Muzikinių vaistų receptas nuo visų ligų

---

Skambant muzikai žmogus neretai apsieina be tabletės, o ir sunkiai sergantį ligonį lengviau slaugyti. Garsais ir ritmais iš tiesų galima sukelti tam tikrų organizmo reakcijų – tiek girdint juos, tiek muzikuojant patiems. Skirtingai negu vaistai, muzika nesukelia neigiamo šalutinio poveikio.

Individuali skambančioji vaistinėlė

Gerai parinkti muzikiniai vaistai, skambantys automobilyje ar iš rankinėje įsimesto MP3 grotuvo, gali išsklaidyti susikirtimo su viršininku nuosėdas, neblogai apsaugo nuo eismo spūstyje besikaupiančios agresijos. Smagūs garsai išvaiko nuovargį ir pravėdina galvą prieš pasitarimą, švelni muzika po sunkios dienos padeda nusiteikti pasimatymui.

Tiesa, kiekvienam reikia labai individualios muzikos. Tam tikri garsai daugelį žmonių iš tiesų veikia panašiai, tačiau konkretus muzikos kūrinys gali sukelti netgi priešingą reakciją. Pavyzdžiui, V.A.Mocarto "Mažoji nakties muzika" atpalaiduoja beveik visus. Tačiau tam, kas šią muziką girdėjo užkluptas sunkių rūpesčių, išgirdus jos garsus iškils tik neigiami prisiminimai. Ir priešingai – nuotaiką nuskaidrins ir pati liūdniausia melodija, jei ji kelia gražius prisiminimus.

Visiškai nesvarbu, kokius muzikinius vaistus turite po ranka – klasiką ar "popsą", J.S.Bachą ar "The Beatles", gyvačių kerėtojo dūdelę ar grigališkuosius choralus... Svarbu, kad muzika keltų malonias emocijas. Šitaip galima manipuliuoti savimi taip, kad pasijustumėte gerai arba bent geriau.

Kaip žmogaus kūnas reaguoja į muzikos garsus

Muzika smegenyse stimuliuoja limbinę sistemą – joje susikuria emocijos. Tačiau garso virpesiai veikia tiesiogiai ir kūną.
•Lėtos minorinės melodijos nuteikia melancholiškai, pažadina gilius jausmus, jai skambant neretai per kūną nubėga šiurpuliukai.

•Greiti minoriniai kūriniai kelia jaudulį, greitina širdies plakimą, sustiprina pyktį, nerimą, agresiją.

•Tęsiami mažoriniai garsai grąžina harmoniją,ramina, nuveja pyktį ir nerimą. Pulsas sulėtėja, kraujospūdis mažėja. Kraujyje suyra streso hormonai, organizmas iš pavojaus būsenos pereina į normalią.

•Energingi mažoriniai ritmai nuteikia žvaliai ir linksmai. Smegenyse gaminami endorfinai (veikiantys panašiai kaip opiatai – pakelia nuotaiką, malšina galvos skausmą, virškinimo negalavimus ir pan.).

•Žmogaus širdies ritmą (apie 60 tvinksnių per minutę) atitinkanti muzika sukelia gilų atsipalaidavimą – labai tinka medituojant ar prieš užmiegant.

Iš visų plaučių!

Dainavimas – geriausia pasaulyje puikios nuotaikos priemonė. Mokslas jau sukaupė daugybę neabejotinų patvirtinimų, kad virpindamas balso stygas žmogus išlieka žvalus. Niekas taip tiesiogiai neveikia emocijų kaip muzika. O ką jau kalbėti, kai instrumentu tampa paties žmogaus kūnas.

Matyt, tai ir yra karaokės sėkmės paslaptis, turbūt dėl tos pat priežasties automagistralės vadinamos ilgiausia koncertų sale pasaulyje. Važiuodamas automobiliu ir dainuodamas žmogus išlieja blogas emocijas arba iki soties pasimaudo gerose.

Daina – nekenksmingi svaigalai

•Uždainavęs pavargęs žmogus vėl įgyja jėgų, sugrįžta jausmas, kad pasaulis vis dėlto sutvarkytas neblogai.

•Dainuojant išauga savęs vertinimo jausmas. Bet kuris dirbantis pedagogas pasakys, kaip palankiai tai veikia sunkiai auklėjamus vaikus ir paauglius: didžiausi pasiutėliai tampa tarsi šilkiniai.

•Dainavimas paverčia žmogų taikingu padaru. Nenuostabu, dainuojant išskiriamas oksitocinas, ryšį tarp žmonių stiprinantis hormonas (jo koncentracija padidėja, pavyzdžiui, glamonių metu), o agresyvumą skatinančių hormonų koncentracija kraujyje sumažėja.

•Dainuojant kvėpuojama giliau. Dėl to kraujyje padidėja anglies dvideginio koncentracija – tai šiek tiek svaigina, apkvaitina. Be to, dainavimas paskatina smegenis gaminti ir vadinamuosius laimės hormonus – jų poveikis giminingas kvaišalams, tik nėra pavojaus perdozuoti.

•Dainuojant chore treniruojamas susikaupimas, lavinama atmintis.


Parama imuninei sistemai

Dainuoti – taip pat sveika, kaip ir bėgioti, mankštintis ar medituoti, nes padidėja imunoglobulino A koncentracija seilėse. Ši baltyminė medžiaga kovoja su ligų sukėlėjais viršutiniuose kvėpavimo takuose. Be to, taisyklinga kvėpavimo technika stiprina bronchus ir plaučius. Yra ir dar vienas teigiamas šalutinis efektas: dainuojant veido išraiška automatiškai tampa linksma. O tai, kad maloni veido išraiška gerina nuotaiką, pagrįsta ir moksliškai.

Švelni terapija ligoniams

Muzika kuria gerą nuotaiką, užkrečia energija arba padeda užmigti. Nenuostabu, nes vidinė ausis ir klausos nervas tiesiogiai susiję su emocijų centru smegenyse, paliečiami patys giliausi, net neįsisąmoninti jausmai. Kaip tik todėl muzikos terapija ir padeda išgyti, kad ir kokia liga žmogus sirgtų. O esant lėtiniams negalavimams padeda su jais susigyventi.

Girdėjimas ir muzikavimas

Sergantiesiems sunkiomis ligomis ir neišnešiotiems kūdikiams jau daug kur leidžiama (o kartais net ir gyvai grojama) klausytis rekomenduotinos muzikos. Garsai sukelia reakcijas, kurias galima netgi išmatuoti: kraujospūdis kyla arba krinta (priklauso nuo terapijos tikslo), širdies ritmas tampa lygesnis, kvėpavimas gilesnis. Atlėgsta raumenų ir vidinė įtampa. Kartais instrumentas netgi specialiai priglaudžiamas prie paciento kūno, pavyzdžiui, prie nugaros ar paralyžiuotų kojų. Šitaip garso virpesiai tiesiogiai perduodami visam kūnui.

Pacientas gali ir pats muzikuoti – tinka įvairūs mušamieji, trikampis, ksilofonas, varpeliai, arfa, paprasti pučiamieji ar styginiai instrumentai. Nereikia nei ypatingo muzikalumo, nei mokėti groti – gera tiesiog išgauti bet kokį gražų garsą. Kadangi muzika prakalbina emocijas, o ne protą, pacientas neretai ima daug aiškiau suvokti, pavyzdžiui, savo (nuslopintus) norus.

Muzika – geriausias vaistas

Muzikos terapija tinka tiek dvasiniams, tiek fiziniams negalavimams gydyti. Ji pasitelkiama esant išsekimo sindromui, depresijoms, valgymo sutrikimams, galvos skausmams ar kraujospūdžio problemoms, chroniškiems skausmams. Studijos rodos, kad pasitelkus tokią terapiją, kur kas sparčiau atsigaunama po insulto, sulėtėja protinių galių nykimas esant dimensijai.

Kaip padeda muzika sergant rimta liga

1. Širdies infarktas ir aukštas kraujospūdis. Tokie pacientai gyvenime patys save spaudžia, ieško spaudimo iš išorės ir jam pasiduoda, jie karštligiškai siekia rezultato (daugiau, greičiau, pigiau...). Muzikuodami patiria, kad linkę per greitai veikti, nepaiso pertraukų (arba pauzių). O muzikuoti pavyksta geriau, kai nespaudžiama iš visų jėgų ir niekur neskubama. Tokia patirtis labai palengvina perėjimą prie sveikos gyvensenos.

2. Insultas. Paralyžiuota pusė kūno, nėra stimulo judėti ir veikti, sunku kalbėti... Gnaibant (stygas) ar liečiant (mušamuosius) rankos tampa judresnės, o išgauti garsai kelia gerų emocijų. Klausoma ritmiška, užkrečianti muzika pasiekia ir kojas – kai kurie pacientai staiga sugeba žengti vieną kitą žingsnį. Anksčiau "miegoję" raumenys vėl tampa juntami. Ypač veiksminga jaunystės laikų muzika, susijusi su gražiais prisiminimais.

3. Chroniški skausmai. Jie tarsi valdo visą gyvenimą. Muzikuojantis pacientas patiria, kad yra ir gražių, džiuginančių dalykų – skausmas jau nebedominuoja.

4. Astma. Susitraukę bronchai, trūksta oro... Ilgai patalpoje sklindantys ar aidintys garsai (virpėjimai) atpalaiduoja vidinius audinius. Išsilygina kvėpavimas. Atlėgsta baimė, kad vėl ištiks astmos priepuolis. Neretai netgi galima sumažinti vaistų dozę.