Nobel biocare

Gintarė Minkevičienė. Iš skausmo į atleidimą

Daugybei moterų pasaulyje po aborto reikia dvasinio ir psichologinio gydymo. Tai rodo po pasaulį paplitusi savaitgalio gydymo programa abortą patyrusiems žmonėms „Rachelės vynuogynas”, kuri atkeliauja ir į Lietuvą.

Užgniaužtas skausmas

Žmonės dažnai nenori prisipažinti, kad jie turėjo abortą ir yra sužeisti. Jie nieko nenori apie tai girdėti. „Pastebėjau, kad netgi psichologai per konsultacijas šios temos neliečia. Tai tabu visuomenėje. Todėl pradėjau mažą grupelę ir ieškojau būdų, kaip padėti nuo aborto kenčiantiems žmonėms.” – pasakojo „Rachelės vynuogyno” įkūrėja psichologijos daktarė Theresa Karminski Burke.

Anot jos, abortas yra trauma, kuri vėliau gali pasireikšti įvairiais reiškiniais: „Po aborto gali atsirasti depresija, valgymo sutrikimai, piktnaudžiavimas svaigalais, netvarkingi santykiai, darboholizmas, savinaikos elgesys, seksualiniai sutrikimai, sunkumai santykiuose su žmonėmis, psichosomatinės ligos, nerimas ir panika.”

Vienoms moterims šie sindromai pasireiškia silpniau, kitoms stipriau. Vis dėlto dauguma nenori pripažinti, kad tai – aborto padariniai. „Dauguma mūsų, kenčiančių dėl padaryto aborto, jaučiame per didelę gėdą, kad pripažintume tai. – knygoje „Uždraustas sielvartas: neišsakytas aborto skausmas” („Forbidden Grief: The Unspoken Pain of Abortion„) pasakoja abortą patyrusi moteris. – Jausmas toks, kad tiesiog norisi pamiršti apie visą šį siaubingą dalyką. Jei kas nors pamini žodį abortas, aš tampu šalta kaip ledas. Arba palieku kambarį, arba lieku tyli. Aš nenoriu, kad kas nors žinotų, ką padariau. Jei kas nors paklaustų apie abortą, aš nieko nesakyčiau, nes bijau, kad pradėsiu nekontroliuojamai verkti. Tokie verksmo momentai gali būti tik mano miegamajame, kur niekas negali matyti mano ašarų”.

Vis dėlto žmogus niekur savo skausmo neužslėps. „Tai veikia visą jo gyvenimą, kitus žmones, jo šeimą. – įsitikinusi Lilijana Marcinkevičiūtė, viena iš abortą patyrusiems žmonėms skirtos gydymo programos iniciatorių Lietuvoje. – Todėl nereikia bijoti prisiliesti prie žaizdos, nes kol ji ignoruojama, ji viduje pūliuoja ir teršia visą organizmą.”

Žingsnis naujo gyvenimo link

Kad galėtų asmeniškai patirti psichologės Theresa Karminski Burke siūlomą gydymo metodą Lilijana Marcinkevičiūtė balandžio mėnesį kartu su dar keliais lietuviais Austrijoje patys sudalyvavo savaitgalio gydymo rekolekcijose „Rachelės vynuogynas”, kurias vedė pati programos įkūrėja.

Kaip pasakojo Lilijana, šios rekolekcijos nori moteriai padėti išgyti, susitaikyti, atleisti sau, gydytojams, visuomenei. „Nors pati neturiu aborto traumos, bet kaip kiekvienas žmogus turiu kitokių traumų, turiu ką išgedėti.” – dalinosi mergina.

Savaitgalio rekolekcijų pagrindas yra Šventasis Raštas. Programos metu dalyviai susitinka su Dievu pačiose sudėtingiausiose mirties, traumos, praradimo situacijose.

„Psichologai išsižioja pamatę, kaip stipriai atsiveria žmonės, nes jie atsiveria ne psichologui, ne žmogui, bet pačiam Dievui.” – savo ilgamete patirtimi dalinosi Theresa Burke.

Psichologė sukūrė grupinio darbo metodą, kai nedidelė grupelė kartu išgyvena sudėtingas Šventojo Rašto situacijas, vėliau asmeniškai dalinasi vieni su kitais savo patirtimi. Pavyzdžiui, išrenkama meditacija apie neregį. Išjungiama šviesa ir liepiama įsijausti, kaip jaučiasi neregys. Tada kunigas, kuris vaidina Jėzų, paklausia: „Ko nori, kad tau padaryčiau?” Žmogus turi įvardinti savo troškimą. „Atrodo, kodėl Dievas klausia to, kas ir taip aišku. Nes Viešpats nori, kad mes patys pakviestume Jį į savo gyvenimą. Kad mes pasakytume, ko mes norime, kur mums skauda.” – paaiškino Theresa.

Kita meditacija – Lozoriaus prisikėlimas. Jos metu žmonės užsiriša tas vietas, kurios jų manymu yra mirusios, sužeistos. „Kai kas apsiriša galvą, nes girdėjo daug blogų žodžių apie save, kai kas pirštą su vestuviniu žiedu, nes mano, kad jų santuoka mirusi.” – pasakojo psichologė.

Įdomu tai, kad rekolekcijų metu žodis abortas neminimas. Tik po kelių dienų pasiūloma prarastiems vaikams duoti vardus. Leidžiamos žvakutės į vandenį, kuris yra pašventinamas – taip tarsi vyksta vaikučių patikėjimas į Dievo rankas. Pereinama iš mirties į gyvybę.

Per rekolekcijas būna labai daug ašarų. Leidžiama skausmui išeiti. Anot Lilijanos, tai gedulas, tai laidotuvių procesas, kur žmogus pereina skausmą, bet, gaudamas malonę, pakelia akis į Dangų, ir sako: „Dieve, aš tikiu amžinuoju gyvenimu.”

Ši savaitgalio programa skirta ne tik moterims, bet ir vyrams. „Vyrai kartais dar labiau verkia nei moterys. – pasakojo Theresa. – Vyrų pareiga yra apsaugoti savo moteris, savo vaikus. Bet aborto atveju jie to nepadarė.”

Galų gale perėjus gedulo procesą, žmogus žengia labai didelį žingsnį naujo gyvenimo link. „Moters sąmonėje yra teiginys, kad ji nužudė savo vaiką, o Theresa nori pasakyti: ‚Taip, bet mirusių vaikučių sielos amžinos, jos yra pas Dievą. Ir tie vaikeliai myli savo mamą.‘ – patirtimi dalinosi Lilijana Marcinkevičiūtė. – Taip perkeičiamas žvilgsnis iš savęs smerkimo į atsivėrimą Dievo ir to vaikelio meilei. Tu vis tiek esi mama, kuri atmetei vaiką, tu gailiesi ir tau atleidžiama. Tas vaikas yra Danguje, jis tavo užtarėjas ir globėjas, jis tampa tavo dvasiniu tėvu arba mama, nes jis regi Dievo veidą. Ir tas susitaikymas tampa didžiule palaima, giliu atsivėrimu Dievui.”

Programa patyrusiems kunigų priekabiavimą

Theresa Karminski Burke taip pat sukūrė ir specialią gydymo programą nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, o taip pat ir nuo kunigų priekabiavimo.

Anot psichologės, dažnai seksualinę prievartą iš kunigų patyrę žmonės nenori net žiūrėti į Bažnyčios pusę, pamatę žmogų su sutana, negali jo pakęsti. Pirmas dalykas, kurį šie žmonės padaro gydymo programos metu – išlieja savo pyktį. Tam skiriamos penkios valandos, kai dalyviai rėkia, daužo daiktus ir pan. Vėliau paklausiama: „Ar nori, kad viskas pasikeistų, ar nori likti pyktyje?” Tuomet kartu su Jėzumi dalyviai išgyvena skausmą, netektį ir prisikėlimą, keliaudami Šventojo Rašto puslapiais.

Pagaliau nukentėję nuo seksualinės prievartos supranta, kad ne visi kunigai tai daro, kad yra kunigų, kurie grąžino jiems tikėjimą. Nukentėjęs nuo kunigo žmogus apsikabina su rekolekcijose talkinančiu kunigu ir abu verkia – vienas, nes atleido, kitas, kad apgailestauja dėl Bažnyčios padarytų nuodėmių.

„Rachelės vynuogynas” pasaulyje ir Lietuvoje

Įdomu tai, kad „Rachelės vynuogynas” paplito po pasaulį be jokios reklamos. Žmonės, patyrę išgydymą, skleidė informaciją iš lūpų į lūpas ir taip patraukdavo šią programą išbandyti vis daugiau žmonių, kenčiančių nuo patirto aborto ar seksualinės prievartos. 1995 metais prasidėjusi JAV, ši rekolekcijų programa šiuo metu yra vedama 25 šalyse.

Lilijana Marcinkevičiūtė po rekolekcijų Austrijoje teigė, kad šį rudenį planuoja Lietuvoje pradėti gydymo programą abortą patyrusiems žmonėms. „Su nedidele grupele lietuvių kartu praėjom šias rekolekcijas ir turim daug vilčių, kad galėsim pradėti, nes programa jau yra išversta į lietuvių kalbą. Theresa Burke mus palaimino, davė sutikimą ir drąsinimus.” – baigė savo pasakojimą mergina.


Bernardinai

Maksimalietis

TAIP PAT SKAITYKITE