Ditel

„Nepatogi” mamyčių liga

Būsimąsias mamas dažnai kamuoja hemorojus, bet apie tai jos drovisi kalbėti. Nepaisant temos subtilumo, mamytėms reikia specialisto patarimo, kaip šiuos negalavimus įveikti.

Žodis „hemorojus” yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „kraujagysles, pripildytas kraujo”. Anksčiau buvo manoma, kad tai yra išsiplėtusios kraujagyslės apie išangę. Šiuo metu formuluojamas apibrėžimas, kad hemorojus yra išangės kanalo audinių „pagalvėlės”, susidedančios iš sustorėjusio pogleivio, kraujagyslių, lygiųjų raumenų skaidulų bei jungiamojo audinio. Laikoma, kad tai yra dalies išangės kanalo audinių nusileidimas žemyn, kuris baigiasi iškritimu, uždegimu bei kraujavimu.
Pagal tai, kurioje tiesiosios žarnos zonoje formuojasi pakitimai ir atsiranda hemorojinis mazgas, hemorojus skiriamas į vidinį bei išorinį. Kai kuriais atvejais abiejų tipų pakitimai gali būti kartu.

Kur slypi priežastys

Vidurių užkietėjimas. Paprastai išangės audiniai prisipildo kraujo tam, kad būtų kontroliuojami žarnų judesiai tuštinantis. Jeigu būsimosios mamytės viduriai užkietėję, tuomet padidėjęs spaudimas dubens srities venose sukelia išeinamosios žarnos venų pilnakraujystę ir išsiplėtimą, o to pasekmė – hemorojus.

Vidurių užkietėjimą skatina netinkami mitybos įpročiai, t.y. per mažas skaidulų kiekis maiste bei nepakankamas skysčių vartojimas. Nėštumo metu viduriai užkietėja dėl hormoninių pokyčių ir dėl to, kad didėjanti gimda užspaudžia žarnyną. Nėščiosioms hemorojus dažnai išsivysto antroje nėštumo pusėje.

Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu. Auganti gimda užspaudžia venas, dėl to veninis kraujas ima blogiau tekėti atgal į širdį, tada padidėja veninis spaudimas kojų, lytinių organų, išangės, tiesiosios žarnos srityse, ir pilvo ertmėje formuojasi veninė stazė. Dažniausiai tai vyksta nuo dvidešimtos nėštumo savaitės.

Gimdymo metu hemorojus gali atsirasti (arba jau esantis – pablogėti), nes stumiant kūdikį dar labiau suintensyvėja išangės venų spaudimas ir ištempimas.

Kitos priežastys. Hemorojui atsirasti įtakos turi antsvoris, mažas judrumas, nuolatinis sėdimas ar stovimas bei sunkus fizinis darbas, paveldėjimas. Polinkis į dažną viduriavimą taip pat gali išprovokuoti šią ligą.

Kaip didėja bėdos

Pirmasis požymis – kraujavimas. Nedidelis kiekis kraujo pasirodo baigiant tuštintis ir palieka pėdsaką ant tualetinio popieriaus. Ligai įsismarkavus kraujuojama praėjus vos kelioms minutėms po pasituštinimo, dar vėliau kraujavimas gali būti visiškai nesusijęs su tuštinimusi – kraujuojama bet kada.

Nemalonūs pojūčiai. Ligos pradžioje nėščioji gali jausti niežėjimą, deginimą, peršėjimą, dirginimą, skausmą.

Iškritęs hemorojaus mazgas (kraujagyslinių audinių perteklius, matomas išangės kanale) jau yra progresuojančios ligos požymis. Tik prasidėjus ligai mazgas iškrinta stipriau pasistanginus, bet pasituštinus iškart sugrįžta atgal. Vėliau mazgai iškrinta kosint, čiaudint ar keliant svorį. Galiausiai mazgai būna nuolat iškritę ir traumuojami apatinių drabužių. Komplikuotais atvejais gali išsivystyti hemorojinio mazgo trombozė, tuomet moterį gali kamuoti stiprus skausmas, reikia skubiai pradėti gydymą.

Mažakraujystė. Esant hemorojui nuolat netenkama kraujo, todėl atsiranda rizika išsivystyti mažakraujystei, kuri ypač pavojinga nėštumo metu. Pacientė skundžiasi bendru silpnumu, galvos skausmu, oro trūkumu, išblykšta oda bei gleivinės.

Svarbu nesupainioti!

Teisingai ir laiku nustatytas hemorojus retai komplikuojasi gausiu kraujavimu iš hemorojinių mazgų, kitomis tiesiosios žarnos ligomis ir nevirsta piktybine liga. Kita vertus, pagrindiniu jo simptomu – kraujavimu dažnai pasireiškia ir kitos, daug pavojingesnės gyvybei ligos, pvz., storosios žarnos vėžys. Todėl ėmus kraujuoti iš tiesiosios žarnos, net jei ir nustatomas hemorojus, reikia ištirti visą storąjį žarnyną, norint įsitikinti, kad nėra dar vienos kraujavimą sukeliančios priežasties. Šiuo atveju būtina atlikti kolonoskopiją.

Patikrinti gydymo metodai

Vaistai. Nedidelis hemorojus gali būti sėkmingai gydomas įvairiomis žvakutėmis, kremais bei tepalais, kurių galima nusipirkti vaistinėje. Tačiau būsimosios mamytės turėtų pasiteirauti gydytojo, ar vaistai nepakenks nėštumui. Netinka žvakutės ir kremai, kurių sudėtyje yra gliukokortikoidų (antinksčių hormonų). Nėščiųjų hemorojų galima gydyti „Posterisan” tepalu ar žvakutėmis, glicerino žvakutėmis. Kontroliuoti veninę pilnakraujystę padės geriamosios kapsulės „Cyclo-3 forte”.

Procedūros gydytojo kabinete. Sunkesni hemorojaus atvejai turi būti gydomi specialisto. Vienas tokių būdų yra hemorojaus perrišimas guminiu raiščiu (guminių žiedų ligatūros metodas). Taip pristabdomas kraujo tekėjimas į gumbelį, todėl šis pamažu susitraukia. Tokia procedūra gali būti paprasčiausiai atliekama gydytojo kabinete, todėl gultis į ligoninę nebūtina.

Panašus metodas yra tam tikros medžiagos, padidinančios kraujo krešėjimą, suleidimas į hemorojaus gumbelį (ši procedūra vadinama skleroterapija).

Operacija. Sunkiausia gydyti esant trečiojo laipsnio hemorojui, kai susidaręs hemorojaus gumbelis būna didelis, ištinęs ir labai išsikišęs į išorę. Tada gali prireikti ir chirurginės procedūros. Tokios operacijos veiksmingumas siekia 90 procentų.

Kaip pačiai sau padėti

Laikykitės higienos. Tinkama analinės srities higiena sumažina niežėjimą, skausmą, todėl po kiekvieno tuštinimosi būtinai švariai apsiplaukite drungnu vandeniu suvilgytu medvilninės vatos gniužulėliu. Geriau nenaudokite įprasto muilo, kurio kvapiosios medžiagos ir šarminė terpė gali dirginti jautrią analinės srities odą. Jei skausmas ir niežėjimas neiškenčiamas, trumpalaikio palengvėjimo galite pasiekti apsiplaudama labai šaltu vandeniu.

Šluostytis patartina minkštu drėgnu popieriumi arba kūdikiams skirtomis drėgnomis servetėlėmis. Šiuo metu šluostymąsi rekomenduojama keisti elementariu nusausinimu. Išangę visuomet valykite tik judesiais iš priekio atgal, o ne priešingai. Taip išvengiama šlapimo takų infekcijos, kuri itin dažna nėštumo metu.

Rinkitės medvilninius apatinius drabužius, jie nedirgina odos, leidžia jai kvėpuoti, sugeria prakaitą ir tinka skalbti aukštoje (virimo) temperatūroje.

Tuštinantis nereikėtų stipriai stangintis. Jei nepavyksta pasituštinti, kurį laiką pavaikščiokite. Tuštintis lengviau sėdint ištiesus nugarą, nes kai sėdima susilenkus, reikia didesnių pastangų stanginantis. Pasituštinti pavyks lengviau, jei kojomis tvirtai remsitės į grindis.

Miegokite ant šono, o ne ant nugaros. Taip gulėdama neužspausite tiesiosios žarnos venų. Kelis kartus per dieną prigulkite ant šono, tokioje padėtyje žiūrėkite televizorių, skaitykite.

Pasėdėkite šiltoje vonelėje. Atsiradus hemorojaus simptomams siūloma pasidaryti šiltą paprasto vandens arba su ramunėlių ekstraktu (apie 40 ºC) vonelę, po 10–15 min. kelis kartus per dieną.

Be vaistų. Kai kada atsiradęs hemorojus gali išnykti ir pats be jokio medikamentinio gydymo. Taip dažniausiai atsitinka, kai hemorojų sukelia vidurių užkietėjimas. Tokiais atvejais gydytojas gali tiesiog jums rekomenduoti pakeisti mitybos įpročius: valgyti rupius maisto produktus, turinčius daugiau skaidulų (žalias, virtas bei troškintas daržoves, šviežius ir džiovintus vaisius, rupių miltų gaminius, sėlenas ir pan.). Patartina gerti kuo daugiau skysčių.

Ledukų kompresas. Jei hemorojus yra išorinis ir išsikišęs gumbelis būna sutinęs bei skausmingas, būtų naudinga dieną praleisti lovoje dedantis ledukų kompresus. Geriausiai šiam tikslui tiktų saujelė šaldytų žirnių, suvyniotų į nedidelės ir plonos medžiagos skiautę. Niekada neleiskite ledukams tiesiogiai liestis su oda. Tokius šaldomuosius kompresus dėkite kas valandą po 20 minučių, bet iš viso ne ilgiau kaip tris valandas per dieną.

Jolanta Kristanaitytė, konsultavo šeimos gydytoja Eglė Merkelienė

Veidas.lt

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE