Viduriavimas gali būti ne tik infekcijos bei suvalgyto netinkamo maisto priežastis. Po šiuo nekaltu požymiu kartais slypi klastinga liga.
Patogumas grįžta bumerangu
Uždegiminės žarnyno ligos Lietuvoje vis labiau neramina medikus. Šie vakarietiško gyvenimo būdo išprovokuoti susirgimai jaunus žmones gali paversti neįgaliais.
Nespecifinis opinis kolitas ir Krono liga – nėra panašūs, tačiau juos vienija tai, kad abiejų priežastys iki galo nėra aiškios.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Žilvinas Šukys teigė, kad šiuo metu gastroenterologijoje abi šios ligos – vienos aktualiausių. Joms skiriama bene daugiausiai dėmesio visame pasaulyje.
Nespecifiniu opiniu kolitu ir Krono liga daugiausiai sergama ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Nuo šių ligų labiausiai kenčia Skandinavijos, Belgijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados gyventojai.
Pasak gydytojo, rūpestį kelia tai, kad šių ligų daugėja ir Lietuvoje. Prognozuojama, jog uždegiminės žarnyno ligos labiausiai smogs jaunajai kartai.
Painioja su infekcija
Krono liga – tai segmentinis virškinamojo trakto uždegimas. Jis gali pasireikšti nuo burnos gleivinės iki išeinamosios angos.
Sergant Krono liga kamuoja pilvo skausmai, epizodiniai paviduriavimai su kraujo priemaišomis arba be jų, krinta svoris. Šie ligoniai dažniau menkai maitinasi, serga mažakraujyste.
Jei ligos požymiai silpniau išreikšti, žmogus į medikus kreipiasi pavėluotai. Gastroenterologas sutiko, kad Krono ligos simptomai kartais painiojami su infekcinėmis arba kitomis žarnyno ligomis.
Sergant kolitu pažeidžiama storosios žarnos gleivinė. Nuo tiesiosios žarnos uždegiminis procesas plinta į gaubtinę, skersinę žarnas.
Kolitas pasireiškia viduriavimu su krauju, svorio kritimu. Pasitaikius audringai ligos formai, viduriuojama 15-20 kartų per parą. Pasirodęs kraujas kelia nerimą, tad ligoniai gana greitai kreipiasi į medikus.
Ž.Šukys akcentavo, kad abiejų ligų negalima užleisti – dėl kylančių komplikacijų ligoniai tampa neįgalūs.
Priežastys – tik spėlionės
Minėtų ligų priežastys iki galo nėra aiškios. Manoma, kad įtakos turi aplinkos alergizacija, iki šiol nenustatytas mikrobas, gyvenimo būdas, greitas maistas, konservantai, pernelyg švari aplinka.
Kolitu ir Krono ligomis dažniau serga jauni, darbingo amžiaus žmonės nuo 20 iki 40 metų. Retesniais atvejais liga diagnozuojama ir vaikams. Nors vienodai serga abiejų lyčių atstovai, tačiau vyrams jos pasitaiko dažniau.
Vargina komplikacijos
Susirgus kolitu arba Krono liga iš esmės keičiasi gyvenimo būdas. Ž.Šukys paaiškino, jog gydymo tikslas – pasiekti savijautos pagerėjimo ir jį išlaikyti. Nepaisant pastangų, liga dažnai atsinaujina, paūmėja, kyla komplikacijų. Pažeistos vietos gali suvėžėti.
Gydytojas pasakojo, kad sergant abiem ligomis komplikacijos būna dažnos. Jos gydomos chirurgiškai. Bet išoperavus vienoje vietoje, uždegimas išplinta kitoje.
Viena iš Krono ligos komplikacijų – fistulės (uždegiminės kilmės kanalai, ypač apie išeinamąją angą).
Kol nebuvo biologinės terapijos, tokius ligonius operuodavo. Dabar gydoma vaistais.
Kita Krono ligos komplikacija – žarnyno sustandėjimas. Susiaurėjus žarnyno spindžiui, vystosi nepraeinamumas. Tad vėl prireikia chirurgų įsikišimo.
Sergant kolitu galimas žarnų išsiplėtimas, kuris taip pat operuojamas. Dėl pasitaikančių mikroprakiurimų kartais susergama pilvaplėvės uždegimu, kai taip pat tenka operuoti.
Pasak Ž.Šukio, patyrusieji komplikacijų būna labai sunkūs ligoniai. Juos ne kartą tenka operuoti, tad žmogus po kurio laiko tampa neįgalus.
Klaipėdos universitetinės ligoninės registre sergančiųjų minėtomis ligomis yra 120 pacientų. Manoma, kad šis skaičius turėtų būti didesnis, nes dalis ligonių pakliūva su uždelstomis ligos formomis.
Krono ligos požymiai
pilvo skausmai
epizodinis viduriavimas su kraujo priemaišomis arba be jų
svorio kritimas
mažakraujystė
Nespecifinio kolito požymiai
viduriavimas su kraujo priemaišomis
svorio kritimas
