Nobel biocare

Plastinės operacijos gydo ir dvasines problemas

Kad ir kaip skeptiškai vertintume plastinių operacijų reikalingumą, kartais jos išties gerokai palengvina gyvenimą. Vadinamos „grožio operacijos” paprastai būna reikalingos anaiptol ne tik estetine prasme – šalinant nedidelius fizinius defektus neretai pašalinamos ir dvasinės problemos.

Pavyzdžiui, ne vienas būsimas pirmokėlis su nerimu laukia mokyklos ne vien tik dėl pasikeičiančios aplinkos, draugų ir pan., jeigu jam jau kieme buvo „prilipdytas” atlėpausio vardas, jis labai bijo būti taip pavadintas ir mokykloje. Arba vaikas atsisako eiti į darželį vien todėl, kad ten reikės miegoti „pietų”, o tai reiškia – reikės nusimauti kojinaites, ir vaikai vėl klausinės, kodėl jo kojos pirštukai „sulipę”, t.y. suaugę, nors tai medicininiu požiūriu – visai ne problema.

Ir iš tokių, atrodytų, mažų problemėlių kartais kyla didelės psichologinės problemos. Jautresni vaikai ima vengti aplinkinių, užsidaro savyje, blogai save vertina, jaučiasi nuskriausti likimo. Paauglystėje šie iš vaikystės atsinešti skausmai neretai tampa rimtomis psichologinėmis problemomis, kurios daugiau ar mažiau sužaloja asmenybę.

Ragindama pasikonsultuoti su plastikos chirurgais, jokiu būdu nenoriu teigti, kad kiekvienas šiek tiek nuo anatominio vidurkio nukrypęs kūno požymis turi būti ištaisytas chirurgiškai – viską reikia vertinti labai individualiai, atsižvelgiant ne tik į patį defektą, asmenybės ypatumus, bet ir būtinai į operacijos apimtį, jos riziką. Pavyzdžiui, galbūt paprasčiau yra padirbėti su psichologais ir prisitaikyti gyventi be dvasinio skausmo, turint šiek tiek per didelę ar per kumpą nosį (šio defekto ištaisymas yra gana rimta chirurginė operacija). Tačiau kam pasmerkti vaiką vengti viešumos ar bijoti kirptis plaukus vien todėl, kad jo ausys atlėpusios? Juk pastarojo defekto ištaisymas – palyginus gana nesudėtingas. Jau tą pačią dieną  po operacijos pacientas gali vykti į namus ir po dienos kitos – sukinėtis su draugais kieme, užsidėjęs ant galvos sportinę kepuraitę arba bent juostelę, kurios per 2-3 savaites galės visai atsisakyti.

Įsiklausykime į savo vaikų nusiskundimus ir išgirskime juos: galbūt iš tiesų dėl vienokios ar kitokios jų kūno estetinės problemos reikėtų bent pasitarti su plastikos chirurgais, o ne numoti į jas ranka.

Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja

TAIP PAT SKAITYKITE