Saldžių sapnų, mamytės!

---

Viena iš nėštumo laikotarpio nemaloniųjų pusių yra kamuojanti nemiga arba atvirkščiai - mieguistumas. Kaip šias bėdas įveikti?
Miegas yra labai svarbus žmogui, nes tuomet organizmas labiausiai atsipalaiduoja, miegant gaminasi tam tikros medžiagos, turinčios įtakos senėjimo ir augimo procesams. Bet koks miego trūkumas iškart pastebimas veide, atsiliepia emocinei ir psichinei būklei. O apie tai, kad miegas svarbus besilaukiančiai mamytei, jau net ir kalbėti neverta. Nėštumo paradoksas - kuo būsimajai mamytei labiau reikia miego, tuo ji sunkiau užmiega, o užmigusi labiau vartosi, nuolat prabunda. Ar galima to išvengti? Ne tik reikia, bet ir būtina, mat tai pagerins ne tik mamytės, bet ir vaikelio savijautą.

Pirmieji staigmenų mėnesiai
Pirmasis trimestras - susijaudinimo ir staigmenų laikotarpis, ypač pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Vienas mamytes užplūsta pakilimas, kitos puola į depresiją. Palyginus pirmą kartą besilaukiančias mamas ir jau patyrusias, paaiškėjo, jog pastarosios kiekvieną naktį išmiega 45-60 minučių ilgiau. Šis laikas siejamas su pozityvesniais išgyvenimais, o dėl jo trūkumo naujai iškeptoms mamytėms gali pritrūkti energijos ir imti kamuoti mieguistumas. Geram miegui trukdo ir kiti nėščiųjų organizmo pokyčiai.
● Progesteronas - natūralūs migdomieji. Vieno iš svarbiausių nėštumo hormonų - progesterono kiekio padidėjimas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių besilaukiančios moterys mieguistesnės nei iki nėštumo. Veikiant progesteronui atsiranda nuovargis ir anksčiau užsinorima miego, todėl moterys dažnai prigula pogulio. Bet pamiegojusi dieną, ji nebegali užmigti naktį...
● Aplanko baimės. Nėštumo pradžioje moteris būna itin jautri viskam, kas vyksta. Būsimąsias mamytes kamuoja baimės dėl nėštumo ir gimdymo eigos, būsimo vaikelio sveikatos ar finansinių rūpesčių.
● Jautrios krūtys gali tapti tikru iššūkiu mėgstamai miegojimo pozai ant pilvo. Taigi pirmasis trimestras yra puikiausias metas pradėti pratintis miegoti ant kairiojo šono, mat esant tokiai padėčiai daugiau priplūsta kraujo ir maisto medžiagų į gimdą ir vaisių, o inkstams lengviau pašalinti skysčių perteklių. Kuo greičiau priprasite prie šios pozos, tuo geriau miegosite vėliau.
● Bėgioja į tualetą. Tai ir vėl progesterono darbeliai. Šis hormonas slopina lygiųjų raumenų funkciją, dėl to nėščioji taip dažnai užsimano šlapintis.
● Rytinis pykinimas, kuris gana dažnai pasitaiko iki dvyliktos nėštumo savaitės, taip pat gali pažadinti moterį anksčiau, nei ji pasiruošusi keltis.
Palengvėjimas artėjant viduriui
Antrą trimestrą gali palengvėti - ypač pirmakartėms, kurios nesitikėjo, jog nėštumo metu jausis tokios pavargusios. Praėjus pykinimui ir atslūgus hormonų audroms, moterys pastebi, kad naktį rečiau eina ir į tualetą. Kadangi antrą trimestrą auganti gimda pakyla iš mažojo dubens į pilvą, šlapimo pūslė spaudžiama mažiau. Tačiau miegoti gali trukdyti naujai atsiradę ir šiam nėštumo laikotarpiui būdingi negalavimai.
● Graužia rėmenį. Augant gimdai, kad pilve atsirastų daugiau vietos, diafragma susitraukia, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, o žarnynas ir stemplės sfinkteris pasislenka. Dėl to skrandžio turinys patenka į stemplę, o moterys pradeda skųstis rėmens graužimu, ypač miegant ant nugaros.
● Naktiniai košmarai. Kai kurios moterys naktimis sapnuoja baisius sapnus arba košmarus. Kai kurias kankina vaizdai, kad jos paliko savo kūdikį vieną, kad jam gresia įvairūs pavojai. Kitos sapnuoja įvairias artėjančio gimdymo scenas ir kt.

Gimdymo belaukiant
Miegas tampa tikra prabanga. Moterys dažnai laksto į tualetą, negali patogiai įsitaisyti, yra išsekusios nuo daugybės pdidėjusio pilvelio sukeliamų nepatogumų, bandymų susidoroti su įprastomis užduotimis.
● Neranda patogios padėties. Pilveliui padidėjus nėščiajai išties sunku rasti patogią miego padėtį. Negalima užmiršti, kad nėščiosioms negalima gulėti ant nugaros, nes dėl spaudžiamų pilvo venų kraujagyslių gali sutrikti kraujotaka. Padidėjęs pilvas neigiamai veikia laikyseną, todėl daugeliui moterų būna sunku vaikščioti, sėdėti ir netgi miegoti.
● Pabudimai naktį. Kaip rodo tyrimai, nėštumo pabaigoje moterys vėl dažnai prabunda naktį, o tai sutrikdo natūralų miego ciklą.
● Knarkimas. Daugelis moterų pradeda knarkti dėl padidėjusios pilvo apimties ir dėl to, kad padidėjusi gimda spaudžia diafragmą. Beveik trečdalis moterų ima knarkti dėl užgulusios nosies, paburkusių arba susiaurėjusių kvėpavimo takų. Jeigu jie susiaurėja stipriai, gali prasidėti miego apnėja, kuriai būdingas garsus knarkimas ir kvėpavimo sustojimo periodai miegant. Tyrimų metu nustatyta, kad knarkiančioms nėščiosioms dažniau padidėja kraujospūdis, yra pavojus vystytis preeklampsijai, gali sulėtėti vaisiaus augimas.
● Neramių kojų sindromas. Sindromui būdingi: nemalonus, akimirksniu pažadinantis iš miego jausmas pėdose, blauzdose ar aukščiau. Pajudinus kojas šie simptomai trumpam išnyksta, bet ir vėl atsiranda, kai galūnės ramios. Nustatyta, jog tai patiriančioms moterims trūksta geležies ir / ar folinės rūgšties dar iki nėštumo. Gera žinia, kad daugumai moterų gimus kūdikiui neramių kojų sindromas praeina.
● Kojų mėšlungis labai dažnai pasitaiko antrą ir trečią trimestrą. Šie skausmingi spazmai linkę atsirasti naktį ir sutrikdo miegą. Mėšlungį gali sukelti kelios priežastys, pavyzdžiui, kraujo sąstovis apatinėje kūno dalyje, magnio stoka, per daug fosforo.
● Rėmuo artėjant gimdymui vargina net 50-80 proc. nėščiųjų.
● Dusulys. Trečiąjį nėštumo trimestrą gimda jau didelė, tačiau vis dar aukštai. Dėl šių priežasčių diafragmai sunku nusileisti kaip įprasta, tuomet ir atsiranda dusulys. Jis labai trikdo būsimosios mamytės miegą.
● Šlapimo pūslė. Paskutiniais nėštumo mėnesiais vaikelis įsitaiso šiek tiek žemiau, todėl padidėja šlapimo pūslės spaudimas. Nėščioji ir vėl dažniau kelsis šlapintis, kaip ir nėštumo pradžioje.
● Vaikelio judesiai. Be abejo, ne kiekvienas mažylis mėgsta daryti mankštą vidury nakties, tačiau yra ir tokių.

Kad ramiai miegotumėte
● Miegokite, kai tik galite. Kad jums nepritrūktų miego, nusnūskite visuomet, kai tik atsiranda proga. Stenkitės naktį miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas.
● Vakare, prieš miegą, ribokite gėrimų kiekį, užtatai dieną gerkite daug skysčių (ypač vandens).
● Nepasiduokite baimėms. Pasikalbėkite su artimaisiais arba gydytoju. Jei reikės, jis paskirs saugių medikamentų - šiuo metu yra platus homeopatinių ar augalinių preparatų pasirinkimas. Jie efektyviai kovoja su įtampa, nerimu ar baimėmis.
● Rėmens graužimo išvengsite, jei nevalgysite daug aštraus, rūgštaus arba kepto maisto, vengsite kavos, šokolado. Jeigu rėmens graužimas kelia problemų, miegokite ant aukštesnės pagalvės. Be to, dieną valgykite dažnai ir po nedaug. Labai svarbu neprisivalgyti prieš miegą.
● Miegokite ant kairiojo šono, tuomet daugiau kraujo pritekės į gimdą ir vaisių, inkstus. Kojas gulėdama ant šono sulenkite per klubų ir kelių sąnarius. Pasidėkite po pagalvę tarp kelių, po pilvu ir už nugaros. Tai sumažins krūvį, tenkantį apatinei nugaros daliai.
● Jeigu koją sutraukė mėšlungis, ištieskite ją, o pėdą lenkite į viršų. Kad išvengtumėte mėšlungio, kiekvieną kartą prieš miegą keletą kartų pakartokite šį pratimą. Jeigu jus vargina kojų mėšlungis, venkite gazuotų gėrimų, pasitarkite su savo gydytoju - galbūt trūksta magnio ar kalcio. Jeigu jums prasidėjo neramių kojų sindromas, su gydytoju turėtumėte išsiaiškinti, galbūt jums trūksta geležies.
● Jeigu pradedate knarkti, reikia pamatuoti arterinį kraujo spaudimą ir ištirti baltymo kiekį kraujyje, kartais prireikia LOR ar miego specialisto konsultacijų.
Jolanta Kristanaitytė, konsultavošeimos gydytoja Eglė Merkelienė