Nacionalinė sveikatos taryba, reikšdama susirūpinimą šalies gyventojų nesveikos mitybos įpročiais, siūlo daugiau dėmesio skirti visuomenės, o ypač vaikų, sveikos mitybos ugdymui.
Atsižvelgiant į žalingą visame pasaulyje populiarėjančio „greito maitinimosi” stiliaus poveikį augančio organizmo sveikatai, Lietuvos visuomenė ir kiekvienos konkrečios mokyklos bendruomenė kviečiami netoleruoti užkandžių bei gėrimų aparatų bendrojo lavinimo mokyklose steigimo. Šalies sveikatos politikai raginami imtis ryžtingesnių veiksmų saugant vaikų sveikatą nuo netaisyklingos mitybos keliamų iššūkių.
Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) posėdžiuose daug diskutuojama moksleivių ir suaugusių mitybos klausimais. Jos narių – šalies sveikatos politikų, mokslininkų, asmens ir visuomenės sveikatos specialistų, ekspertų nuomonė apie visuomenės sveikos mitybos ugdymo ir informavimo sveikos mitybos klausimais svarbą yra vieninga. Lietuvoje įsigali ne tik „greito maitinimosi” restoranai, picerijos, „kioskeliai”. Bendrojo lavinimo mokyklose įrengtose užkandžių ir gėrimų aparatuose vaikams siūlomi patrauklūs, tačiau jų sveikatai nenaudingi maisto produktai. NST teigimu, tai nėra toleruotina.
Mityba, kurios įpročiai dažniausiai formuojasi dar vaikystėje ir paauglystėje, – vienas svarbesnių sveikatą įtakojančių veiksnių. Racionali mityba yra ypatingai reikšminga augančiam ir besivystančiam vaiko organizmui. Subalansuota, reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą.
Sveikos mitybos politikos gairės yra išdėstytos Lietuvos sveikatos programoje, reglamentuotos Valstybinės maisto ir mitybos strategijos ir kt teisės aktų nuostatomis. 2005 m. atnaujintoje Lietuvos higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” nustatyti mokinių maitinimo mokykloje principai. Tačiau šalyje atliekami gyventojų sveikatos ir mitybos tyrimai verčia nerimauti.
Moksliškai įrodyta, kad netinkama mityba skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, nutukimo, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kitų lėtinių ligų atsiradimą. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai vis dar nėra palankūs sveikatai: maisto racione stebimas riebalų perteklius (riebalinės kilmės kalorijos – apie 39 proc. viso raciono energinės vertės) ir angliavandenių trūkumas (angliavandenių kilmės kalorijos – apie 46 proc.).
Šalies gyventojai nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių, žuvų bei jų produktų, o didelis riebalų ir cukraus turinčių produktų vartojimas nėra palankus sveikatai. Šalies gyventojų vartojamų maistinių skaidulų kiekis, mitybos specialistų teigimu, nėra pakankamas. Kaimo gyventojų mityba taip pat neracionali – jų vartojamų riebalų kiekis didesnis nei mitybos specialistų rekomenduojamas.
Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojų maisto racione kalorijos, gautos su paprastaisiais angliavandeniais, dažnai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus 10 proc. paros raciono energinės vertės. Taigi bendras kasdienis cukraus suvartojimas, įskaitant cukrų, esantį miltinėje ir cukraus konditerijoje, šokolade, saldumynuose, saldžiuosiuose gėrimuose ir pan., gali būti traktuojamas kaip perteklinis.
Netaisyklingos, neracionalios, nesubalansuotos mitybos tendencijos tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra ypač grėsmingos. Šalies bendrojo lavinimo mokyklose atliekami tyrimai rodo, kad mokiniai mažai dėmesio skiria maitinimuisi, moksleivių mityba mokykloje dažniausiai priklauso nuo jų pačių sprendimo, dėl sveikos mitybos žinių ir įgūdžių trūkumo vis daugiau mokinių pasirenka maistinės vertės neturinčius užkandžių ir gėrimų aparatuose siūlomus produktus, kurių vartojimas nėra sveikas.
Kai kuriose Europos šalyse mokiniams kartą per dieną pertraukų tarp pamokų metu nemokamai siūlomi vaisiai, daržovių ar vaisių sultys. NST pataria šios gerosios sveikos mitybos praktikos pavyzdžiais remtis ir Lietuvos mokyklose. Dažnai patys vaikai dėl lėšų trūkumo neįstengia mokyklų valgyklose nusipirkti vaisių ar vaisių bei daržovių sulčių, todėl mieliau perkamos pigiau kainuojantys saldainiai ir saldieji gėrimai. Ši problema reikalauja rimtų sveikatos politikos sprendimų.
Atsižvelgiant į reikalavimus, kad maitinimas turi atitikti fiziologinius mokinių, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles, Nacionalinės sveikatos tarybos nariai nepritaria pastaruoju metu plintančiai praktikai bendrojo lavinimo mokyklose įrengti užkandžių ir gėrimų aparatus. Užkandžių ir gėrimų aparatų įrengimas mokyklose leidžiamas tik kiekvienu konkrečiu atveju pritarus mokyklos bendruomenei, kurią sudaro mokytojai, mokiniai ir jų tėvai. Priėmus sprendimą steigti mokyklose užkandžių ir gėrimų automatus, jų siūlomų maisto produktų asortimentas privalo būti suderintas su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.
Tvirtu NST įsitikinimu, situacija Lietuvos mokyklose nesukuria pakankamai prielaidų sveikos mitybos įgūdžiams formuoti bei sveikai maitintis. Tik augantis visuomenės poreikis būti sveikais, mokyklų bendruomenių noras saugoti pažeidžiamiausios ir savimi negalinčios pasirūpinti visuomenės dalies – mokinių – sveikatą ir ryžtingi sveikatos politikos žingsniai sveikos mitybos stiprinimo srityje padės ugdyti mūsų bei ateities kartų sveikos mitybos įpročius.
Daugiau informacijos:
Romualdas Žekas
Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriatas
