Ne veltui bulvės vadinamos antrąja duona – šios daržovės turi visų būtinų organizmui maistinių medžiagų ir vitaminų. Išvesta daugybė bulvių rūšių, todėl šakniagumbių sudėtis skiriasi. Tačiau apie 75–80 proc. šviežio gumbo sudaro vanduo. Sausos medžiagos pagrindas – krakmolas. Jo bulvėse randama apie 18 proc.
Bulvės žmogui pirmiausia naudingos tuo, kad jose yra angliavandenių – apie 18 proc. – ir 2 proc. baltymų – globulino, albumino, tubenino. Be to, bulvės turtingos vitaminų B2, B6, B9, PP, K, E, C. Suvalgęs 200 g bulvių, žmogus gauna pusę kasdienės C vitamino normos. Taip pat ši daržovė yra geras įvairių mineralų (kalio, fosforo, kalcio, geležies, magnio ir kt.), organinių rūgščių ir karotino – pigmento, kuris aprūpina organizmą vitaminu A, šaltinis.
Geriausia – virti
Per dieną 100 gramų bulvių visiškai pakanka visavertei mitybai, bet ne visi jų gaminimo būdai naudingi. Keptos daržovės praranda daugiausia naudingų medžiagų, be to, kepant kaupiasi kancerogeninės medžiagos – pirmiausia akrilamidas.
Tad bulves geriausia virti, pageidautina garuose, be to, su lupenomis. Esmė ta, kad šių daržovių odelėje yra labai daug naudingų medžiagų, taip pat fermentų, padedančių organizmui pasisavinti krakmolą. Blogiausiu atveju bulvių odelę lupkite kuo ploniau.
Kuo trumpiau virsite bulves, tuo daugiau naudingų medžiagų jose išliks. Todėl dėti virti šias daržoves reikia į nedidelį jau užvirusio vandens kiekį.
O šaltame vandenyje nuluptų bulvių išvis negalima laikyti – suyra vitaminai.
Stiprina organizmą
Apie gydomąsias bulvių savybes žmonės žinojo jau seniai. Bulvėmis gydomi uždegimai, žaizdos, šios daržovės skatina šlapimo išsiskyrimą. Bulvių sultys reguliuoja žarnyno veiklą, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo vėmimą, gydo opas.
Šių daržovių sunką tinka gerti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, esant užkietėjusiems viduriams. Rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną 30–40 min. prieš valgant.
Bulvių sultys – tai puiki organizmą stiprinanti priemonė. Sultyse esančios kalio druskos padeda pasišalinti iš organizmo šlakams. Kalis normalizuoja širdies raumens veiklą, todėl bulvės yra puikus vaistas širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti.
Kompresai ir kaukės
Liaudies medicinos žinovai tikina, kad skaudant galvai pagelbsti bulvių sunka – jos reikia gerti 3 kartus per dieną po pusę stiklinės.
Tarkuotomis bulvėmis gydomi nudegimai, egzemos, nuospaudos, įvairios odos ligos. Bulvių sulčių kompresai padeda, kai nušąla oda. Reikia kelias bulves nuplauti, nulupti ir sutarkuoti, o tyrę užkrėsti apie 1 cm sluoksniu ant kelis kartus sulankstytos marlės ir dėti ant pažeistos vietos. Po pusantros ar dviejų valandų tyrę būtina pakeisti šviežia. Nakčiai kompresą reikia nuimti.
Viršutinių kvėpavimo takų kataras gydomas kvėpuojant bulvių garais, kurie kyla trinant išvirtas karštas bulves.
Šios daržovės naudingos ir sausai veido odai. Nuluptos virtos bulvės sutrinamos su grietinėle ar grietine ir košele ištepamas veidas. Po 15 min. kaukė nuplaunama drungnu vandeniu.
Būtinas saikas
Kai kurių dietologų manymu, daugeliui pagyvenusių žmonių bulvių vartoti tiesiog būtina.
Tačiau jomis negalima piktnaudžiauti. Bulvių patiekalus reikia kaitalioti su kokiu nors kitokiu augaliniu maistu.
Bulvės už daugelį kitų daržovių kaloringesnės kelis kartus. 1 kg bulvių turi 800–1000 kcal, todėl neverta dažnai mėgautis šiomis daržovėmis tiems, kurie rūpinasi savo figūra. Tačiau, nepaisant to, galima rasti nemažai dietų, kurių pagrindinis produktas yra bulvės. Daugelis iš jų labai paprastos: tereikia kelias dienas nedideliais kiekiais valgyti virtų bulvių su žalumynais.
Būtina atminti, kad negalima vartoti pažaliavusių bulvių, nes gresia apsinuodyti. Sudygusiose ir pažaliavusiose bulvėse, o ypač jų odoje ir akutėse, yra daug solanino. Jis ardo eritrocitus ir slopina nervų sistemą. Apsinuodijus solaninu, ima pykinti, atsiranda traukuliai, padažnėja širdies ritmas.
