Du didžiausi pasaulio ledų gamintojai tiria baltymus ir grybus, kurie keičia valgomųjų ledų savybes.
„NRC Handelsblad” praneša, jog bendrovės „Unilever” ir „Nestle” investuoja milijonus į naujus ledų, kuriuose būtų daugiau vaisių ir mažiau riebalų, receptus, tačiau pirmiausia rūpinasi, kad jie netirptų.
Bendrovės jau turi reikiamą baltymą, panašų į už poliaračio gyvenančių žuvų, kuris neleidžia ledams tirpti ir išvarvėti. Jos taip pat žino, kaip šaltųjų desertų gamyboje išsiversti be sočiųjų riebalų, praturtinant juos baltymu, išgaunamu iš grybų.
Teigiama, jog nauji ingredientai gali radikaliai pakeisti tradicinius ledus. Pavyzdžiui, šaldytų sulčių ar kitų skysčių pagrindu pagamintų ledų ant pagaliukų porcijos nebeturės būti pakuojamos kiekviena atskirai, nes nebebus grėsmės, kad jos prišals viena prie kitos, o šokoladiniuose leduose galės būti iki 40 proc. mažiau kalorijų.
„Unilever” ir „Nestle”, kurios gamina tokius ledus kaip „Magnum” ar „Haagen-Dazs”, apie savo „stebuklinguosius ingredientus” neskelbia dėl konkurencijos, tačiau įmonių gautų patentų analizė atskleidžia kai kuriuos atradimus.
Pavyzdžiui, „Unilever” naudoja baltymą, pavadintą ISP, kurį turi Atlante gyvenančios vėgėlės, tačiau jį išgauna iš mielių, naudodamiesi „tikrojo” baltymo DNR kodu.
Šaldytų sulčių ledai ant pagaliukų, kuriuose yra ISP, JAV parduodami nuo 2003 metų. Jais taip pat prekiaujama Australijoje ir kai kuriose Azijos šalyse. Europa atsilieka, nes „Unilever” negavo sutikimo iš maisto organizacijos EFSA iki šių metų gegužės. „Jau per vėlai šiai vasarai”, – sako Joostas Houbenas, „Uniliver” rinkodaros vadovas Beneliukso valstybėms. Jo teigimu, ISP turintys ledai kai kuriose Europos šalyse greičiausiai bus parduodami kitais metais.
„Nestle” ISP tyrimuose yra visai šalia. Dar 1997 metais kompanija užpatentavo baltymą iš vėgėlių, tačiau nuo to laiko nutiko nedaug. Vis dėlto 2008 metais bendrovė užregistravo patentą ISP gamybai iš pieno proteinų.
Patento tekstas atskleidžia, kodėl „Nestle” mieliau naudotųsi pienu: „tokios technologijos yra kontroversijos objektas ir genetiškai modifikuoti produktai, sukuriami joms padedant, nebūtinai patraukia klientus”.
„Unilever” neigia, kad jos ledai yra genetiškai modifikuoti, nes substancija esą perfiltruojama gamybos proceso metu.
Anot J. Houbeno, yra ir kitų ledų gamybos horizonte matomų pokyčių. „Pavyzdžiui, mažyčiai ledų saldainiai, kurie rankinėje nesulimpa”, – sako jis.
„Unilever” taip pat tyliai dirba ties iš grybų išgaunama medžiaga, kuri turėtų padidinti ledų purumą ir vandeniui atspariais baltymais, kurie padidintų ledų stabilumą – tai leistų gamintojams sočiuosius reibalus pakeisti augaliniais aliejais ir padarytų užkandžius sveikesnius.
Wageningeno universiteto mitybos profesorius Frankas Kokas tvirtina, jog vartotojai, besibaiminantys dėl tokių produktų sveikumo, gali būti ramūs ir tikri, jog gamintojai „atliko namų darbus”.
„Šaldytų sulčių ar kitų skysčių pagrindu pagaminti ledai yra gana nekenksmingi, išskyrus cukrų ir galimus dažiklius, tačiau kituose leduose yra daug riebalų ir cukraus”, – teigia F. Kokas, kuris būtent dėl to mano, jog gamintojų iniciatyvos yra „gera kryptis”.
Tačiau jis nepritaria, kad į ledus reikėtų pridėti vitaminų, pieno rūgšties bakterijų ar antikūnių, kad ledai taptų „sveikesni”, kaip, atrodytų, svarstoma daryti, sufleruoja kai kurie gamintojų patentai.
