Spalio 21d. Trečiadienis

Dieta be duonos – nieko verta

Peržiūrų skaičius: 29000
Dieta be duonos – nieko verta

Dietos, dažnai prieštaraujančios viena kitai, baigia sujaukti mūsų mitybos įpročius. Besivaikydami mados lieknėti, žmonės atsisako produktų, kurie kasdien turėtų būti ant mūsų stalo. Duona yra vienas iš jų.

Kasdien – trys riekės

"Norite sulieknėti, pirmiausiai atsisakykite duonos ir jos gaminių", - skelbia ne viena leidiniuose spausdinama dieta.

Kilogramų atsikratyti negalintys žmonės uoliai vykdo tokius nurodymus, taip stebindami profesionalius dietologus.

Kompetentinga šios srities specialistė gydytoja dietologė Edita Gavelienė "Klaipėdai" tvirtino, kad visiškai atsisakyti duonos mūsų racione yra neteisinga.

Pasak jos, kasdieninėje mūsų mitybos skalėje duona turėtų užimti deramą vietą.

Tačiau kaip ir tarp visų produktų grupių, taip ir tarp duonos gaminių, yra sveikesnių ir mažiau sveikų.

Gydytoja dietologė tikino, kad rupaus malimo, tamsi, praturtinta sėlenomis duona suteiks organizmui daugiau naudos nei žalos.

Todėl kasdien specialistė jos rekomendavo suvalgyti kelis šimtus gramų.

Žmonėms, nevartojantiems krakmolingų produktų - bulvių, košių, - per dieną dietologė patarė suvalgyti iki 200 gramų duonos.

Besimaitinantiems įprastai ir valgant visų grupių produktus, E.Gavelienė rekomendavo kasdien suvalgyti apie 120 gramų, tai yra tris riekes duonos.

Pagal maisto produktų suvartojimo tyrimą lietuviai kasdien suvartoja vidutiniškai apie 115 gramų duonos.

Miesto gyventojai suvartoja mažiau duonos už kaime gyvenančius žmones. Jaunimas duonos ir batono gaminių suvartoja mažiau už vyresnius žmones.

Tinka ligoniams

Nuo senų laikų lietuviui duona – pagrindinis maistas. Ji yra ne tik vienas svarbiausių maisto produktų, patenkinantis daugumą organizmo energijos poreikių. Duona tinka dietinei mitybai bei sergant kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis.

Anksčiau buvo galima nusipirkti tik kelių rūšių duonos, o šiais laikais duonos pasiūla labai didelė, kepama daug naujų gaminių su įvairiais dietiniais priedais, papildoma vitaminais (dažniausiai B grupės), sveikais grūdais, jūros kopūstais, lecitinu.

Gaminama dietinė duona su sumažintu druskos bei krakmolo kiekiu.

Absorbuoja toksinus

Tiek Lietuvos, tiek ir ES šalių žmonių mitybos ir gyvensenos ypatumai rodo, kad maistą reikėtų praturtinti maistinėmis skaidulinėmis medžiagomis, nesočiomis riebalų rūgštimis, probiotikais ir prebiotikais, mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais.

Pastaruoju metu taip pat ypatingas dėmesys atkreiptas į skaidulinių medžiagų stygių maisto racione. Specialistų teigimu, Lietuvos gyventojai vartoja pernelyg daug riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, cukraus, bet nepakankamai valgo daržovių, įvairių grūdų produktų, todėl maisto davinyje per mažai sudėtinių angliavandenių ir skaidulinių medžiagų.

Šalyje skaidulinių medžiagų suvartojama vidutiniškai 14-19 g per parą, kai Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja 25-30 g.

Maistinės skaidulinės medžiagos skatina žarnyno peristaltiką, absorbuoja toksinus, ligas sukeliančias bakterijas, sudaro palankią terpę žarnyno mikrofloros vystymuisi.

Duona yra vienas pagrindinių maisto produktų ir vienas pagrindinių skaidulinių medžiagų šaltinių, kurio negalima pakeisti papildais, nežiūrint, kokios tobulos jie būtų formos.

Ruginė sveikesnė

Duonos sudėtis gal būti įvairi, bet kepyklose yra nusistovėjusios tam tikros tradicinės duonos gamybos technologijos. Daugiausiai paplitę dvi duonos rūšys ir jų gamybai taikomos technologijos: pirma - ruginė (tamsi) duona, gaminama su raugu, naudojant pieno rūgšties bakterijas, kuri labiausiai vertinama mitybiniu ir fiziologiniu požiūriu, ir antra - kvietinė (balta) duona, dažniausiai gaminama naudojant mieles ir įvairius kepimo priedus.

Žinoma, kad ruginės duonos sudėtis ir gamybos procesas yra vertinami kaip turintys didesnę vertę žmogaus sveikatai dėl joje esančio padidinto skaidulinių medžiagų kiekio. Šiuo požiūriu labiausiai vertinama ruginė visagrūdė ar rupioji duona, kuri gaminama iš visaverčių grūdų produktų su sėlenomis.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, nuo seno garsėja gausiu rugių ir ruginės duonos suvartojimu ir priskiriama ne Europos, bet Šiaurės šalių dietai.

Klaipėdiečiai yra pamėgę bendrovės "Klaipėdos duona" gaminamą juodą su saulėgrąžomis, taip pat "Sodžius" ir "Dzūkų" duoną.

Turi vitaminų B ir E

Pagrindinė duonos paskirtis – teikti energiją. Joje yra daug angliavandenių – krakmolo (nuo 40 iki 50 proc.), nemažai baltymų (4,7 proc. ruginėje sijotų miltų, nuo 7,6 iki 8,3 proc. kvietinėje) ir šiek tiek riebalų (nuo 0,6 iki 1,3 proc.).

Duonoje nemažai B grupės vitaminų, kurių daugiausiai išlieka sveikuose grūduose. Kuo geriau nuvalyti grūdai, kuo aukštesnės rūšies miltai, tuo mažiau vitaminų lieka duonoje.

Suvalgius apie 500 g kvietinės antros rūšies miltų duonos, gaunama daugiau nei pusė vitamino B1 paros normos. O suvartojus analogišką kiekį baltos aukščiausios rūšies duonos, gaunama tik 32 proc. vitamino B1 paros normos.

Suvalgius 400 g duonos, organizmas gauna pusę vitamino E paros normos.

Iš mikroelementų duonoje yra nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Suvartodamas po 500 g antros rūšies kvietinių miltų duonos per parą, žmogus gauna 54 proc. fosforo, 10 proc. kalcio, 64 proc. magnio, 20 proc. kalio, 114 proc. geležies, 90 proc. mangano, 40 proc. cinko paros normos.

Mitybos specialistų nuomone, visuomenė turi grįžti prie subalansuotos mitybos ir skirti duonai išskirtinę vietą.

Žymės: duona , mityba
Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu "be E" iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų...


Etiketėmis "Be jokių E" pažymėtoje dešroje ir batone rado priedų

Etiketėmis "Be jokių E" pažymėtoje dešroje ir batone rado priedų

Etiketėmis "Be E", "Be jokių E" žymimus maisto produktus patikrinę specialistai keliuose jų aptiko maisto priedų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus 91 mėginį, nustatyta, kad keturi...


Žalieji perspėja: genetiškai modifikuoti rapsai pavojingi

Žalieji perspėja: genetiškai modifikuoti rapsai pavojingi

Egzotiškai skambanti naujovė - genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) netrukus bus auginami ir Lietuvoje. Klaipėdos rajone, atėjus pavasariui, turėtų suvešėti genetiškai modifikuotų rapsų laukas. Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialui...


Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Kiekviena šeimininkė, gaminanti namuose, nori, kad jos patiekalai būtų patys skaniausi. Tačiau mes neretai tikime, kad kasdienių, nuolat gaminamų patiekalų skaniau negu įprastai paruošti nebegalima arba tam būtinai reikalingi brangesni negu...


Sieks konservantams rasti natūralius pakaitalus

Sieks konservantams rasti natūralius pakaitalus

Kaune kuriamas Maisto mokslų ir technologijų kompetencijos centras, kuriame dirbsiantys mokslininkai ieškos būdų, kaip pagerinti Lietuvos žmonių mitybą, kasdienio vartojimo produktų sudėtį priartinti prie sveikos mitybos reikalavimų, sintetinius...


Airanas - šios vasaros gėrimas

Airanas - šios vasaros gėrimas

Airanas - fermentuotas pieno gėrimas, skoniu primenantis kefyrą. Jis malšina troškulį ir suteikia ilgaamžiškumą žmonėms jau daugiau nei 15 amžių. Airano atradėjais laikomi tiurkų klajokliai, kuriems buvo reikalingas maistingas produktas, ilgai...


Ar sriubą valgyti sveika?

Ar sriubą valgyti sveika?

Sriuba – lengvas ir skanus patiekalas, nuo seno lietuvių šeimininkių vertintas. Ji sušildo, pasotina, neapsunkina skrandžio ir turi nedaug kalorijų. Tačiau pastaruoju metu apie sriubą galima išgirsti ir kitokių nuomonių – esą ji tik...


BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

Baltymai (dar kitaip vadinami proteinu) – tai antras pagal gausumą organizmo komponentas po vandens. Jis formuoja ne tik organizmo struktūras – ląsteles, audinius ir skeletą, bet ir funkcinius veiksnius, kaip hormonai, antikūniai, DNR...


Vandens teikiama nauda sveikatai

Vandens teikiama nauda sveikatai

Šiame straipsnyje Jums atskleisime sidabrinio vandens teigiamas savybes. Šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas teigė: „Jūsų maistas turi būti vaistas ir Jūsų vaistas turi būti maistas“. Akivaizdu, kad nuo to, kokį vandenį geriame,...


Medus su skoniais

Medus su skoniais

Ar kada esate ragavę šokoladinį medų? O braškinį? Ar kitokio skonio? Ne?! Tai laikas tą padaryti. www.serksnomedus.lt – tai išskirtinė medaus kokybė. Toks medus mus pasiekia tiesiai iš bitininkystės ūkio Lietuvoje. Produkcijos pasirinkimas :...


Maitinimosi įpročių reikia mokyti anksti

Maitinimosi įpročių reikia mokyti anksti

Prancūzijoje, kaip ir visoje Europoje, augant tunkančių vaikų skaičiui, imta įgyvendinti prevencinę programą, kuria jau susidomėjo ir kitos šalys. Evreux mieste programa EPODE, skirta užkirsti kelią vaikų nutukimui, pradėta įgyvendinti prieš...


Jo didenybė visagalis obuolys

Jo didenybė visagalis obuolys

Jis kvepia ne mažiau nei marokietiški apelsinai. Tai gali garantuoti kaimo žmonės kurie net dabar, kai jau tuoj sulauksime šviežių alyvinių obuoliukų, rūsiuose dar yra išsaugoję kietųjų ananasinių. Kad ir kiek pasilamdę ir padžiuvę jie vertingesni...


Kai kurie maisto priedai gali imituoti žmogaus hormonus

Kai kurie maisto priedai gali imituoti žmogaus hormonus

Kovo mėnesio "Scientific American" žurnale yra paviešintas tiriamasis straipsnis, kuriame įrodoma, jog kai kurie maisto priedai, patekę į žmogaus organizmą, gali veikti kaip estrogenai. Italijoje, Parma universitete, atlikta...


Vegetarinė dieta silpnina kaulus

Vegetarinė dieta silpnina kaulus

Nors neseniai nustatyta, kad mėsos nevalgantys žmonės kur kas rečiau serga vėžiu, kito Australijos ir Vietnamo mokslininkų tyrimo išvados vargu ar pradžiugins vegetarus. Ištyrę daugiau nei 2 700 žmonių, mokslininkai nustatė, kad vegetarų kaulų...


Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 80 proc. suaugusių žmonių bent kartą yra išbandę kokią nors dietą. Dietologų teigimu, daugiau nei du trečdaliai lieka nepatenkinti rezultatais ir gana greitai grįžta prie ankstesnių...


Vasarą geriau pabadauti

Vasarą geriau pabadauti

Beveik du trečdaliai apsinuodijusiųjų maistu į gydytojus kreipiasi vasaros metu. Toksikoinfekcijos arba apsinuodijimo maisto produktais priežastimi yra patogeninės bakterijos — streptokokai, stafilokokai, salmonelės. Susirgimus sukelia ne...


Mažiau kaloringo maisto spąstai

Mažiau kaloringo maisto spąstai

Figūra besirūpinantys žmonės dažnai renkasi mažiau kaloringus maisto produktus. Nagrinėdami etiketes, jie atkreipia dėmesį į baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, stengdamiesi išsirinkti "lengviausią" produktą. Dietiniai tortai ir...


Ką būtina žinoti apie daržoves?

Ką būtina žinoti apie daržoves?

Prieš perkant daržoves atminkite: žiedinis kopūstas turi būti baltas ir tvirtas, morkos - oranžinės, lygios, agurkai - šviesiai žalios spalvos lygiu paviršiumi. Patys skaniausi ridikėliai - rausvai-raudoni su baltu galiuku. Kuo ilgiau laikysite...


Kofeinas ugdo priklausomybę

Kofeinas ugdo priklausomybę

Parduotuvių lentynos kimšte užkimštos įvairių rūšių bei sudėties gaiviųjų gėrimų. Sveikos mitybos specialistai teigia, kad nemaža dalis jų nerekomenduotini. O kai kurie netgi formuoja priklausomybę, ypač jei vartotojas jaunas. Taigi ką ir kiek...


M.Hermanussen: mononatrio glutamatas (E621) ⇉ nutukimas ir žemaūgystė

M.Hermanussen: mononatrio glutamatas (E621) ⇉ nutukimas ir žemaūgystė

Vokiečių profesorius M.Hermanussenas kartu su keletu bendraminčių mokslinkų atliko tyrimą, įrodantį aromato ir skonio stipriklio E621 sąryšį su nutukimu ir žemaūgyste. Ypatingai tai svarbu dar augantiems organizmams, nes vartojant šiuo priedu...


Nuodai maiste: jūs nemirsite. Bent jau ne staigiai

Nuodai maiste: jūs nemirsite. Bent jau ne staigiai

Tvarka yra tokia: likus keliolikai dienų iki javų derliaus nuėmimo jie yra nupurškiami herbicidu glifosatu, kuris numarina visa, kas žalia. Po to derlius nuimamas ir parduodamas žmonių maistui. Naujausiais duomenimis, glifosatas sukelia žmogaus...


Burokėlių sultys didina ištvermingumą

Burokėlių sultys didina ištvermingumą

Ekseterio universiteto mokslininkai nustatė, kad burokėliuose esantis nitratas mažina deguonies įsisavinimą, o tai palengvina mankštinimąsi. Nedidelio tyrimo ataskaitoje žurnale "Journal of Applied Physiology" teigiama, kad dėl burokėlių...


Dietiniai gėrimai jus pavers storuliais

Dietiniai gėrimai jus pavers storuliais

Mokslininkai teigia, kad dietiniai gėrimai gali jus paversti storuliais. Būtent šie gėrimai skatina daugiau valgyti. Nors skelbiama, kad šie gėrimai yra nekaloringi, tačiau juos geriant galite priaugti kelis kilogramus, rašoma dailymail.co.uk....


Kodėl taip linksniuojamas glitimas?

Kodėl taip linksniuojamas glitimas?

Lapkričio mėnesį maisto produktams be glitimo „Bauck Hof“ ir „3 PAULY“ 15% nuolaida. Išieškoti skoniai. Pasiūlymas galioja lapkritį perkant internetu ir visose „Livinn - sveiki produktai“ parduotuvėse. Nuolaidos...


Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Dietos besilaikantys žmonės turi baimintis, kai laikrodžio rodyklės artėja prie 15.23 val. Mokslininkų teigimu, būtent tuo metu žmogaus valia ima silpnėti ir jis jau gali siekti kokio saldėsio, skelbia britų laikraštis "The Daily...


Kokias dešreles galima kepti? (papildyta)

Kokias dešreles galima kepti? (papildyta)

Iškylaujant net nesusimąstome, ar spragsinčios ant laužo pirmos po ranka parduotuvėje pirktos dešrelės tikrai nepakenks sveikatai. Medikai pataria prisiminti, jog virtų mėsos gaminių negalima kepti ant laužo. Nacionalinio maisto ir veterinarijos...


Sveika mityba ir gyvensena tampa madinga

Sveika mityba ir gyvensena tampa madinga

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure praktiką atlikę Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto IV kurso studentai domėjosi kauniečių mityba ir priėjo išvados, kad ekologiški maisto produktai Kaune dar nėra...


Sveikas maistas = gera savijauta!

Sveikas maistas = gera savijauta!

Sveikas maistas = gera savijauta! Todėl ne be reikalo sakoma - ,,Ką valgai, taip ir atrodai“. Ilgalaikiai mitybos įpročiai neša naudą arba pamažu kenkia organizmui, todėl nederėtų į tai numoti ranka. Savo mitybos įpročiais dalinasi gydytoja...


Lietuvoje - pirmieji bandymai sukurti sveikesnius maisto produktus

Lietuvoje - pirmieji bandymai sukurti sveikesnius maisto produktus

Kauno technologijos universitete gruodžio mėnesį duris atvėrė modernus Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, kuriame jau bandoma kurti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Kaip pasakoja viena centro kūrėjų prof. Daiva Leskauskaitė,...


Kokias dešreles galima kepti?

Kokias dešreles galima kepti?

Iškylaujant net nesusimąstome, ar spragsinčios ant laužo pirmos po ranka parduotuvėje pirktos dešrelės tikrai nepakenks sveikatai. Medikai pataria prisiminti, jog virtų mėsos gaminių negalima kepti ant laužo. Nacionalinio maisto ir veterinarijos...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9