Turinčios mažai angliavandenių dietos, tarp kurių yra ir populiarioji daktaro Roberto Atkinso dieta, visada buvo prieštaringai vertinamos, tačiau pastaraisiais metais, padaugėjus tyrimų ir viešai paskelbus jų rezultatus, ginčai apie mažai angliavandenių turinčias dietas dar labiau sustiprėjo. Tačiau jų įkarštyje labiausiai nukentėjo ne ekspertai, ne vienos ar kitos pusės šalininkai, bet žmonės, laikęsi tų dietų.
Atkinso dieta pirmą kartą publikuota dar 1972 m., tačiau didžiulį susidomėjimą sukėlė tik praėjus dvidešimčiai metų, ir kaip tik tada Atkinso mitybos filosofija įgavo skambų „Dietų revoliucijų” pavadinimą.
Apogėjų ši kontraversija pasiekė 2002 m., kai žurnale „New York Times” pasirodė straipsnis „Kas, jei tai tebuvo didžiulis riebus melas?”, kur pagal naujausius to meto tyrimus buvo tvirtinama, kad Atkinsas nuo pat pradžių buvo teisus.
Dviejų vėlesnių, 2003 m. Anglijoje paskelbtų tyrimų rezultatai dar ir dar kartą patvirtino Atkinso teisybę, teigdami, jog Atkinso dieta ne mažiau, o gal ir labiau veiksminga nei kitos įprastinės, skirtos svorio mažinimui, dietos.
Šios informacijos pasirodymas vertė didžiuotis Atkinso šalininkus. Tuo pačiu metu išaugo mažai angliavandenių turinčių maisto produktų ir maisto papildų paklausa, kai tuo tarpu duonos, makaronų ir kitų miltinių gaminių pramonė smarkiai smuko.
Turint du visiškai skirtingus ir priešiškus kaip Pietų ir Šiaurės poliai požiūrius, ilgą laiką nebuvo galima išsiaiškinti, kuris svorio metimo metodas efektyvesnis ir saugesnis. Diskusijoms vykstant toliau, 2003 m. nutukimas pasiekė naujas aukštumas ir padėdis kasmet vis blogėjo!
Akivaizdu, kad ir šiandien populiariems svorio metimo metodams, tarp kurių yra ir mažai kalorijų turinti dieta, kažko trūksta. Bet ko?
Tam, kad lengviau tai išsiaiškintume, pateikiame 9 populiariausius mitus apie dr. Atkinso dietą.
Mitas Nr. 1: Atkinso ir kitos mažai angliavandenių turinčios dietos neveikia
Jei, jūsų supratimu, sąvoka „veikia” reiškia greitą svorio kritimą, tuomet Atkinso dieta tikrai VEIKIA. Pastarojo meto studijos įrodė, jog Atkinso dieta veikia netgi geriau, nei Amerikos širdies Asociacijos rekomenduojama daug angliavandenių ir mažai riebalų turinti dieta. Tiesą sakant, pasirodė, jog smarkiai nutukusiems arba turintiems angliavandenių apykaitos sutrikimų, Atkinso stiliaus dietos veikia itin gerai.
Tačiau, jei, jūsų manymu, sąvoka „veikia” reiškia nuolatinį svorio metimą, tada Atkinso dieta neveikia taip puikiai. Nepaisant greitų ir gerų rezultatų nuo pat pirmosios savaitės, besilaikantys Atkinso dietos vis dar susiduria su tais pačiais mažesnio svorio išlaikymo sunkumais, kaip ir besilaikantys bet kokių kitų dietų.
Studijos, įrodžiusios greitą svorio kritimą, laikantis Atkinso dietos, taip pat įrodė, jog vos nustojus tai daryti, svoris tuoj pat pradeda augti.
Angliavandenių apribojimas, gali pagreitinti svorio kritimą, tačiau tas naujas mažesnis svoris nėra išlaikomas. Taip pat vis dar diskutuojama, kuri mažai angliavandenių turinti dieta geresnė: ne visos mažai angliavandenių turinčios dietos leidžia valgyti daug riebalų. Mažai angliavandenių turinčios dietos gali būti reikalaujančios valgyti daug riebalų, arba reikalaujančios valgyti daug baltymų, arba jos gali laikytis viduriuko. Galima prognozuoti, jog vėlesni tyrimai atras nuosaikesnį variantą su švelnesniu angliavandenių apribojimu. Tačiau atrodo, jog nei labai mažai, nei daug angliavandenių turinčios dietos nebus pačios veiksmingiausios. Ko gero, paaiškės, jog efektyviausia yra mažai riebalų turinti dieta.
Mitas Nr. 2: Yra begalė tyrimų, įrodančių, jog dr. Atkinso dieta efektyvi
Panardę internete, rastumėte begalę straipsnių, kuriuose teigiama, jog pagal naujausius tyrimus Atkinso dieta yra efektyvi. Jų antraštės skelbia: „Anglijoje reabilituojama dr. Atkinso dieta”, „Naujausiosos studijos tvirtina, jog Atkinso dieta nėra pavojinga”.
Tačiau vien tik antraštės neatkleidžia viso vaizdo. Artimai nesusipažinus su šiomis studijomis ir tyrinėtojų interpretacijomis, neverta skubėti pasikliauti nuogirdomis. Bendra beveik visų šių tyrimų išvada teigia, jog, kalbant apie greitą svorio metimą, dr. Atkinso dieta yra efektyvesnė, nei kitos įprastos dietos. Tačiau tuo pat metu beveik visi mokslininkai savo apibendrinimus baigia tokiomis pastabomis: „Rezultatai yra preliminarūs”, „Reikia pažymėti, jog ši dieta reikalauja tolimesnių tyrimų”.
Dar daugiau: nereikia pamiršti fakto, jog Atkinso dieta yra lyginama su tradicine sveiko maisto piramide, kurios 60-65% sudaro angliavandeniai, įtraukiant gausybę duonos gaminių, makaronų ir panašiai.
O kas, jei tradicinė daug angliavandenių turinti dieta taip pat nėra gera?
Mitas Nr. 3: Atkinso dieta yra sveika ir nekelia cholesterolio lygio, kaip tikėta anksčiau
2003 gegužę „Naujosios Anglijos Medicinos žurnalas” pasklebė 12 mėnesių trukusio bandymo rezultatus. Viena žmonių grupė laikėsi tradicinės mitybos piramidės, kurios 60% sudaro kalorijos iš angliavandenių, o kita – Atkinso dietos.
Praėjus metams, besilaikiusieji Atkinso dietos, turėjo aukštesnį cholesterolio kiekį kraujyje nei tie, kurie laikėsi daug angliavandenių ir mažai riebalų turinčios dietos.
Pasaulinė praktika jau daugelį metų teigia, jog sotieji riebalai ir cholesterolis yra nesveiki ir pavojingi, kadangi sukelia širdies arterijų ligas. Tas faktas vertė daugelį gydytojų smerkti mažai angliavandenių turiančias dietas, nes jos leido naudoti didžiulius sočiųjų riebalų kiekius.
Kai kuriose aptarinėjamose studijose nepaliesta Atkinso dietos specifika, netyrinėta ketozė, taigi negali būti daromos kai kurios išvados apie sočiuosius riebalus ir širdies arterijų ligas. Kituose tyrimuose buvo naudojami cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai, tačiau jo kiekis vis tiek didėjo. Tie, kam ši dieta davė kokių nors teigiamų rezultatų, prieš tai vartojo daug rafinuoto cukraus, daug sočiųjų riebalų, tad cukraus atsisakymas buvo žingsnis į priekį teisinga kryptimi, o cholesterolio sumažėjimą kraujyje galima būtų paaiškinti sumažėjusiu kūno svoriu. Tokiems žmonėms jų sveikatos būklę būtų pagerinusi bet kokia dieta.
Žinoma, negalima visų vartojamų riebalų priskirti vienai kategorijai. Chemiškai apdoroti ar perdirbti riebalai yra pasmerkti visų planetos mitybos specialistų. Kiti, randami lašišoje ar kitoje riebioje žuvyje riebalai, laikomi sveikais, kadangi turi širdies veiklą gerinančių savybių. Yra daug įrodymų, teigiančių, jog negalima visiškai atsisakyti netgi sočiųjų riebalų, esančių kiaušinio trynyje, raudonoje mėsoje.
Mitas Nr. 4: Dr. Atkinso dieta padės jums išlaikyti mažesnį kūno svorį
Dr. Atkinsas rašo, jog jo dieta puikiai tinka ilgalaikiam vartojimui ir žada ilgalaikius rezultatus, tai yra, kad numestas svoris nesugrįš, kuo negali pasigirti kitos dietos. Svorio metimo aksioma teigia, jog kuo griežtesnė dieta ir kuo greitesnis svorio kritimas, tuo sunkiau išlaikyti pasiektus rezultatus. Lėtas ir nuoskeklus kūno svorio mažinimas yra pranašesnis už greitą.
Deja, tai nėra tai, ką daugelis norėtų girdėti. Dr. Atkinso pažadai atsikratyti 2 kg per savaitę arba 7-8 kg per dvi, skamba kur kas įspūdingiau. Vis tik yra du dalykai, kuriuos būtina žinoti apie greitą svorio metimą:
Kokio svorio buvo atsikratyta? Kokia jo dalis buvo riebalai, kokia vanduo, glikogenas ir raumeninis audinys?
Ar ketinate visam laikui išsaugoti naują mažesnį kūno svorį?
Vis dėlto daugelis, besilaikiusiųjų mažai angliavandenių turinčios dietos, naują mažesnį svorį išlaiko mažiau nei metus, o dažniausiai visai trumpai. Gyvenimo būdas dėl energijos trūkumo, kurį sukelia mažai angliavandenių turinčios dietos, tampa labai nuobodus. Nepaisant dr. Atkinso tvirtinimų ir kai kurių juos palaikančių tyrimų, mes vis dar nežinome, kas nutiktų ilgai laikantis Atkinso dietos. Apibendrinimai kol kas yra paremti 3, 6 ir 12 mėnesių trukusių tyrimų rezultatais. Tačiau pradėti organizuoti ilgesni bandymai, vienas kurių truks penkerius metus.
Tikėtina, jog Atkinso, kaip ir kitos mažai angliavandenių turinčios dietos, pasirodys efektyvios trumpam periodui, tačiau neefektyvios ilgam, kuriam daug labiau tinka nuosaikesnės dietos.
Mitas Nr. 5: Laikantis Dr. Atkinso dietos nereikia skaičiuoti kalorijų ir galima valgyti tiek, kiek nori
Dr. Atkinsas savo klientams siūlė neskaičiuoti kalorijų ir tol, kol jie laikosi jo dietos, valgyti tiek, kiek nori. Atkinsas rašė: „Kalorijų teorija, besilaikantiems dietos iki šiol buvo tarsi akmuo po kaklu”.
Tačiau tiesa apie mažai angliavandenių turinčių dietų kalorijas yra tokia:
Laikantis mažai angliavandenių turinčios (ketogeninės) dietos, apetitas sumažėja ir jaučiatės pilnesnis kadangi riebalai kuria didesnį sotumo jausmą nei angliavandeniai. Apetito kontrolė yra vienas didžiausių Atkinso dietos privalumų, ypač, turint omeny, nuolat jaučiančius alkį ir nuolat persivalgančius. Kaip teigia dr. Atkinsas: „Sunku grumtis su mūsų fiziniais poreikiais.”
Vis tik tai nereiškia, jog galima valgyti tiek, kiek nori. Tai reiškia, kad Atkinso dieta atbukins alkio pojūtį, automatiškai priversdama mažiau valgyti ir paprasčiausiai nebus kalorijų skaičiavimo poreikio. Besilaikantys Atkinso dietos ir netenkantys svorio, tiesiog nesunaudoja tiek kalorijų, kiek išeikvoja, todėl jų kūno svoris krenta. Jei išeikvojama daugiau nei gaunama, svoris kris, nepasiant to ar bus skaičiuojama ar ne.
Kalorijų skaičiavimas, tiesiogine žodžio prasme, ne visada būtinas, tačiau reikia nuolat rūpintis tuo, kiek kalorijų suvartojama vieno valgymo metu. Nėra tokios dietos ar kito mitybos būdo, kurio laikantis galima būtų nepaisyti kalorijų balanso.
Mitas Nr. 6: Dr. Atkinso dieta veikia greičiau ir padeda atsikratyti daugiau riebalų, nei kitos įprastos dietos
Daugelis sveikatos, medicinos ir mitybos organizacijų rekomenduoja mažinti kūno svorį ne daugiau kaip vienu kilogramu per savaitę, kadangi, numetus daugiau, mažėja ne riebalinis, o raumeninis kūno audinys. Tuo tarpu dr. Atkinsas teigia, jog laikantis jo dietos, per pirmas dvi savaites numetama nuo 4 iki 7-8 kg.
Kaip ir daugelis kitų dietų autorių, Atkinsas pervertina bendrą svorio kritimą, skirdamas nepakankamai dėmesio tam, ko atsikratoma: vandens, riebalų, ar raumeninio audinio.
Mažai angliavandenių turinčios dietos, ypač tik pradėjus jų laikytis, padeda greitai atsikratyti svorio. Tačiau tai vyksta dėl to, kad iš organizmo išvaromas vanduo, išeikvojamos kepenyse esančios glikogeno atsargos, bet tai nėra sudeginti riebalai, tad tuo džiaugtis neverta.
Svorio metimas yra klaidingas tikslas! Tikslas turėtų būti nuolatinis riebalinio kūno sluoksnio mažinimas.
Mitas Nr. 7: Angliavandeniai verčia priaugti svorio
Dr. Atkinsas rašo: „Angliavandeniai yra tas maistas, dėl kurio priaugama svorio. Daug angliavandenių turinčios dietos yra tai, ko mažiausiai reikia antsvorį turintiems žmonėms.”
Tai yra ne visiškai tikslūs teiginiai.
„Angliavandeniai verčia priaugti svorio” yra, ko gero, labiausiai paplitęs ir blogiausią įtaką padaręs kada nors paleistas mitas apie svorio kontrolę.
Iš tikrųjų priaugti svorio verčia per didelis kalorijų skaičius, ir dėl nutukimo negalima vienodai kaltinti visų angliavandenių. Čia labai svarbu, apie kokią angliavandenių grupę kalbama, kadangi yra geri ir blogi angliavandeniai. Blogi angliavandeniai yra rafinuoti angliavandeniai: balti miltai, baltas cukrus, balta duona, makaronai, saldumynai, vaisvandeniai.
Norint išvengti tokio pobūdžio nesusipratimų, prieš žodį „angliavandeniai” reiktų naudoti žodžius „perdirbti” arba „natūralūs”.
Ironiška, bet dr. Atkinsas šį skirtumą savo knygoje pažymi, bet, nepaisant to, vis tiek rekomenduoja laikantis dietos, atsisakyti visų angliavandenių – netgi tų, kurie naudingi sveikatai ir normaliam organizmo funkcionavimui.
Sveika, nepavojinga sveikatai, riebalų deginimui skirta dieta turi būti paremta natūraliu maistu, kuriame yra bent jau vidutinis angliavandenių skaičius. Negalima visiškai jų atsisakyti.
Mitas Nr. 8: Ketozės dėka jūs geriau jaučiatės ir tai nemažina jūsų darbingumo
Žmogaus kūnas yra nepaprastai nuostabi mašina, galinti prisitaikyti prie bet kokio kuro. Kaip energiją jis gali naudoti baltymus, angliavandenius, riebalus. Vis tik pats geriausias ir efektyviausias jos šaltinis yra angliavandeniai, o daugelis besilaikančių mažai angliavandenių turinčios dietos tiki, jog geriausias energijos šaltinis yra riebalai, tačiau tai – netiesa.
Kadangi angliavandeniai yra geriausia energijos forma, reikalinga raumenų susitraukimui, turinti daug riebalų ir mažai angliavandenių dieta nėra optimaliausias variantas, kultūristams, kitų sporto šakų atstovams ar šiaip mėgstantiems aktyvų gyvenimo būdą. Tokia dieta paprasčiausiai neatitinka didelio intensyvumo treniruočių ar gyvenimo būdo diktuojamų poreikių.
Mažai angliavandenių turinčios dietos labiau tiktų dirbantiems sėdimą darbą, turintiems didelį antsvorį ar tiems, kuriems dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų gydytojai visiškai neleidžia sportuoti. Tokiu atveju ketogeninė dieta padeda atsikratyti svorio mažai arba netgi visiškai nesportuojant (nors numestas svoris nebus vien tik riebalai ir vargu ar pavyks jį ilgai išlaikyti).
Kai kurie, besilaikantys Atkinso dietos, teigia, jog jie net pajunta didesnį energijos antplūdį. Tai tikėtina, tačiau dauguma iš jų yra labai neaktyvūs. Mažai angliavandenių turinti dieta ir didelis aktyvumas nėra geriausi draugai. Kuo geriau subalansuota dieta ir kuo didesnę jos dalį sudaro natūralus maistas, o visa tai suderinta su sportu, tuo tai geresnis būdas atskratyti nepageidaujamo riebalinio sluoksnio ir padaryti tai visiems laikams.
Todėl kiekvienas, kuris GALI sportuoti, TURI sportuoti,nes, bet kuri svorio metimo programa, kurioje nėra vietos didesniam fiziniam aktyvumui, pasmerkta nesėkmei! Iš dviejų, kalorijų deficitą kuriančių metodų – sudeginti daugiau arba valgyti mažiau – pirmasis yra geresnis, kadangi nesukelia neigiamų pasekmių.
Mitas Nr. 9: Ketogeninės (turinčios mažai angliavandenių) dietos yra riebalų atsikratymo paslaptis
Apibrėžimas „mažai angliavandenių” yra labai platus. Kai kuriose mažai angliavandenių turinčiose dietose kalorijos, gaunamos iš angliavandenių, sudaro 40% visų gaunamų kalorijų. Kitiems „mažai angliavandenių” turi ekstremalią reikšmę, ir jie suvartoja vos 40-70 gramų angliavandenių per dieną. Laikantis Atkinso dietos, pradinėje jos fazėje leistinas angliavandenių kiekis yra vos 20 gramų per dieną. Tai būtų vienas mažas obuoliukas.
Faktiškai tai reiškia, joks angliavandenių vartojimas yra neleistinas. Ketogeninės dietos pagal jų charakterį ekstremaliai griežtos, o žvelgiant iš mitybos pozicijų, visiškai nesubalansuotos. Neginčitynas faktas yra tas, kad kuo griežtesnė dieta, tuo didesni pašaliniai efektai ir tuo sunkiau jos laikytis ilgesnį laiką.
Besilaikantys mažai angliavandenių turinčios dietos nenori girdėti, jog netgi nuosaikus angliavandenių apribojimas (bent jau perdirbtų angliavandenių pašalinimas iš mitybos raciono) jau duoda naudą ir kur kas lengviau tokios dietos laikytis ištisai.
Daug pastarųjų metų tyrimų parodė, jog mažai angliavandenių turinčios dietos veikia, tačiau nėra nė vieno tyrimo, kuris būtų įrodęs, jog būtina angliavandenius taip apriboti, kaip tai daryti pataria Atkinsas.
Kaip yra geriausia nuolat deginti riebalus ?
Dr. Atkinsas savo knygoje apie svorio kontrolę pateikė daug vertingos informacijos. Jis kalbėjo apie apdorotų angliavandenių blogąsias savybes, nustatė jų vaidmenį nutukimui.
Atkinsas pripažino gausaus baltymų vartojimo naudą, atskleidė daug svarbių faktų, turėjo drąsos juos publikuoti. Deja, galiausiai jis padarė keletą ginčytinų išvadų ir, kaip daugelis kitų dietų guru, paliko daug neužpildytų spragų.
Jei nuolatinis riebalinio kūno sluoksnio mažinimas yra toks paprastas, kaip angliavandenių eliminavimas, kodėl nutukimas siekia vis naujas ir naujas aukštumas, ir kodėl tiek daug besilaikančiųjų dietos patiria nesėkmes?
Ar gali būti, jog ABI – tiek įprastinė maisto piramidė, tiek ir paremta Atkinso dieta – yra klaidingos, ir optimaliausia nuolatiniam riebalų mažinimui dieta yra kažkur viduryje tarp jų?
Ar gali būti taip, kad dieta yra absoliučiai blogiausias kelias, norint atskratyti nepageidaujamo kūno svorio ir, kad tinkamos treniuočių programos, suderintos su subalansuota mityba, yra teisingiausias atsakymas?
Viena didžiausių klaidų, kurias daro tie, kas šiandien meta svorį yra ta, kad jie besąlygiškai priima kokią nors filosofiją, arba visiškai ją atmeta, taip puldami į kraštutinumus ir pamiršdami bent apsvarstyti alternatyvius kelius.
Dauguma šiandieninių svorio metimo sistemų ir filosofijų teigia pagrįstus ir svarius dalykus, bet pažvelgus į visumą, jos tėra visiškas teisybės, pusiau teisybės ir melo kratinys.
