Rugsėjo 27d. Pirmadienis

Dešroje mėsos nerasta

2013 Gruodžio 5d.
Peržiūrų skaičius: 22060
Dešroje mėsos nerasta

Prapjaunate dešrą – graži spalva, viliojantis kvapas. Tačiau neskubėkite džiaugtis, nes labai tikėtina, kad gamintojai nepagailėjo dažiklių ir skonio stipriklių.

Lietuvos mėsos rinkoje susiklostė nepavydėtina padėtis. Kokybiška mėsa, galvijai ir kiaulės nenutrūkstamu srautu keliauja į kitas šalis, o Lietuvos perdirbimo įmonės vis daugiau mėsos produktų pagamina iš importuotų subproduktų, Vakarų valstybių dažniau naudojamų šunų ar kačių maistui.

Įspūdingas virtų dešrelių gamybos receptas
Mėsos perdirbimo įmonės savo gamybos cechus itin saugo nuo pašalinių akių. Be to, net ir ten patekęs mažai ką suprasi, kas daroma. Tik patyrusio specialisto akis užfi ksuotų specifi nius produktų gamybos niuansus. Todėl į pagalbą pasitelkėme buvusį vienos įmonės technologą Julių K. Jo liudijimai mus apstulbino ir ilgam sugadino apetitą.

"Daugiausia eksperimentuojama gaminant pigias virtas dešras. Jose mėsos yra nedaug. Pavyzdžiui, antros rūšies dešroje kartais būna net iki 70 proc. mėsos pakaitalų", – sako Julius.

Mūsų pašnekovas išsaugojo pramoninį virtų dešrelių receptą. Taigi gamindama 100 kg virtų dešrelių viena dabar veikianti ir mums tas dešreles pirkti siūlanti įmonė sunaudodavo 52 kg sojų želės (vadinamosios sojų varškės), 3 kg antros rūšies jautienos, 6 kg kiaulienos, 4–5 kg manų kruopų, 2–3 kg miltų ir tiek pat druskos, 7–8 kg vandens, 20–25 kg plėvių, kremzlių, kiaulės odų emulsijos, sausgyslių, pažiaunių ir kitų subproduktų, iki 1 kg įvairiausių skonio priedų, dažiklių, skonio stipriklių (glutamato ir kt). Taigi, gero apetito!

Stebuklingoji medžiaga

Nejaugi mes nejaučiame, ką valgome? Yra stebuklinga medžiaga, kuri net pasenusią, suvytusią ar net sušutusią mėsą paverčia skanėstu. Tai natrio glutamatas (etiketėse žymimas E621). Ši medžiaga labai greitai per kraują patenka į mūsų smegenis ir dirbtinai sustiprina skonio pojūčius. Pasak Maisto instituto talkininkės Kauno kolegijoje besidarbuojančios dr. Alvijos Šalaševičienės, naudojant tam tikrus priedus iš subproduktų pagaminti maisto produktus nesudėtinga. Galima gauti antros rūšies mėsos gaminių, turinčių specifi nes skonio ar juslines savybes.

"Patyręs specialistas supras, kad tai ne aukščiausios kokybės gaminys, tačiau paprastas vartotojas gali nepajusti skonio stipriklio įtakos", – sako dr. A.Šalaševičienė. Ar labai pasikeistų dešros skonis, jeigu nebūtų naudojami skonio stiprikliai? "Tokius bandymus atlikome. Vartotojams labiau patiko gaminiai, kurių sudėtyje buvo glutamato. Tačiau nustatytos jo naudojimo normos", – sako A.Šalaševičienė. Kitas klausimas be atsakymo – ar tų normų laikomasi?

Ko nerasime etiketėse

Daugelis esame įsitikinę, kad šaltai rūkytos dešros gaminamos iš kokybiškesnės mėsos. Deja, mūsų konsultantas Julius šią viltį paneigė. Pasak technologo, prieš keliolika metų šaltai rūkytos dešros būdavo gaminamos 3–4 savaites. Dabar į mėsą dedama specialių "rūkiklių", todėl neretai dešros "išrūkomos" per savaitę.

Kokybė? Mėsa, žinoma, geresnė nei ta, iš kurių gaminamos dešrelės. Tačiau etiketėse paprastai "užmirštama" parašyti, kad dešros sudėtyje yra mechaniškai atskirtos mėsos. Taip vadinama mėsa su kaulų likučiais. Perdirbimo įmonėse yra tokios mašinos, vadinamos presais, kurios nuima mėsą su visomis sausgyslėmis bei kaulų gabaliukais ir gautą masę supresuoja.

Įvežtinė mėsa prastesnė

Ilgiau nei pusmetį Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai tyrė Lietuvoje gaminamos bei įvežamos mėsos ir mėsos gaminių kokybę. Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais mėsos rinkoje susiklostė padėtis, kai nemažai šalyje užaugintų kiaulių ir galvijų išvežama svetur, o į vietinę rinką vis daugiau įvežama kiaulienos, paukštienos ir jų produktų.

Pasak Maisto instituto Chemijos laboratorijos vedėjos Galinos Garmienės, pastaraisiais metais maisto produktų žaliavų kokybė suprastėjo visame pasaulyje. Anot mokslininkės, kai kuriose maisto produktų žaliavose vitaminų, makro- ir mikroelementų randama iki 70 proc. mažiau nei prieš keliasdešimt metų. Viena svarbiausių priežasčių – spartus žemės ūkio gamybos intensyvinimas.

Maisto instituto mokslininkai, atlikę tyrimą, padarė išvadas, kad šalyje nupenėtų kiaulių kumpiai buvo ne tik šviežesni, minkštesni, bet ir turėjo mažiau cholesterolio negu įvežtiniai. Tyrimo rezultatai liudija, jog kai kuriose atvežtinės produkcijos mėginiuose riebalai nešvieži, o informacija ant etikečių netiksli.

Produktai ne vaikams

Mėsos perdirbėjai ieško ir randa vis daugiau būdų mus apgauti. Neseniai Konkurencijos taryba nustatė, kad mėsos perdirbėjai, savo gaminius reklamuodami kaip vaikiškus, pažeidė Reklamos įstatymą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šie gaminiai nieko nesiskyrė nuo įprastų. Bendrovėms skirti įspėjimai.

Savo pavadinimu klaidinantys vartotojus pripažinti "Biovelos", "Daividos", "Delikateso", "Klaipėdos mėsinės", "Krekenavos agrofi rmos", "Kužių agroįmonės", "Utenos mėsos", "Vigestos" gaminiai.

Kodėl perdirbėjai taip gudrauja? Priežastis paprasta. Vaikams skiriami mėsos gaminiai parduodami didesnėmis kainomis nei įprasti, be to, vartotojai įsitikinę, kad produktai vaikams gaminami iš aukštesnės kokybės žaliavų. Mėsos perdirbėjai dažniausiai neigia įtarimus, kad sąmoningai klaidina vartotojus. Taip buvo ir šį kartą. Pasiteisinta, kad tai buvo ne tiek pažeidimai, kiek smulkūs nesusipratimai. Atseit nauji produktai buvo paženklinti senomis etiketėmis.
VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška sakė, kad į priekaištus dėl produktų kokybės perdirbėjai reaguoja labai keistai. Jie teisinasi, kad parduodami produktai žmonių sveikatai pavojaus nekelia. Tik to betrūktų.

Ateitis neteikia vilčių

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras sakė, kad mes valgome ne jautieną, o karvieną. Tačiau mokame kaip už jautieną. Pasak savo užaugintus galvijus eksportuojančio Marijampolės rajono ūkininko Juozo Bekampio, perdirbėjai šiuo metu įsiveža prastos kokybės mėsos, subproduktų, kurie Vakaruose žmonių maistui gaminti nenaudojami.

"Lietuvos perdirbėjai garsėja Europoje, nes superka prasčiausios kokybės mėsą, kurios kiti jau neperka. Mūsų gamintojai tuos subproduktus atšildo, sumala ir kemša dešras. Man gaila, kad žmonės nežino ką perka, nežino, kad moka per daug už abejotinos vertės produkciją. Prekybininkai pirmiausia galvoja apie pelną, bet ne apie vartotojų sveikatą", – sako J.Bekampis.
Kiek ilgai truks tokia padėtis?

"Žmonės dabar mėsos produktus renkasi pagal kainą. Brangesnių neįperka. Tačiau ateis geresni laikai. Kas tada bus? Žmonės norės įsigyti kokybiškos produkcijos, tačiau perdirbėjai neturės ką pasiūlyti. Teks vežti iš Vakarų, o kaina bus didesnė nei Vakaruose", – prognozavo A.Bezaras.

Pavojingi ne priedai, bet jų kiekis

Algis Liutkevičius, Maisto instituto Technologijos laboratorijos vedėjas

Kartą laboratorijoje darėme bandymus ir pritrūkome jogurtui reikiamo džemo, paruošto su specialiais kvapikliais. Parduotuvėje nupirkome paprasto džemo ir panaudojome gamindami jogurtą su priedais. Tačiau skonio ir kvapo savybės buvo gerokai prastesnės. Glutamatas? Jis padidina produkto skonio patrauklumą. Tačiau pavojų kelia ne naudojami priedai, bet didelis jų kiekis. Ar jie pavojingi sveikatai? Jeigu gaminama laikantis kokybės reikalavimų, kurie numato leistiną minėtų maisto priedų kiekį, tai valgydamas tokį gaminį nenumirsi.

Perdirbėjai laikosi reikalavimų

Gintautas Kniukšta, Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius

Daug prikalbama nesąmonių. Galiu prisiekti, kad mūsų asociacijai priklausantys mėsos perdirbėjai laikosi keliamų reikalavimų. Žaliavų trūksta. Pavyzdžiui, mes per metus suvalgome apie 2 mln. kiaulių, o auginame tik apie 800 tūkst. Be to, dar pusę užaugintų išvežame į Rusiją. Lietuvoje liekančių kiaulių neužtektų net vienai stambesnei įmonei. Štai kodėl įmonės priverstos ieškoti mėsos kitose šalyse.

Žymės: dešra , mėsa , mityba

Pyragaičiuose moteris aptiko pelėsio įdarą

Pyragaičiuose moteris aptiko pelėsio įdarą

Varškė su pelėsiu – tokį netikėtą įdarą aptiko klaipėdietė, nusipirkusi sluoksniuotų pyragaičių mokinių pamėgtoje bandelių parduotuvėje. Uostamiesčio centre netoli Simono Dacho progimnazijos įsikūrusią mažytę skanėstų ir bandelių parduotuvę...


Kokias dešreles galima kepti?

Kokias dešreles galima kepti?

Iškylaujant net nesusimąstome, ar spragsinčios ant laužo pirmos po ranka parduotuvėje pirktos dešrelės tikrai nepakenks sveikatai. Medikai pataria prisiminti, jog virtų mėsos gaminių negalima kepti ant laužo. Nacionalinio maisto ir veterinarijos...


Vaisvandeniai nėra sveikesni

Vaisvandeniai nėra sveikesni

Studijos vadovė iš Bostono universiteto Julie Palmer dešimtmetį stebėjo 43 tūkst. tyrime dalyvavusių moterų. Mokslininkė mėgino išsiaiškinti, kaip gėrimo įpročiai veikia riziką susirgti cukriniu diabetu. Pasak J. Palmer, vaisvandeniai ir kiti...


Dieta: mažiau mėsos – lieknesnė talija

Dieta: mažiau mėsos – lieknesnė talija

Jeigu valgysite mažiau mėsos, tuomet jūsų figūra taps grakštesnė. Kumpiai ir rūkytos dešros – didžiausias gražios figūros priešas. Tokį atradimą padarė Europos mokslininkai. Kaip praneša BBC, mokslininkai ištyrę 400 tūkst. suaugusiųjų...


Ką reikėtų žinoti apie pagrindines maisto medžiagas

Ką reikėtų žinoti apie pagrindines maisto medžiagas

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Organizmas...


Karštis tirpdo apetitą, bet kelia grėsmę virškinimui

Karštis tirpdo apetitą, bet kelia grėsmę virškinimui

Karštiems orams įsivyravus ne visada norisi laiku pietauti, kartais pasisotinama ledais ar uogomis. Vėlyvos vakarienės jautresnio skrandžio savininkams gali sukelti refliuksą ar net opaligę. Svarbu žinoti, kiek laiko gydytis pačiam, o kada geriau...


Svarainis - lietuviškoji citrina

Svarainis - lietuviškoji citrina

Svarainiais Avicena ne tik gydė įvairias ligas, bet ir moterims patarinėjo, kaip jais gaivinti veido odą. Svarainio vaisiai turi daug vitamino C, organinių rūgščių, kalio, kalcio, magnio, fosforo, vario, geležies. Vaisių žievelėje yra eterinių...


Kaip visuomenė gali paveikti gamintojus: Didžiosios Britanijos pavyzdys

Kaip visuomenė gali paveikti gamintojus: Didžiosios Britanijos pavyzdys

Netrukus turėtų pasibaigti terminas, kurio metu Didžiosios Britanijos gamintojai buvo paraginti geranoriškai išimti iš produkcijos vaikų hiperaktyvumą skatinančius dažiklius. Laisva valia prisijungti prie šio kvietimo gamintojams pasiūlė Jungtinės...


Genetiškai modifikuotas maistas

Genetiškai modifikuotas maistas

Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir...


Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Ar bent įsivaizduojate kokia naudinga yra kakava? Tiesa ji turi būti TERMIŠKAI NEAPDOROTA, BE CUKRAUS, NATŪRALI. Tokia yra ,,Naturela“ kakava.


„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

Specialios emulsijos padeda mums valgant lieknėti. Konservantus keičia valgomosios plėvelės ir pulsuojantis elektros laukas. Apie naujausius šios srities tyrimus ir pasiekimus pasakoja KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva...


Lieknėjame su agurkais

Lieknėjame su agurkais

Žalias traškus agurkėlis iš lysvės — ne tik labai gardus, bet ir naudingas. Agurkai stimuliuoja virškinimą ir maisto kelionę žarnynu, valo jį, normalizuoja vandens-druskos balansą, valo odą, veikia kaip šlapimą varanti priemonė, stimuliuoja...


Natūralus medus - ir ekologiškas

Natūralus medus - ir ekologiškas

Per pastaruosius dešimtmečius daugelis sveikais laikytų produktų įgijo įvairiausių antrininkų, kurie sveikatai naudingomis savybėmis jau nebepasižymi. O kaip yra su medumi? "Vakarų ekspreso" kalbintas bitininkas Kęstutis Preikšaitis...


Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kanados dietologijos centro darbuotojai sukūrė specialų kovos su vakariniu persivalgymu kursą. Jeigu 5 dienas kruopščiai laikysitės jų nurodymų, šio įpročio atsikratysite maždaug per 10 dienų. 1-oji diena: sunkiausia pradėti Visą dieną stenkitės...


Kiaušinis prilygsta mėsos kepsniui ar stiklinei pieno

Kiaušinis prilygsta mėsos kepsniui ar stiklinei pieno

Bijote valgyti kiaušinius, nes jie padidina cholesterolio kiekį kraujyje? Tačiau sveiki žmonės per šv. Velykas suvalgę 3 - 4 kiaušinius tikrai nepakenks sveikatai. Garbaus amžiaus žmonėms, turintiems problemų dėl per didelio cholesterolio kiekio...


Vitamininga žaluma

Vitamininga žaluma

Pavasarį visoms labiausiai stinga natūralių vitaminų – akys tik ir ieško šviežių žalumynų. Daugelis pirmųjų lapelių itin maistingi, jie kaipmat papildys senkančias organizmo vitaminų atsargas. Žalią lapinių augalų spalvą lemia pigmentas...


Maiste vitaminų nebėra?

Maiste vitaminų nebėra?

Net ir nevalgantis pusfabrikačių bei kito greito maisto žmogus šiandien negauna visų organizmui reikalingų medžiagų. Mat dauguma maisto produktų beveik nebeturi juose buvusių vitaminų ir mineralų. Per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko...


Ką valgyti, kad lavėtų atmintis?

Ką valgyti, kad lavėtų atmintis?

Tinkama mityba padeda ne tik nepriaugti svorio, apsisaugoti nuo širdies ar kraujagyslių ligų, tačiau ir lavinti atmintį. Tereikia žinoti 9 maisto produktus ir gėrimus. Kaip praneša portalas CookingLight.com, nėra jokio gydymo, kuris įveiktų...


Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salotas jau augino senovės egiptiečiai, persai ir kiniečiai. Sėjamoji salota yra kilusi iš laukinių rūšių, kurių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Amerikos žemynuose. Gydymo tikslams vartojami lapai ir sėklos. Salotų lapuose yra cukraus, kalio, kalcio,...


Mitybos svarba mūsų gyvenime

Mitybos svarba mūsų gyvenime

Pasaulyje atlikta daugybė mokslinių tyrimų apie taisyklingą mitybą ir jos svarbą su amžiumi susijusių ligų prevencijai. Tarp jų yra ligų, siejamų su senatviniais kognityviniais sutrikimais. Tyrime, kuris buvo atliekamas penkerius metus, dalyvavo...


Špinatai atrodo neetiškai?

Špinatai atrodo neetiškai?

Maisto be cheminių priedų vartojimą propaguojantys svetainės www.sveikasvaikas.lt įkūrėjai sulaukė netikėto niukso iš reklamos prievaizdų. Vos apsirodžius socialinės reklamos trilogijai "Už maistą be chemijos", viena jų buvo apskųsta...


Skrudintose bulvėse – didelis kancerogeno kiekis

Skrudintose bulvėse – didelis kancerogeno kiekis

Daugelis žmonių labai mėgsta keptas, paskrudintas bulves, o vaikai tiesiog dievina bulvių traškučius. Ar tokiu būdu pagamintas maistas yra sveikas ir naudingas? Tyrimai rodo, jog aukštoje temperatūroje gaminamuose maisto produktuose randamas...


Kad Velykiniai kiaušiniai būtų be "siurprizų"

Kad Velykiniai kiaušiniai būtų be "siurprizų"

Ant slenksčio viena gražiausia metų šventė – Šventos Velykos. Pagrindinis šios šventės elementas yra velykinis margutis – kiaušinis. Kartais jame slypi ne šventinis siurprizas... Nors kiaušiniai yra kasdienis maistas ant mūsų stalo,...


Jūsų širdis trokšta vandens

Jūsų širdis trokšta vandens

Vasara, ko gero yra mėgstamiausias ir laukiamiausias metų laikas, dažniausiai siejamas su maloniais įspūdžiais. Vasarai, kaip ir kitiems metų laikams, priskiriami tam tikri būdingi sveikatos sutrikimai, šiuo atveju, nulemti aukštos lauko...


Daržovių dieta: ir sveika, ir skanu

Daržovių dieta: ir sveika, ir skanu

Pusryčiams – obuolių pudingas, pietums – daržovių salotos, vakarienei – šviežių morkų sultys. Argi nemaistinga? Sakoma, kad daržoves valgyti sveika, pietų lėkštėje jos turi užimti daug didesnę dalį nei kepsnys ir bulvės ar...


Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Britų mokslininkai nustatė, kad iš visų Didžiojoje Britanijoje augančių uogų naudingiausios žmogaus sveikatai yra juodieji serbentai. Po ilgai trunkančių ir daugkartinių juodųjų serbentų testų buvo nustatyta, jog šios uogos turi priešvėžinių...


Šilauogės gali sustiprinti pagyvenusių žmonių atmintį

Šilauogės gali sustiprinti pagyvenusių žmonių atmintį

Šilauogėse esančios veikliosios medžiagos gali pagerinti pagyvenusių žmonių atmintį, rodo JAV atliktas tyrimas. Tiriamiesiems kasdien išgeriant pusę litro šilauogių sulčių, pastebėta, kad jie geriau mokosi ir įsimena žodžius, taip pat susilpnėja...


Alvydas Vingilis. Kitoks požiūris į žmogaus sveikatą ir mitybą

Alvydas Vingilis. Kitoks požiūris į žmogaus sveikatą ir mitybą

Plečiantis mūsų skaitytojui ratui mes vis daugiau sulaukiame ne tik straipsnių paisūlymų, bet ir pilnai parengtų publikacijų. Tiesa, pastarosios yra daugiau subjektyvaus požiūrio į įvairius gyvenimo reiškinius. Na, bet jeigu ji tenkina bent...


Mėsos vartojimas didina vėžio riziką

Mėsos vartojimas didina vėžio riziką

Mėsos vartojimas didina vėžio riziką, tuo tarpu vaisiai ir daržovės kai kurių vėžio rūšių padeda išvengti. Tokie yra tarpiniai 15 metų trunkančio tyrimo rezultatai, kurie trečiadienį paskelbti Potsdame (Vokietija). Europoje atliekamos studijos...


Iki šiol naudotos kalorijų lentelės, manoma, neteisingos

Iki šiol naudotos kalorijų lentelės, manoma, neteisingos

18 metų dietų sudarymui ir sveikos mitybos pagrindams aiškinti naudojama būtina paros kalorijų norma gali būti pakeista, skelbia specialistai. Kalorijų norma gali būti padidinta 16 proc. Šiuo metu moterims rekomenduojama per parą suvartoti 2...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Spila Spila Spila Spila Spila