Peršalusi nėščioji – ypatinga ligonė

Anokia čia liga peršalimas? Visi juo serga bent kartą per metus. Tačiau besilaukiant peršalimas gali tapti pavojingu tiek mamytei, tiek ir vaikiukui. Kaip gydytis?

Jeigu peršala paprasti mirtingieji - liga vystosi įprastai, jos eigą galima prognozuoti. Susirgus nėščiajai, ligos eiga gali būti kitokia. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad peršalimas būsimajai mamytei gali sukelti mažakraujystę. Be to, gripas ar kita virusinė infekcija gali stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi.

● Pirmasis nėštumo semestras (iki 12-13 sav.): infekcijos gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimimus - zuikio lūpą, hidrocefaliją (kai skystis kaupiasi galvos ir nugaros smegenyse) ir kitus nervų sistemos pažeidimus.

● Antrasis nėštumo semestras (13-27 sav.): peršalimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, nedidelius vaisiaus vystymosi sutrikimus.

● Trečiasis nėštumo semestras (nuo 28 sav.): persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti vaisiaus vandenų padaugėjimą ar sumažėjimą, tokiu būdu stipriai pakenkiant vaisiaus vystymuisi, be to gali nukentėti ir placenta.

Atpažinkite peršalimą

Peršalimas - tai užkrečiama virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Gydytojas dažnai peršalimą užkoduoja keturiomis raidėmis - ŪVRI, kurios reiškia ūmi virusinė respiratorinė infekcija. Šią ligą sukelia virusai, kurių žinoma daugiau kaip 100. Peršalimą sukeliančiais virusais arba bakterijomis galite užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, jam kosint, čiaudint ar kalbant. Ligonis pavojingas aplinkiniams 5- 7 dienas nuo ligos pradžios. Virusai gali nulėkti labai toli - net 3-5 metrus. Aplinkoje ant įvairių daiktų su seilių lašeliais patekę virusai išsilaiko net keletą dienų, todėl nėščioji turi vengti nevėdintų, dulkėtų patalpų, kur buvo ligonis.

ŪVRI pažeidžia nosį, gerklę, ryklę, trachėją, gerklas, bronchus ir kt. Todėl parausta ir peršti gerklė, bėga ar užgula nosį, ligonis čiaudo, kosti, ašaroja, praranda apetitą, jam skauda galvą ar raumenis, jį gali pykinti ir krėsti šaltis, varginti pakilusi temperatūra.

Dažniausiai pasveikstama antrą ligos savaitę. Kartais liga gali užsitęsti dėl komplikacijų: ausų uždegimo, sinusito, laringito ar bronchito.

Karščio nokautas

Peršalus karščiavimas dažniausiai trunka 3-7 dienas. Temperatūra - tai tarsi apsauginė organizmo reakcija: dauguma virusų nebegali daugintis, kai ji pakyla aukščiau 38°C. Taip pat tokioje temperatūroje organizme gaminasi medžiagos, kurios kovoja su įsibrovėliais virusais. Vienas jų - interferonas - tai baltymas, kuris sugeba neutralizuoti virusus, o jo kiekis labai susijęs su kūno temperatūra: kuo ji aukštesnė, tuo daugiau interferono. Didžiausias jo pikas - antrą - trečią ligos dieną. Ir būtent dėl jo dauguma ūmių virusinių respiratorinių susirgimų sėkmingai baigiasi trečią dieną. Todėl svarbu neišsigąsti, nepasiduoti panikai, o apsiginkluoti kantrybe ir temperatūros, mažesnės nei 38,5°C - nemažinti. Jei dėl kažkokių priežasčių interferono pasigamino mažai arba buvo nelaiku "numušta" temperatūra, peršalimas po trijų dienų greičiausiai nesibaigs... Šiuo atveju visa viltis - imuninės sistemos gaminami antikūnai. Tačiau tempai jau visai ne tokie. Nėščioji greičiausiai išsikapstys iš ligos tik po savaitės.

● Ką daryti? Pakilus temperatūrai, reikia stengtis organizmui sudaryti sąlygas numušti ją pačiam. Vienas iš natūralių būdų - prakaitavimas. Tad svarbu daug gerti - maždaug 1,5 - 2 litrus, žinoma, jei būsimai mamytei nebuvo didesnių patinimų ir gydytojas neliepė kitaip. Labiausiai tiktų džiovintų vaisių kompotas, žalia, liepžiedžių, aviečių lapų arba džiovintų mėlynių arbatos. Jei nėra alergijos, nepakenks ir šaukštelis medaus. Gerai temperatūrą mažina šviežios morkų ir kopūstų sultys (3/4 morkų ir ¼ kopūstų). Šviežiose sultyse yra biologiškai aktyvių medžiagų - fitoncidų. Jie slopina bakterijų dauginimąsi - taigi yra ir nebloga profilaktinė priemonė prieš komplikacijas.

Karščiui pakilus smarkiau, temperatūrą teks mažinti vaistais, prieš tai būtinai pasitarus su gydytoju. Atsargumas reikalingas todėl, kad dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą ir gali pakenkti vaikeliui. Rekomenduojami vaistai nėštukei - paracetamolis.

Kosulio gniaužtuose

Kosulys - ne tik daugelio ligų simptomas, bet ir apsauginė reakcija, mat kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai ir uždegiminės reakcijos metu susiformavę karkalai. Kosulys gali būti drėgnas ir sausas. Drėgno kosulio metu iš bronchų pašalinami karkalai, kuriuose dažniausiai gyvena mikroorganizmai.

● Ką daryti? Drėgno kosulio nereikia gerti kosulio slopinančių vaistų! Priešingai, reikia vartoti atsikosėti padedančius vaistus, kurie padeda pasišalinti karkalams. Geriausiai tam tiks šilti skysčiai, vaistažolių arbatos. Atsikosėti padės virtų bulvių šilti kompresai, dedami ant krūtinės, bei vaistažolių arbatos, inhaliacijos (čiobrelis, raudonėlis, eukaliptas).

Sausas kosulys atsiranda dėl nosiaryklės uždegimo ir lydi gerklės "kutenimą" ar skausmą. Šį nemalonų pojūtį sumažinti padės skalavimai (ramunėlių, medetkų ar kt.). Jie ne tik slopina uždegimą, bet ir veikia antiseptiškai, sumažina dirginimą. Kartais peršalus kamuoja labai įkyrus naktinis sausas kosulys, kuris atsiranda dėl gleivių tekėjimo užpakaline ryklės sienele. Išeitis iš šios nemalonios padėties taip pat yra - reikia, kad nėščioji pakeltų galvą aukščiau, t.y. miegotų ant kelių pagalvių. Naktį mažiau kosėsite, jei geriau išsišnypšite nosį, reguliariai plausite ją jūros vandens tirpalais.

Kai kam sloga - baisi liga

Jeigu būsimoji mamytė suslogavo, tai vėlgi pirmas vaistas - jūros vandens tirpalo purškalai. Purkšti reikia po du-tris įpurškimus 3-4 kartus per dieną. Tai padės iš nosies pašalinti virusus, alergenus ir dulkes bei atstatyti gleivinės funkciją. Jeigu nosis užgulta, galima įpukšti homeopatinų preparatų. Prieš gribdamasi chemijos, mėginkite kvėpuoti garais - jie efektyviai mažina paburkimą.

Ašarų upeliai

Kartais jie plūsta visai ne dėl graudulio, o dėl nosies užburkimo. Pasirodo, tuomet ašaros negali nutekėti kanalu į nosiaryklę ir paplūsta iš akių. Kad taip neįvyktų, reikia nuolat valyti nosį, papildomai sulašinti ar įpurkšti gleivinės funkciją gerinančių vaistų, geriausiai tiktų homeopatiniai. Tam tikrais atvejais gydytojas paskiria stipriau veikiančių uždegimą mažinančių vaistų į nosį. O esant sunkiai būklei - net hormoninių. Akis reikia valyti vienkartine servetėle, bet negalima jų trinti.

Po ligos - pasitikrinti

Pasveikusiai po peršalimo nėščiąjai rekomenduojama atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą, bendrą šlapimo tyrimą bei elektrokardiogramą. Nuo 30-tos nėštumo savaitės reiktų pasekti ir kaip jaučiasi mažylis, ištyrus jį kardiotografu. O praėjus 2-3 savaitėms po infekcijos gydytojai kartais pataria atlikti ultragarsinį tyrimą, kurio metu patikrina, ar infekcija nepaliko pėdsako - komplikacijų.

Jolanta Kristanaitytė, konsultavo šeimos gydytoja Eglė Merkelienė