Sveikos mitybos piramidės pamatą sudaro grūdiniai produktai, tarp jų – duona. Dauguma besilaikančių dietos duoną stengiasi išbraukti iš savo raciono, tačiau to daryti nederėtų. Mitybos specialistų nuomone, visuomenė turi grįžti prie subalansuotos mitybos, o skirti duonai svarbią vietą.
Tik faktai:
miesto gyventojai suvartoja mažiau duonos, nei kaime gyvenantys žmonės, jaunimas duonos ir batono gaminių suvartoja mažiau, nei vyresni žmonės.
Pagrindinė duonos paskirtis – teikti energiją. Joje gausu naudingų aminorūgščių (lizino, metonino), angliavandenių, mineralų (natrio, kalio, kalcio, magnio, cinko, fosforo, geležies), B, E, PP grupės vitaminų. B vitaminai svarbūs medžiagų apykaitai ir tinkamai nervų sistemos funkcijai.
Vitaminas E daugiausia žinomas kaip stiprus antioksidantas, jis kovoja su organizmą žalojančia ląstelių oksidacija.
Magnis, cinkas, fosforas yra svarbūs panaudojant energiją bei svarbūs formuojant stiprius kaulus.
Geležis sudaro dalį deguonį nešiojančios molekulės raudonose kraujo ląstelėse, hemoglobine.
Dėl gausaus maistinių skaidulų kiekio duona yra puikus virškinimo trakto pagalbininkas – greitina žarnyno veiklą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, divertikuliozės ir hemorojaus. Ypač daug maistinių skaidulų turi duona su sveikais grūdais ir sėklomis. Neskaldytų grūdų produktuose daug ląstelienos ir stiprių antioksidantų.
Vis daugiau kepama duonos, kurioje gausu įvairių sveikatai teigiamą poveikį darančių komponentų. Tai duona su grūdais, sėlenomis, labai rupi duona, duona su džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis, moliūgų sėklomis, sezamais, taip pat su kviečių ar kitokių grūdų sėlenomis. Tokios duonos reikėtų valgyti daugiau, nes ląsteliena organizmui labai svarbi. Ji mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, tuo pačiu saugo nuo aterosklerozės, stabdo puvimo procesus žarnyne, aktyvina jo veiklą.
Kai kurie klaidingai mano, jog valgant duoną galima greičiau nutukti, nei valgant kitus produktus. Greičiau galima persivalgyti maistu, kuriame yra daug riebalų ir cukraus, tačiau mažai kitų maisto medžiagų. Norintys suliesėti gali valgyti bet kokią duoną, tik saikingais kiekiais.
Iš žvaigždžių lūpų:
Daina Bilevičiūtė, dainininkė ir renginių vedėja, pedagogė ir šou verslo atstovė:
– Dabar visi norime kuo švaresnio ir ekologiškesnio maisto, tad aš jokia išimtis ir parduotuvėje prieš pirkdama bet kokį produktą visuomet pasižiūriu, iš ko jis padarytas. Pirmiausia atkreipiu dėmesį, kad produkte nebūtų konservantų ir dažiklių. Jei bendroje lentynoje yra ekologiškų produktų, pirmiausia imu juos, bet specialiai į ekologiškų produktų skyrių aklai nebėgu.
Vitalijus Cololo, pramogų verslo atstovas, TV3 laidos „Puikusis šou” aktorius:
– Renkantis produktus pirmiausia žiūriu į kainą – kuo didesnė, tuo geresnė prekė. Nors kitose šalyse tai ir nėra rodiklis, kol kas Lietuvoje kaina yra vienas pagrindinių kokybės rodiklių. Antras dalykas, į ką kreipiu dėmesį – tai kvapas. Nesigėdiju pauostyti daržovių ar vaisių: jei obuolys kvepia plastmase, jo niekuomet nepirksiu. Ir, žinoma, labai svarbu, iš kur prekės atvežtos. Be to, jei mane dominantis produktas yra sveiko maisto skyrelyje, visuomet pirksiu iš to skyrelio.
Rosita Čivilytė, dainininkė:
– Ypač kreipiu dėmesį, kas parašyta etiketėse ir jas atidžiai perskaitau, tik nelabai tikiu, kas ten prirašyta, nes pastebiu, kad ten labai daug „chaltūros”. Perku brangesnius produktus iš ekologiško ar sveiko maisto skyrių. Be to, pieno ir mėsos produktus renkuosi tik mūsų gamintojų. Man importiniai maisto produktai neegzistuoja.
