Gegužės 21d. Antradienis

Rimos pasakojimas. „Esu suaugęs alkoholiko vaikas, ir tai paliko žymę visam mano gyvenimui“

2013 Kovo 20d.
Peržiūrų skaičius: 31088
Rimos pasakojimas. „Esu suaugęs alkoholiko vaikas, ir tai paliko žymę visam mano gyvenimui“

Priklausomybė – skaudi ir sunki liga, kuri paliečia ne tik priklausomą žmogų, bet ir jo artimuosius. Woititzas Janetas Geringeris knygoje „Suaugę alkoholikų vaikai“ rašo: „Alkoholizmas yra liga. Tai, kad esi alkoholiko vaikas, – ne liga, bet biografijos faktas. Dėl šios ligos pobūdžio ir šeimos reakcijos į ją atsiranda tokių reiškinių, kurie paveikia tavo savijautą, požiūrius, poelgius ir suteikia tau skausmo ir rūpesčio.“

Siūlome merginos, užaugusios su mama alkoholike, pasakojimą apie gyvenimo pelkę, į kurią buvo įklimpusi ir iš kurios stengiasi vaduotis. Ne tik alkoholikui, narkomanui, bet ir jo artimiesiems tenka nueiti sunkų ir ilgą sveikimo kelią. Tačiau svarbiausia neprarasti vilties, nes atsitiesti galima net tada, kai atrodo, jog teliko gyvenimo griuvėsiai.

Juodžiausias, kaip dabar prisimenu, gyvenimo laikotarpis buvo paauglystė, kurios praktiškai neturėjau. Mama pradėjo stipriai gerti, o kadangi po to, kai tėvas paliko mus, likome tik dviese, su jos liga kovojau ir tvarkiausi viena. Mano paauglystės tikslu tapo siekis išgyventi ir padėti mamai negerti.

Dėl to, kad ji geria, kaltinau save. Sakiau sau, jog esu nepakankamai gera, per mažai stengiuosi. Dirbau savaitgaliais, vasarą, kad tik išsilaikytume. Valandų valandas klausydavausi mamos nuoskaudų, dėl jos nepasisekusio gyvenimo. Patarinėjau, kaip ji turėtų elgtis, kaip įstengiau ir supratau, palaikiau ją. Buvau įsitikinusi, kad, jei elgsiuosi gerai ir padėsiu mamai, jos bėdą – alkoholizmą – galėsime kartu įveikti. Kai tai nepavykdavo, kaltindavau save, jog veikiausiai kažką ne taip darau. Tuo metu nesuvokiau, vijau į šalį mintį, kad esu bejėgė prieš jos priklausomybę, jog ne aš esu jos priklausomybės priežastis, ir ne mano valioje priversti mamą negirtauti.

Jaučiausi labai nelaiminga, kupina gėdos, skausmo ir nevilties. Mama, būdama girta, tapdavo labai agresyvi. Patyriau daug pažeminimų, buvau mušama ir keikiama, kaltinama dėl to, jog mus paliko tėvas, nuolat girdėdavau, kad jai būtų geriau, jei manęs visai nebūtų. Pradėjau savęs nekęsti ir trokšti mirties. Jaučiausi niekam nereikalinga, nei jai, nei Dievui, nei sau…

Nesuvokiau, kodėl Dievas leidžia, kad tai vyktų, ir kodėl nepasiima manęs. Savo maldose per raudas prašiau dviejų dalykų, kad mama negertų ir kad Dievas pasiimtų mane. Ne kartą galvojau apie savižudybę. Mėgavausi mintimis, jog guliu karste, o mama rauda, kad prarado dukrą, kurios taip nevertino ir kurią tiek skaudino. Tai buvo bejėgės paauglės kerštas mamai.

Kiekviena diena buvo lydima nežinomybės. Ar mama šiandien bus girta, ar ne, nes nuo to priklausydavo mano diena. Ar grįžus iš mokyklos mane įsileis namo, ar man teks bastytis kieme ir kas valandą belstis į duris, kol prisiprašysiu, kad įsileistų, ar spėsiu padaryti namų darbus, ar mama ir vėl pykčio bei neapykantos apimta grasins man ir koneveiks mane. Jaučiausi labai nesaugiai, todėl išmokau prisitaikyti prie jos gėrimo ciklų, nuotaikos.

Keista, bet išgyvendama visa tai ne iš karto pripažinau sau pačiai, kad viso to kaltė yra alkoholis. Net rasdama degtinės butelius ir išpildama juos (bergždžias kovojimas su jos liga), neigiau ir nenorėjau pripažinti, jog mano mama – alkoholikė. Ji pati neigė tai, prisigalvodama įvairių priežasčių, kodėl svyruoja, nepastovi ant kojų, pinasi liežuvis. Ir aš tuo tikėjau, nes labai norėjau tikėti. Alkoholizmas – klastinga liga. Jos niekas nenori pripažinti, nei alkoholikas, nei jo šeimos nariai. Taip besielgdama pradėjau nepasitikėti tuo, ką matau ir ką jaučiu. Išmokau kurti pasiteisinimus dėl mamos blogos savijautos. Mano jausmuose, mintyse buvo sumaištis. Mačiau per daug skaudžią realybę, jaučiausi prislėgta, bet įkalbinėdavau save, kad viskas ne taip, kaip galvoju, ieškodavau pasiteisinimų. Tai skaudžiai atsiliepė mano vėlesniame gyvenime, kai neigiau ir slėpiau nuo savęs pačios baisią realybę savo pačios nesveikuose santykiuose.

Šeimos problemas laikiau savyje. Nedrįsau, nes buvo per daug gėda prisipažinti kam nors, kas vyko mūsų namuose. Dėl to laikiausi atskirai nuo aplinkinių. Vienatvės jausmas ir suvokimas, kad esu ne tokia kaip visi, blogesnė, „su defektu“, tapo mano ištikimais palydovais. Didžiausia svajonė buvo kuo greičiau dingti iš tų namų, maniau, kad, palikusi mamą, paliksiu visą slegiančią naštą ir atsipūsiu, galėdama džiaugtis gyvenimu.

Kai tai įvyko, ir aš išsikrausčiau būdama 20 metų, iš dalies palengvėjo, nes atėjo fizinė ramybė, niekas neklykdavo, nekeikdavo, nemušdavo, nesivaikydavo su peiliu. Bet atsiradusi tuštuma, didžiulis kaltės jausmas, kad palikau mamą vieną su jos problema, pradėjo smaugti. Visą paauglystę paskyriau mamai, tad dabar nežinojau ką veikti su savimi. Nesuvokiau, ko noriu iš gyvenimo, kas man patinka, kodėl elgiuosi vienaip, kai norėčiau elgtis visiškai priešingai, kodėl sunku bendrauti su žmonėmis. Atsirado daug klausimų, į kuriuos atsakymų neturėjau. Vis dar kamavo ta pati problema, kaip padėti mamai. Tačiau turėjau prisitaikyti prie gyvenimo, bendrauti su žmonėmis, kurių bijojau. Pati net nepastebėjau, kaip dažnai pradėjau vartoti alkoholį. Tai padėdavo kuriam laikui išlaisvėti, nustumdavo baimes ir kompleksus toliau, išlaisvindavo iš nerimo ir nepasitikėjimo. Visada sakiau, kad kontroliuoju savo gėrimą, nes turiu alkoholikę mamą ir niekada netapsiu tokia kaip ji, bet po kurio laiko pradėjau to nevaldyti. Negalėdavau sau pasakyti „stop“, kai būdavau su draugais, kurių pripažinimo taip siekiau, ir kuriems galėjau atsiskleisti tik būdama apsvaigusi.

Būdama prastos nuomonės apie save, ieškojau kažko, kas galėtų mane pamilti, parodyti man nors truputį dėmesio, už kurį galėjau daug ką paaukoti. Aukodavau save. Vaidindama ir norėdama pasirodyti geresnė, nei esu, kovodavau už meilę, nes giliai širdyje netikėjau, kad manęs nėra už ką mylėti, juk nesu tobula. Puldavau į meilės santykius gerai neišsiaiškinusi, ar man tikrai patinka šis žmogus, ar myliu jį. Man buvo gana to, kad jis man rodo savo palankumą ir dėmesį, tenkinausi trupiniais, nes paauglystėje ir to neturėjau. O tada bandžiau visais būdais jam įtikti, prisitaikyti prie jo, kad tik nepaliktų manęs. Pasirinkdavau netinkamus, depresijos kamuojamus gyvenimo partnerius, kuriems bandžiau padėti įžvelgti gyvenimo džiaugsmą, darboholikus, alkoholiu piktnaudžiaujančius vaikinus, ir jaučiausi apleista, būtent taip kaip su mama. Tuo metu viso to nesveiko santykių modelio nesuvokiau, tiesiog maniau, kad man nesiseka gyvenime, o tai jau nebuvo jokia naujiena, juk nuo paauglystės gyvenau su ta nuostata.

Gyvenimas vis labiau karto. Nu­spren­džiau ieškotis pagalbos. Pradėjau skaityti psichologines knygas, lankytis pas psichologus. Netyčia perskaičiau internete apie savitarpio pagalbos grupes alkoholikų vaikams. Nusprendžiau išdrįsti nueiti ir ten. Nuo pat pirmo susirinkimo supratau, kad atėjau ten, kur man reikia. Nustebino tai, jog žmonės grupėje kalbėjo apie tai, apie ką aš visą gyvenimą tylėjau, ką bijojau pripažinti sau pačiai. O jie kalbėjo taip laisvai. Po kurio laiko įsidrąsinau kalbėti ir aš. Išliedavau savo sielvartą, skausmą, nerimą, baimes, nepasitikėjimą, pyktį, visa tai, ką laikiau savyje ir bijojau atskleisti, nes maniau, kad žmonės atstums, jei tik sužinos, kas man darosi. Labai bijojau nepriėmimo ir atstūmimo, bet tie žmonės manęs neatstūmė, kad ir ką sakydavau apie savo paauglystę, jie tiesiog išklausydavo ir priimdavo mane tokią. Tai buvo naujas patyrimas.

Taip prasidėjo mano savęs atradimo, pažinimo, priėmimo ir galiausiai meilės sau kelias. Klausydama apie kitų žmonių vaikystės išgyvenimus, jausmus, daug kur susitapatindavau, nes mano šeimoje vyko panašūs dalykai ir aš jaučiausi lygiai taip pat kaip visi suaugę vaikai iš alkoholikų šeimų. O man visą gyvenimą atrodė, kad mano jausmai ir išgyvenimai yra nenormalūs, jog visi aplinkui turi kitokią, geresnę patirtį, kad normalūs žmonės taip nesijaučia ir tokių rūpesčių kaip aš neturi. Tai man padėjo įveikti nuostatą, kad esu išskirtinė ir nenormali.

Pradėjau suvokti, ką jaučiu vienoje ar kitoje situa­cijoje ir kodėl taip jaučiuosi. Pradėjau sieti dabartinius jausmus ir problemas su vaikystės ir paauglystės išgyvenimais. Atsirado aiškumas, kas su manimi vyksta ir kodėl. Bet to nepakako, kad išmokčiau tvarkytis su tais rūpesčiais, įveikti savo beribes iš praeities atsineštas baimes, kompleksus, nesaugumo ir vienišumo jausmus.

Turėjau ir tikrai norėjau išmokti gyventi visavertį, džiaugsmingą ir autentišką, savo gyvenimą. Didžiulė kliūtis tam ir skaudžiausia gyvenimo su alkoholike mama pasekmė buvo ta, kad visai nepriimdavau savęs su savo, kaip man atrodė, ydomis ir netobulumu. Visad norėjau būti stipri, drąsi, protinga, pasitikinti savimi, moteriška, mintyse piešiau idealiosios savęs vaizdą ir norėjau atitikti jį. Mačiau, kad nesu tokia, ir priekaištaudavau sau dėl to. Realybėje aš buvau paprasta, eilinė mergina, turinti baimių ir trūkumų. Kaip priimti ir pamilti save tokią, neidealią? Aš nežinojau. Mamos balsas tapo mano vidiniu balsu, jos priekaištai, keiksmai, kaltinimai virto mano pačios sau išsakomais. Kaip tai sustabdyti aš irgi nežinojau. Bet grupėje mačiau žmonių, kuriems tai pavyko, kurie pradėjo ne tik priimti save netobulus, bet ir pamilo ir pradėjo save vertinti tokius. Sėmiausi išminties iš jų.

Dabar esu vis dar savęs pažinimo ir priėmimo kelyje. Ir jis tampa nuostabiu patyrimu, kurį išgyvenu su savo geriausiu draugu, savimi pačia.

Neįtikėtina, kaip pasikeitė požiūris ir jausmai sau pačiai. Kažkada buvau sau ir kitiems našta, nereikalinga, nelaukiama, nemylima, norėjau išnykti iš šio pasaulio, nekenčiau savęs ir kitų, nekenčiau mamos ir tėvo, kaltindavau juos ir Dievą. Šiandien esu sau labai reikalinga, mokausi būti sau pačiai geriausia drauge, skatinu save, pagiriu ir leidžiu sau būti netobulai, tiesiog būti ir džiaugtis šia diena. Gyvenimas tampa paprastesnis ir smagesnis, kai išsivaduoju nuo smaugiančių praeities jausmų, prisiminimų, skriaudos bei skausmo ir palieku tai praeityje. Su nuolankumu ir dėkingumu žiūriu į savo paauglystę.

Visa tai mane padarė mane stipresnę, vadinasi, turėjo prasmę. Pasikeitė santykis ne tik su savimi, bet ir su tėvais. Nekaltinu jų dėl praeities skriaudų. Šiandien pasirenku turėti tėvą ir mamą, bet turiu juos priimti tokius, kokie yra: mama vis dar tebegeria, o tėvas yra toli ir turi kitą šeimą. Abu juos myliu ir su abiem bendrauju. Už juos abu esu dėkinga Dievui, kuriuo pagaliau pradėjau pasitikėti. Jis iš viską matančio baudėjo (taip galvodavau apie jį paauglystėje) virto mane mylinčiu ir priimančiu draugu, pakeleiviu, mokytoju ir vedliu.

Neįsivaizduoju, ar būčiau šiandien visa tai suvokusi ir priėmusi, jei nebūčiau atėjusi į Suaugusių alkoholikų vaikų grupę. Joje atradau tai, ką paauglystėje buvau palaidojusi – viltį, kad gyvenimas gali būti geresnis, išmintį ir sveiką mąstymą, kurių manęs niekas nemokė mano nesveikoje šeimoje, priėmimą ir paramą, už kurių, kaip už ramsčių, laikiausi, kai buvo sunku vienai.

Šiandien matau grupėje daug jaunų žmonių, kurie ieško pagalbos, ir mane tai labai džiugina. Žmonės nelaukia, kol gyvenimas prabėgs, nenori kentėti nuo vaikystės skriaudų, kurios niekur nedingsta, jei su jomis nieko nedarai, o pūliuoja viduje ir nuodija dabartinį gyvenimą. Kentėti nereikia, nors mes, suaugę alkoholikų ir nedarnių šeimų vaikai, prie kančios esame pratę. Tai normali ir mums gerai pažįstama būsena. Bet taip neturi būti. Esame verti daug geresnio gyvenimo. Džiaugiuosi, kad Aukštesnioji Jėga mane atvedė į grupę ir iki šiol globoja mane. Kartu su tais žmonėmis, kurie ištvėrė panašų vaikystės skausmą, mes galime padėti sau ir vienas kitam.


Suaugusių alkoholikų ir nedarnių šeimų vaikų grupės yra Vilniuje, Klaipėdoje ir Alytuje.

SAV draugijos adresas internete suaugealkoholikuvaikai.blogspot.com

Mes dirbame pagal 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą, kuri yra pasiskolinta iš Anoniminių alkoholikų programos. Susirinkimų metu dalijamės savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems išspręsti dabartines problemas, kurios kilo dėl to, kad augome nesveikose nesaikingai alkoholį vartojančiose ir nedarniose šeimose. To pasiekiame nagrinėdami ir darydami žingsnius bei gilindamiesi į Suaugusių alkoholikų vaikų būdingus bruožus. Susirinkimai yra nemokami kiekvienam, ieškančiam pagalbos, ir anonimiški.


Šaltinis: Bernardinai.lt
Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Tyrimai atskleidė, kad biržos verteivos labiau nutrūktgalviški ir destruktyvūs nei psichopatai, rašo spiegel.de. Kodėl biržos brokeriai finansų rinkose vėjais paleidžia milijardus? Remiantis naujausiais Šveicarijos universiteto tyrimais, biržos...


Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Ko gero, melavimo fenomenui metų galėtų būti priskaičiuojama panašiai tiek pat, kiek ir pačiai žmonijos civilizacijai. Žmonės meluoti pradėjo netrukus po to, kai pradėjo komunikuoti. Galima numanyti, jog netrukus iškilo ir naujas motyvas –...


Streso įveikimo pamokėlės (2 dalis)

Streso įveikimo pamokėlės (2 dalis)

Spartus gyvenimo tempas, informacijos gausa, pastangos rasti savo vietą gyvenime didina psichologinę ir emocinę įtampą, todėl ne veltui mūsų amžius vadinamas stresų amžiumi. Kiekvienas didesnis susijaudinimas neigiamai veikia organizmą: po patirto...


Kodėl negalime liautis valgę spragėsių žiūrėdami filmus?

Kodėl negalime liautis valgę spragėsių žiūrėdami filmus?

Daugelį skubančių žmonių kankina nesveiko maisto valgymo įprotis. Tačiau kodėl mes negalime liautis valgę spragėsių net tuomet, kai neskubame – tarkim, žiūrint filmus. Net ir tuomet, kai tą filmą jau matėme kelis kartus ar jis yra pasenęs....


Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Visą laiką galvodavau - na ir kaip mes tuos žmones gydom? Keisčiausia, kad jie išgyja. Kai po terapijos paklausi, kas būtent padėjo, neretai klientų paaiškinimai būna keisti, jiems patiems tesuprantami. O kartais su klientais ima nesisekti, nors...


Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus?

Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus?

"Beveik prieš metus su draugu pradėjome gyventi kartu. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet pastaruoju metu jis vis užsibūna darbe valandą — pusantros, o kartais grįžta ir po vakaro aštuntos. Į mano klausimus atsako "...daug darbo,...


Sapnai - tai durys į savęs atskleidimą

Sapnai - tai durys į savęs atskleidimą

Kas jums ateina į galvą išgirdus apie sapnų aiškinimą? Tikėtina, kad populiarių žurnalų sapnininkai. Iš tikrųjų egzistuoja mokslinis sapnų aiškinimas pradėtas dar Z. Froido ir K.G. Jungo. Trumpai pasidalysiu savo kaip daugelį metų praktikavusio...


Kas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Kas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Ak, tie nuo meilės kenčiantys žmonės! Meilės istorijos,l kaip ir filmai apie meilę, stipriai sukrečia, ypač kai psichologas į jas gali įsikišti kaip trečias slaptas dalyvis. Matyt, man, kaip ir daugeliui žmonių, šie filmai padeda kartu su herojais...


Atsargiai- paranoja!

Atsargiai- paranoja!

O jums čia penktadienį nebuvo skandalo? Kai grįžau namo ir paskiau mamai, kad visą gyvenimą su ja negyvensiu, ji pasakė: eisiu į ministeriją, skundą rašysiu, kas per psichologai dirba poliklinikoje, kad ir taip žmogui durnam tokias nesąmones į...


Apmąstymai apie internetinius komentarus

Apmąstymai apie internetinius komentarus

Visi, kas rašė internete puikiai žino, kad internetiniai komentarai dažnai būna pikti, subjektyvūs, įžeidinėjamas autorius, arba komentatoriai tiesiog šnekasi tarpusavyje, pamiršę ką komentavo. Aišku, kalbu apie didžiuosius portalus. Mažesniuose,...


Vasaros romanas baigiasi psichologo kabinete

Vasaros romanas baigiasi psichologo kabinete

Po atostogų – pas psichologą. Deja, bet kai kam nutinka ir taip, kad užuot pailsėję ir atsipalaidavę žmonės puola į gilią depresiją. To priežastimi gali tapti ir kurortinis romanas. Vieniems kurortinis romanas gali suteikti sparnus ir...


Mamos mėgdžioja savo atžalų aprangos stilių

Mamos mėgdžioja savo atžalų aprangos stilių

Mokslininkai skelbia blogas žinias paauglėms: kad ir kaip merginos norėtų išsiskirti išvaizda - joms nepavyks. Kaip praneša livescience.com, mamos mėgdžioja savo paauglių rengimosi stilių. Kaip rašoma naujoje tyrimo ataskaitoje, paauglės dukros...


Gintautas Vaitoška. Kokia draugystė galėtų būti ideali?

Gintautas Vaitoška. Kokia draugystė galėtų būti ideali?

Kartais žmonės nenori kalbėti apie idealą, nes mano, kad jis nepasiekiamas. Kai kas net draudžia kalbėti apie idealus. Pavyzdžiui, postmoderniosios filosofijos tradicijos atstovai (atstovai: M. Fuko, Ž. Derrida, F. Lyotard'as) –...


Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Stovime ant dar vienų metų slenksčio. Tai laikas, kai apmąstome, ar viską darome teisingai, ar esame laimingi? Trečiąjį tūkstantmetį žmonės atsigręžia į savo dvasinius poreikius, nes pastebėjo, kad patenkinę tik materialinius, neranda harmonijos...


Autentiškas judesys – kūrybiškumo šaltinis

Autentiškas judesys – kūrybiškumo šaltinis

Visa, kas nauja, dažnai būna sutinkama įtariai ir su nepasitikėjimu. Siūlantys naujoves yra lyg ledlaužiai, privalantys skirti ne tik begalę energijos prasiveržti, bet ir stipriai tikėti tuo, ką daro. Todėl papasakoti apie pasauliui jau pažįstamą,...


TRANSESSENCE arba durys į džiugesnį gyvenimą

TRANSESSENCE arba durys į džiugesnį gyvenimą

Visi esame pajutę, kiek energijos ir džiaugsmo mums teikia šviečianti saulė. Siaučiant permainingiems pavasario orams dar labiau tai vertiname. Tačiau ar visi žinome, kad ir savo viduje mes turime visada šviečiančią saulę? Deja, mūsų vidinę saulę,...


Nieko nepripjoviau

Nieko nepripjoviau

Kuris laikas mąstau apie įdomų reiškinį: tamsiąją inteligentų pusę, kuri aiškiai įrodo pasąmonės egzistavimą. Kai kurie daug pasiekę, labai kultūringi, gal net drovūs mokslo ir meno žmonės labai mėgsta juodą humorą, grubius "praporščikų"...


Skaičiau apie autizmą: man tinka

Skaičiau apie autizmą: man tinka

Tai iš kur tos tamsios nuotaikos? Kodėl su niekuo nebendrauji? – Skaičiau apie autizmą, lyg ir tinka. Toks žmogus nežiūri į pašnekovą, nepalaiko akių kontakto, nesupranta kitų, nenaudoja mandagybių. Skaičiau iki dviejų nakties, žaidžiau...


Žudikas – nebūtinai psichikos ligonis

Žudikas – nebūtinai psichikos ligonis

Žudynės Norvegijoje sukrėtė visą pasaulį, Šiauliuose – Lietuvą. Kas vyksta žmonių sąmonėje? Ar gali taip elgtis sveikos psichikos žmonės? Atsakyti į šiuos klausimus paprašėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos...


Kas yra sapnas?

Kas yra sapnas?

"Noriu Jūsų paklausti, kaip reikėtų suprasti sapnus? Žinau, kad psichologai rimtai juos tyrinėja, o sapnininkais aš netikiu. Prieš keletą savaičių susapnavau neįprastą sapną. Jame mano vyras išėjo pas kitą moterį. Viską mačiau ir išgyvenau...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9