Kosmetikos priemonės būtinos visiems. Net ir nedaug dėmesio savo išvaizdai skiriantieji neišsiverčia be šampūno ir muilo. Tad odos ir plaukų priežiūros priemones reikia rinktis atidžiai. Net ir vadinamieji natūralūs produktai ne visada yra iš tikrųjų natūralūs ir saugūs.
Skaitant gaminių etiketes reikėtų atkreipti dėmesį į produkto sudedamąsias dalis. Ir, aišku, žinoti, kokios medžiagos pavojingos sveikatai. Kuo arčiau sąrašo pradžios yra pavojingoji medžiaga, tuo didesnis jos kiekis yra gaminyje.
Jei etiketėje nurodyta, kad kosmetikos priemonė pagaminta iš natūralių produktų, bet joje gausu kenksmingų medžiagų, vargu ar toks pirkinys bus naudingas.
Net ir „natūralūs ekstraktai” pigioje kosmetikoje ištyrus pasirodo esantys sintetiniai fenoliniai aromato stiprikliai. Ypač kai ant pakuotės parašyta: „aromatiniai priedai”, bet nenurodoma jų sudėties.
Tad nenuostabu, kad nepatyręs pirkėjas gali lengvai susipainioti. Naftos cheminės medžiagos pro odą prasiskverbia į organizmą ir jį apnuodija, gali sukelti distrofinius inkstų ir kepenų pakitimus.
Kenksmingos medžiagos
Mineralinis aliejus. Techninis aliejus, naftos chemijos atliekos. Užklijuoja odos poras ir „dusina” odą. Sulėtina jaunų ląstelių augimą. Didina dehidrataciją ir mažina odos apsauginę funkciją. Šis aliejus – dažniausia alerginių bėrimų ir inkštirų priežastis.
Alerginės reakcijos (naftos chemijos alergija) gali sukelti artritus, migreną, epilepsiją, diabetą. Sudėtyje didelis kiekis kancerogenų – medžiagų, galinčių sukelti onkologines ligas.
Petrolatas, parafinas, parafino aliejus. Naftos chemijos riebalai. Pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir mineralinis aliejus, bet nuodingesnis.
Sulaiko skysčius, neleidžia pašalinti toksinų ir apykaitos produktų, trukdo odai kvėpuoti. Netinkamai drėkinama oda daug greičiau sensta.
Propilenglikolis. Saldus ėdus skystis. Naftos sintezės produktas. Pramonėje naudojamas kaip antifrizas ir stabdžių skystis. Jis suklijuoja riebalus, išstumia skysčius ir svarbius odos sveikatai komponentus, bet sukelia laikiną odos lygumo pojūtį.
Propilenglikolis pigesnis už gliceriną, todėl kosmetikos pramonėje sudaro 10–20 proc. Jei šis skystis kosmetikos produkto sudedamųjų medžiagų sąraše yra vienas pirmųjų, tai rodo jo didelę koncentraciją. Net ir mažas jo kiekis gali sudirginti odą ir sukelti alergiją.
Anioninis sulfaktantas. Gaunama iš kokoso aliejaus. Tai pigi, smarkiai putojanti priemonė. Kaip sudedamoji dalis, ji yra apie 95 proc. šampūnų, gelių, dantų pastų, vonios putų ir pan.
Anioninis sulfaktantas – stiprus mutagenas: gali keisti ląstelės genetinės medžiagos informaciją. Lengvai prasiskverbia pro odą ir gleivines, kaupiasi kepenyse, akyse, smegenų ir širdies ląstelėse. Sukelia kataraktą, ypač vaikams. Pasižymi stipriu dirginamuoju efektu. Didina plaukų slinkimą, pleiskanojimą, plaukai pradeda šerpetoti, greit lūžta.
Reaguodamas su kitomis šampūnų ir dantų pastų sudedamosiomis dalimis gali sudaryti medžiagas, sukeliančias onkologinius darinius. Gana dažnai jis „užmaskuojamas” – etiketėje parašoma, kad yra natūralus kokoso riešutų produktas.
Linolinas. Avių vilnų riebalai. Jie suminkština apmirusių ląstelių sluoksnį, bet pakenkia ir gyvoms ląstelėms. Šis produktas gali padidinti odos jautrumą ir sukelti alerginius bėrimus.
Kosmetinių rūšių lanolinas nėra pavojingas, bet dažnai reaguoja su kancerogeninėmis medžiagomis ir padeda joms patekti į organizmą.
Talkas. Užteršia poras ir stipriai išdžiovina odą. Kosmetinis talkas – kancerogeniškas. Ypač pavojingas milteliniuose produktuose, skirtuose veidui, nes tada medžiaga įkvepiama.
Druska. Naudojama kai kurių preparatų klampumui padidinti. Gali sudirginti odą ir akių gleivinę.
Aliuminio silikatai. Pažeidžia ir išdžiovina odą. Kenkia vidaus organams. Turi polinkį kauptis smegenų ląstelėse. Manoma, kad jie gali sukelti Alzhaimerio ligą.
Tačiau konservantai būtini. Mat kosmetinis kremas – puiki terpė mikroorganizmams. Todėl daugelis žinomų kosmetikos kompanijų į savo gaminius deda tik keletą konservantų, jų dozės apskaičiuojamos, kad nebūtų pavojingos.
Alerginė reakcija
Odos alergija gali pasireikšti kiekvienam žmogui. Ją gali sukelti ir įvairios kasdien naudojamos kosmetikos priemonės. Daugelio specialistų nuomone, alergija kosmetikai tampa vis aktualesne problema.
Kosmetikai, tarp jų ir asmens higienos gaminiams, gaminti naudojama labai daug cheminių medžiagų, tačiau nepalankaus poveikio, ypač tiems, kurių oda jautri, galima tikėtis dažniausiai iš kvapiųjų produktų, konservantų ir dažiklių, nes tarp jų yra daug alergenų.
Alergija dažniausiai pasireiškia kaip kontaktinis dermatitas, oda parausta, peršti. Tokia reakcija ne visada reiškia, kad žmogus alergiškas konkrečiam produktui, kai kurios medžiagos, naudojamos kosmetikoje, gali tiesiog dirginti pačią odą.
Alerginė reakcija į kvapus yra labiausiai paplitusi. Tokią reakciją gali sukelti pats aromatas ar tik kai kurie jo komponentai. Jei jau kartą prasidėjo alergija, tikėtina, kad ji kartosis ir bus stipresnė.
Be to, alergija gali kilti ne tik patiems pasikvepinusiems asmenims, bet ir žmonėms, esantiems šalia jų.
Kosmetikos priemonės gali sukelti ir alerginę slogą – rinitą. Jam būdingas čiaudulys, vandeningos išskyros, nosies užgulimas, taip pat gali išprovokuoti ir astmos priepuolius.
Pasireiškus alergijai, svarbiausia nutraukti dirginančios kosmetikos priemonės naudojimą. Vėliau patartina pasikonsultuoti su gydytoju, jis patars, kaip gydyti alerginę reakciją.
