Saulė ir AHA rūgštys

Saulės poveikis mus supančiam pasauliui, o tuo pačiu ir mums yra seniai žinomas ir neginčijamas. Yra gerosios ir blogosios saulės poveikio pusės.

Saikingai būnant saulėje, didėja vidaus sekrecijos liaukų aktyvumas, kai kurių vitaminų sintezė aktyvėja, o su tuo ir mūsų darbštumas, pagerėja nuotaika ir bendra sveikatos būklė; sumažėja spuogų, pagražėja odos spalva ir tekstūra.

Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad vasaros metu negalima atlikinėti cheminių pylingų procedūrų ir naudotis kremais, kurių sudėtyje yra AHA arba glikolio rūgšties. Aiškinimas grindžiamas tuo, kad gali atsirasti pigmentinės dėmės.

Cheminio pylingo procedūros Tėvynė yra Pietų Amerika, tai kraštas, kur saulės yra tris kartus daugiau nei Lietuvoje ir vidutinė paros temperatūra yra ženkliai aukštesnė už „lietuviškąją“. Tačiau šios procedūros išskirtinį poveikį pastebėjo, aprašė ir pritaikė būtent to krašto specialistai.

Kaip ir kiekviena stipraus poveikio procedūra reikalauja tam tikrų žinių ir drausminančių įsipareigojimų bei apribojimų, teisingai laikantis specialisto nurodymų, jokių pašalinių poveikių galime nebijoti.

Lygiai taip pat pigmentaciją gali sukelti bet kokia odos valymo procedūra, jei procedūros metu yra pažeidžiamas odos vientisumas (spaudžiami spuogai), visa eilė kitų procedūrų – papilomų šalinimas, mikropigmentacija, mezotarapija, plastinės operacijos ir t.t., tačiau niekas nesako, kad negalima šių procedūrų atlikinėti vasaros metu.

Vienas iš poveikių glikolio rūgšties – yra melanogenezės reguliavimas, kuriuo remiantis yra atliekamos depigmentacijos procedūros. Šios procedūros vienareikšmiai neatliekamos vasaros metu.

Kremai su glikolio rūgštimi, kurių sudėtyje yra nuo 5 iki 10 procentų koncentracija, jokių pigmentinių dėmių išprovokuoti negali, nes tai labai maža koncentracija, o visi kremai su AHA dar turi vidutinį saulės apsaugos filtrą (SPF 10-15).

Glikolio rūgštis pasižymi fotoapsauginiu ir priešuždegiminiu poveikiu

Žymūs amerikiečių mokslininkai Perricone N.V.; DiNardo J.C. 1969 m atliko du eksperimentus, įrodančius glikolio rūgšties priešuždegiminį poveikį ir jos fotoapsauginę funkciją: (Perricone N.V.; DiNardo J.C. „Photoprotective and antiinflammatory effects of topical glycolic acid“ Dermatologic Surgery 1996; 22(5); 435-437)

Šie eksperimentai įrodo, kad visos šios išvados tinka, kai :

Kasdienei odos priežiūrai naudojami preparatai yra žemų koncentracijų (5-12)
Tik pastoviai naudojant ilgesnį laiko tarpą, preparatus su AHA,( kurių koncentracija yra 5-12%) oda tampa patvari neigiamiems aplinkos faktoriams

Tik „protingai“ naudojamos rūgštinės priemonės, kai darbas kabinete atliekamas profesionaliai, suteikia galimybę džiaugtis gerais rezultatais. Kremai su glikolio ir pieno rūgštimis pripratimo neduoda, juos galima naudoti labai ilgą laiko tarpą 2-3 metus be pertraukų, tačiau visada reikia įvertinti ir individualias odos savybes.

Straipsnio autorė: Irena Jokšienė – biologė-medikė, 20 metų stažą turinti kosmetologė, UAB „ODA Lt“ įkūrėja ir direktorė (Lietuva)

Šnipiškių g. 2, LT-09309, Vilnius (686) 88281
Elektroninis paštas: info@o-d-a.eu
Svetainė: www.o-d-a.eu