Inulino karalienė – varnalėša

Jei kada nors kyla klausimų, kuo žmonės maitinosi, kuo gydėsi, kai kraštą dengė daugiau miškai, nei laukai, kai nebuvo tobulų žemdirbystės padargų, atsakymą duoda gamta: ir be žmogaus malonės ji užaugindavo visko. Reikėjo tik atpažinti ir pasiimti.

Valgo ir neserga

Pakelėse mindomai varnalėšai reikėtų nusilenkti, o ne pykti ant jos. Varnalėšos šaknyse yra daug inulino, kuris lengvai virsta cukraus pakaitalu, itin reikalingu sergantiems cukralige. Tinkamiausios yra jaunų varnalėšų šaknys. Rauti reikia vėlų rudenį, kai lapai nunyksta.

Arba anksti pavasarį, kol dar nesulapojo. Anksčiau tokias šaknis raudavo, valydavo, džiovindavo, net negalvodami apie jų gydomąsias savybes. Tai buvo maisto atsargos. Kai kuriose šalyse varnalėšų ir dabar žmonės valgo gausiai – deda į sriubas vietoj bulvių, augina varnalėšas laukuose, kaip mes savo mėgstamiausias daržoves. Prisidžiovina atsargų. Taip daro Prancūzijos, Belgijos, Kinijos, Japonijos žmonės.

Nieko keista, jei varnalėšų lapkočiai jums pasirodys labai artimi rabarbarui. Iš tiesų jie dar naudingesni. Pasielgsite puikiai, jei supjaustę išsivirsite varnalėšų lapkočių, organizmas gaus puikaus maisto.

Džiovintas šaknis drobiniuose ar popieriniuose maišeliuose vėsiame ir tamsiame sandėliuke galima laikyti net 5–6 metus: išlieka visos maistinės ir vaistinės savybės. Gyventojai, kurie pakankamai vartoja varnalėšų šaknų, net nežinodami to apsidraudžia nuo itin varginančios ligos – cukraligės, palaiko gerą medžiagų apykaitą, ilgai išsaugo puikią sveikatą.

Žalieji veltiniai

Stori, šiurkštoki varnalėšos lapai primena naminių vilnų veltinį. Šis panašumas nėra tuščias: varnalėša greičiausią pagalbą žmogui ir gali suteikti būtent savo lapais. Skaudamą sąnarį ar druskų nuosėdų kamuojamą sprandą, pečius galima aprišti varnalėšos kompresu. Šiltoji lapų pusė dedama ant skaudamos vietos, užklojama švariu popieriumi, aprišama natūralaus pluošto medžiagos skiaute ir laikoma per naktį. Jeigu odą dirgina, galima truputį patepti natūraliu augaliniu aliejumi.

Lapų kompresai malšina odos ligas: egzemas, dedervines. Jais galima įtrinti galvą nuo pleiskanų. Gydomos ir pūliuojančios žaizdos. Žaizdoms dar labiau tinka lapų sultys, sumaišytos su aliejumi.

Aliejus

Iš varnalėšų šaknų galima pasigaminti gydomojo aliejaus. Šviežias šaknis kurį laiką reikia pamirkyti švariame alyvų aliejuje, paskui tą aliejų 10 min. pavirinti ant lengvos ugnies, ataušinti, perkošti, supilstyti į sterilius buteliukus ir prireikus naudoti.

Firmos, gaminančios brangią kosmetiką, iš varnalėšų išsunkia viską, ką tik gali. Iš varnalėšų šaknų gaminama puiki kava. Jos sudžiovinamos, paskrudinamos, prieš užplikant sumalamos.

Lapų arbata

Šviežių varnalėšos lapų arbata malšina kepenų ligas, stiprina organizmą. Lapus dar galima rinkti dabar - rugpjūčio mėnesį, tačiau būtina pasirinkti ekologiškai švarias vietas. Tinka senos sodybvietės pamiškėse, į kurias jau užžėlę visi keliai ir takeliai. Varnalėšos ten klesti, tarsi pratęsdamos visa, kas sodyboje dešimtmečius davė naudos.

Iš varnalėšų lapų sulčių galima pasidaryti "gyvybingumo eliksyro": lapų sultis lygiomis dalimis sumaišyti su gera "baltąja" degtine. Saikingai vartojamas antpilas puikiai reguliuoja medžiagų apykaitą.

Vis dėlto naudingiausios yra varnalėšų šaknys. Šio augalo plantacijas reikia susirasti jau dabar, pasižymėti, o vėlų rudenį, kai lapai jau bus ištižę, grįžti su tinkamais įnagiais – rauti šaknis.