Kaip sušvelninti menopauzės simptomus

Nemalonius menopauzės simptomus galima sušvelninti. Tinkama dieta ir gyvenimo būdas, pakaitinė hormonų terapija, naujoviški gaminiai su fitohormonais suteikia moterims galimybę džiaugtis gyvenimu ir sulaukus brandaus amžiaus.

Kai estrogenų ima mažėti

Menopauzė yra moters vaisingojo amžiaus pabaiga. Medicininėje literatūroje rašoma, kad dažniausiai jis vyksta tarp 45–55 gyvenimo metų (vidutiniškai 50–51 metais) ir yra nulemta susilpnėjusios kiaušidžių veiklos. Menopauzės laikotarpiu mėnesinės tampa nereguliarios, gali kartotis kas du tris mėnesius, tačiau būna dažnesnės nei kas 12 mėnesių. Šiuo periodu kiaušidės gamina vis mažiau estrogenų – moteriškųjų lytinių hormonų, kurie turi didžiulę įtaką elgesiui, temperamentui, savijautai. Šie hormonai reguliuoja medžiagų ir kraujo apykaitą, palaiko reikalingą kalcio kiekį kauluose, mažina kraujo riebalų kiekį, taigi kartu – ir sklerozės bei širdies infarkto riziką. Manoma, kad būtent estrogenai lemia, kad vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vyrų.

Estrogenų mažėjimas sukelia visus nemalonius menopauzės simptomus: karščio pylimą, gausų prakaitavimą, galvos skausmus, depresiją, dirglumą, gleivinių (makšties, akių) sausumą, kintantį arterinį kraujospūdį. Estrogenų trūkumas skatina atsirasti osteoporozę (kaulų silpnėjimą), lemia kolageno ir elastino (jungiamųjų audinių) nykimą, todėl oda praranda elastingumą ir stangrumą, atsiranda gilių raukšlių. Dėl šių hormonų stygiaus gali mažėti raumenų masė, slinkti plaukai, lūžinėti nagai, varginti sąnarių skausmai. Nustatyta kad daugelį nemalonių menopauzės simptomų patiria apie 85 proc. moterų. Lytinių organų senėjimo procesas yra neišvengiamas ir negrįžtamas. Galima tik sumažinti nemalonius jo požymius.

Pakaitinė hormonų terapija

Jeigu menopauzės negalavimai labai stiprūs, moterims siūloma pakaitinė hormonų terapija. Tai gydymas vaistais, kuriuose yra moteriškųjų lytinių hormonų. Jie gaminami tablečių, pleistrų, makšties žvakučių, tepalų, ampulių pavidalu. Pakaitinę hormonų terapiją rekomenduojama pradėti išryškėjus menopauzės požymiams ir tęsti 5–10 metų iš eilės. Veiksmingas tik nepertraukiamas preparatų vartojimas.

Gydymas pagerina gyvenimo kokybę: sumažina karščio bangas, prakaitavimą, pagerina psichologinę savijautą. Svarbiausia – padeda išvengti sunkių organizmo negalavimų: osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų.

Pakaitinė terapija turi ir šalutinį poveikį: apie 30–40 proc. moterų, pasirinkusių pakaitinę terapiją, pirmaisiais gydymo metais kraujuoja iš gimdos. Hormonų preparatai gali paskatinti tromboflebitą, būti kai kurių tulžies pūslės ligų, padidėjusio kraujospūdžio priežastis. Literatūroje užsimenama, kad taikant pakaitinę terapiją padidėja rizika susirgti krūties ir gimdos gleivinės vėžiu.

Natūralūs preparatai

Ieškodami natūralių medžiagų, kurios būtų artimos hormonams, mokslininkai atrado fitohormonus. Tai veikliosios augalinės medžiagos, kurios veikia panašiai kaip moteriškieji hormonai estrogenai. Nustatyta, kad pakankamai jų gaunant su maistu ar jo papildais, galima sušvelninti estrogenų stygiaus padarinius organizme.

Sojų produktai. Jau senokai mokslininkai pastebėjo, kad Tolimųjų Rytų kraštuose gyvenančios moterys menopauzės metu jaučiasi daug geriau nei europietės. Paaiškėjo, kad svarbią jų mitybos dalį sudaro produktai, kuriuose daug augalinių hormonų. Ypač dažnai rytietės vartoja sojų pupeles.

Sojų produktai, maisto papildai su sojų fitohomonais gali padėti atkurti sumažėjusį hormonų kiekį, slopinti kylančias karščio bangas. Be to, jie šiek tiek mažina riziką susirgti krūties, kiaušidžių vėžiu – ligomis, kurioms daug įtakos turi hormonų svyravimai. Sojų fitohormonai naudojami ir gaminant kosmetiką, skirtą brandžiai odai. Veido kremai su sojų fitohormonais stabdo greitą odos senėjimą, stiprina jos atsparumą neigiamam išorės poveikiui, saugo nuo uždegimų – ji tampa lygesnė, stangresnė, taigi ir jaunatviškesnė.