėti tėvą ir mamą, bet turiu juos priimti tokius, kokie yra: mama vis dar tebegeria, o tėvas yra toli ir turi kitą šeimą. Abu juos myliu ir su abiem bendrauju. Už juos abu esu dėkinga Dievui, kuriuo pagaliau pradėjau pasitikėti. Jis iš viską matančio baudėjo (taip galvodavau apie jį paauglystėje) virto mane mylinčiu ir priimančiu draugu, pakeleiviu, mokytoju ir vedliu.

Neįsivaizduoju, ar būčiau šiandien visa tai suvokusi ir priėmusi, jei nebūčiau atėjusi į Suaugusių alkoholikų vaikų grupę. Joje atradau tai, ką paauglystėje buvau palaidojusi – viltį, kad gyvenimas gali būti geresnis, išmintį ir sveiką mąstymą, kurių manęs niekas nemokė mano nesveikoje šeimoje, priėmimą ir paramą, už kurių, kaip už ramsčių, laikiausi, kai buvo sunku vienai.

Šiandien matau grupėje daug jaunų žmonių, kurie ieško pagalbos, ir mane tai labai džiugina. Žmonės nelaukia, kol gyvenimas prabėgs, nenori kentėti nuo vaikystės skriaudų, kurios niekur nedingsta, jei su jomis nieko nedarai, o pūliuoja viduje ir nuodija dabartinį gyvenimą. Kentėti nereikia, nors mes, suaugę alkoholikų ir nedarnių šeimų vaikai, prie kančios esame pratę. Tai normali ir mums gerai pažįstama būsena. Bet taip neturi būti. Esame verti daug geresnio gyvenimo. Džiaugiuosi, kad Aukštesnioji Jėga mane atvedė į grupę ir iki šiol globoja mane. Kartu su tais žmonėmis, kurie ištvėrė panašų vaikystės skausmą, mes galime padėti sau ir vienas kitam.


Suaugusių alkoholikų ir nedarnių šeimų vaikų grupės yra Vilniuje, Klaipėdoje ir Alytuje.

SAV draugijos adresas internete suaugealkoholikuvaikai.blogspot.com

Mes dirbame pagal 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą, kuri yra pasiskolinta iš Anoniminių alkoholikų programos. Susirinkimų metu dalijamės savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems išspręsti dabartines problemas, kurios kilo dėl to, kad augome nesveikose nesaikingai alkoholį vartojančiose ir nedarniose šeimose. To pasiekiame nagrinėdami ir darydami žingsnius bei gilindamiesi į Suaugusių alkoholikų vaikų būdingus bruožus. Susirinkimai yra nemokami kiekvienam, ieškančiam pagalbos, ir anonimiški.


Šaltinis: Bernardinai.lt
Kovodamas su paaugliu, suaugęs žmogus visada pralaimi

Kovodamas su paaugliu, suaugęs žmogus visada pralaimi

Kovodami su paaugliais, tėvai visada pralaimi. Ne todėl, kad nepasiekia savo tikslų, o todėl, kad jų neapleidžia jausmas esą jie – prasti tėvai, jei nesugeba tvarkytis su savo vaiku ar jo nesupranta. Taip teigia psichologė Silvestra...


Vairuotojas kruvinas, akyse balta

Vairuotojas kruvinas, akyse balta

Dabar užsimerk ir nuosekliai prisimink, kas tą dieną įvyko. Tau reikia pamatyti vaizdus, bet vaizdai turi savaime ateiti į galvą. Kai pamatysi vaizdą, pasakok apie jį. Rytas, visi pagiringi, vasara, juokaujam, mama skambinėja, kad grįžčiau namo,...


Ką daryti, kai darbuotojas išeina?

Ką daryti, kai darbuotojas išeina?

Patarimų, kaip taktiškai išeiti iš darbo – daug. Dar daugiau prirašyta apie tai, kaip kristi į akį potencialiam darbdaviui ir kaip elgtis naujoje darbo vietoje. Tačiau ką daryti vadovui, pas kurį ateina talentingiausias jo darbuotojas ir...


Šeši ištikimybės tipai: kuriam iš jų priklausote jūs?

Šeši ištikimybės tipai: kuriam iš jų priklausote jūs?

Ištikimybė – idealių šeiminių santykių pagrindas. Tačiau gyvuoja ir kita nuomonė, kad ištikimybė – tai kelias nuobodaus gyvenimo ir rutinos link. Psichologų manymu, poros, saugančios ištikimybę, labiau stabilios, fiziškai ir...


Kas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Kas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Ak, tie nuo meilės kenčiantys žmonės! Meilės istorijos,l kaip ir filmai apie meilę, stipriai sukrečia, ypač kai psichologas į jas gali įsikišti kaip trečias slaptas dalyvis. Matyt, man, kaip ir daugeliui žmonių, šie filmai padeda kartu su herojais...


Apie neįmanomą kūrėjo charakterį

Apie neįmanomą kūrėjo charakterį

Kai apima niūri nuotaika, ieškau, į ką įsikibti. Galvoju: kurgi tas gėris ir kaip tas gėris realiai pasireiškia tarp žmonių? Populiarioje psichologijoje dabar labai paplitęs žmogaus, kuriam sekasi, įvaizdis. Tas žmogus sveikas, neprieštaringas,...


Kaip įtikti romantikos trokštančiai žmonai?

Kaip įtikti romantikos trokštančiai žmonai?

"Tai, apie ką nusprendžiau Jums parašyti, nėra sveikatos problema, nors, tiesą sakant, gadina man sveikatą. Niekaip neperprantu moterų psichologijos. Artėja žmonos gimtadienis, ir nutariau pakviesti ją ta proga į teatrą, kitaip tariant,...


NERVINGUMAS – KAS TAI? Arba visos ligos nuo nervų...

NERVINGUMAS – KAS TAI? Arba visos ligos nuo nervų...

Gyvename tokiais laikais, kai dėl spartaus gyvenimo tempo ir gausaus informacijos srauto mums didėja psichinė ir emocinė įtampa. Visur ir visada skubame, nuolatos būname įsitempę, nebesugebame atsipalaiduoti ir pailsėti. Tampame nervingi,...


Pavydas trukdo atrasti galias

Pavydas trukdo atrasti galias

Pavydas yra vienas nemaloniausių jausmų, kuris užvaldo visas žmogaus gyvenimo sritis. Pavyduolis gali pakenkti tiek sau, tiek kitiems, tad vos pajutus šį jausmą, būtina jam ieškoti priešnuodžių. Įsišaknijęs pavydas sustabdo asmenybės augimą ir...


Sapnai - tai durys į savęs atskleidimą

Sapnai - tai durys į savęs atskleidimą

Kas jums ateina į galvą išgirdus apie sapnų aiškinimą? Tikėtina, kad populiarių žurnalų sapnininkai. Iš tikrųjų egzistuoja mokslinis sapnų aiškinimas pradėtas dar Z. Froido ir K.G. Jungo. Trumpai pasidalysiu savo kaip daugelį metų praktikavusio...


Seksualinė priklausomybė

Seksualinė priklausomybė

Seksualinė priklausomybė – tai liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda įveikti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų, taip pat intymių santykių, kurių jis nesugeba užmegzti. Seksualiniai santykiai tampa svarbiausiu dalyku, dėl...


Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Tyrimai atskleidė, kad biržos verteivos labiau nutrūktgalviški ir destruktyvūs nei psichopatai, rašo spiegel.de. Kodėl biržos brokeriai finansų rinkose vėjais paleidžia milijardus? Remiantis naujausiais Šveicarijos universiteto tyrimais, biržos...


Evoliucija apsiriko: geriau būti nerūpestingam

Evoliucija apsiriko: geriau būti nerūpestingam

Evoliucija mumyse suformavo nesąmoningus nerimavimo mechanizmus, tačiau daugeliu atvejų jie tik švaisto jėgas, nustatė mokslininkai. Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris niekuomet nesijaudintų. Tėvai jaudinasi dėl vaikų, žmonos – dėl vyrų....


Tobulybės siekėjai

Tobulybės siekėjai

Tobulybė priklauso mūsų susikurtam idėjų pasauliui. Nėra dalyko, kurį galėtume pavadinti tobulu, nes visą laiką yra ką tobulinti. Tad kodėl švaistome savo energiją, siekdami to, kas nepasiekiama? Noras tobulėti bei geriau išmanyti menus, mokslą,...


10 dalykų, kuriuos būtina slėpti nuo moters

10 dalykų, kuriuos būtina slėpti nuo moters

Visiškas atvirumas ir nuoširdumas santykiuose – tai puikus dalykas, tačiau tik tuo atveju, kad jis neliečia šiame straipsnyje aprašytų 10 punktų. Priešingu atveju, tiek atvirumas, tiek nuoširdumas, tiek santykiai kažkodėl labai greitai...


Psichologinė pagalba - ar išdrįsite kreiptis?

Psichologinė pagalba - ar išdrįsite kreiptis?

Dažnai tenka susidurti su nuomone, kad į psichologą pagalbos kreipiasi tik silpni ir ligoti žmonės, o stiprus žmogus turi pats spręsti savo problemas ir įveikti sunkumus savarankiškai. Tačiau profesionali psichologinė pagalba gali labai pagerinti...


Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

Psichologas Ernestas Lapinskas pabrėžia, kad emocinis nuovargis daug kenksmingesnis už fizinį, o ištisinis televizoriaus žiūrėjimas emocijas ne turtina, o skurdina. Psichologą kalbina Stanislovas Kairys. Neseniai Europos šalyse vykdytas tyrimas...


Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus?

Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus?

"Beveik prieš metus su draugu pradėjome gyventi kartu. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet pastaruoju metu jis vis užsibūna darbe valandą — pusantros, o kartais grįžta ir po vakaro aštuntos. Į mano klausimus atsako "...daug darbo,...


Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūrybiškumas - ne vien menininkų rūpestis. Jo reikia kas dieną. Organizuojant laisvalaikį, rašant straipsnį, puošiant namus, fotografuojant. Susidūrus su psichologinėmis problemomis kūrybiniai sprendimai tiesiog būtini. Kūrybiškumas svarbus...


Nakties košmarai – signalas apie rūpestį

Nakties košmarai – signalas apie rūpestį

Per naktį galima susapnuoti keletą sapnų. Kai jie košmariški, prabudus sunku atsikratyti nemalonių pojūčių. Dažnai visą dieną kamuoja nerimas – gal atsitiks kokia nelaimė? Ar naktiniai košmarai pranašauja ką nors bloga? Ar ryškus ir...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9