Padidėjusios vėžio rizikos zonoje esančiai Lietuvai reikėtų plėtoti ekologiškas agrokultūras, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, vengti žalingų įpročių ir pradėti į gyvenimą žiūrėti pozityviau, Eltai sakė gydytojas, neuromokslininkas, Pitsburgo (JAV) universiteto Medicinos mokyklos profesorius, pasaulinio bestselerio „Antivėžys. Naujas gyvenimo kelias” autorius Davidas Servanas-Šreiberis (David Servan-Schreiber).
Užkirsti kelią – įmanoma
Mokslininko teigimu, vėžį sukelia ne genai, kaip dažnai teigiama, o gyvenimo būdas, mityba, sugebėjimas įveikti stresą ir aplinkos užterštumas.
Būdamas 31-erių D.Servanas-Šreiberis sužinojo sergąs galvos smegenų vėžiu. Milžiniškomis pastangomis įveikęs šią klastingą ligą, gydytojas nuo to laiko užsiima moksline ir pedagogine veikla, veda seminarus, ieško būdų, kaip žmonės gali padėti sau, užkirsdami kelią vėžiui.
D.Servanas-Šreiberis tikino Eltos korespondentę, kad žmogus gali užkirsti kelią vėžiui, Alcheimerio ir kitoms sunkioms ligoms. Pasak jo, apie 85-95 proc. vėžys priklauso nuo to, kaip tu gyveni. „Nuo to, ką tu valgai, ar esi fiziškai aktyvus, kaip susidoroji su stresu, kokie yra tavo santykiai su aplinkiniais”, – sakė gydytojas.
Ką valgote?
Pasak mokslininko, labiausiai vėžio epidemija yra apėmusi Ameriką ir Europą, ypač Rytų Europą. Tai sietina su nesveiku Rytų europiečių, taigi ir lietuvių, gyvenimo būdu.
„Rytų bloko šalyse vėžys yra gerokai labiau paplitęs negu Vakarų Europoje. Kodėl? Atrodytų, lyg skirtingi genai būtų. Bet priežastis yra gyvenimo būdas, žmonių įpročiai valgyti produktus, turinčius cheminių medžiagų – industrinių toksinų, pesticidų ir t.t. Pagalvokite apie tai, kai valgote tris kartus per dieną. Jūs keičiate savo fiziologiją, jūs tarsi grojate pianino klavišais, kai valgote”, – sakė D.Servanas-Šreiberis.
Subalansuotas gyvenimas
Mokslininkas pabrėžė, kad ilgą laiką kenksminga medžiaga – polichlorintibifenilai – buvo naudojama plastiko gumos ir elektros įrenginių gamyboje. Vakarų Europa, prieš 20 metų sužinojusi apie šios medžiagos kenksmingumą, nustojo ją naudoti, tačiau Rytų Europoje polichlorintibifenilai nebuvo uždrausti. Anot D.Servano-Šreiberio, dar ir dabar šios kenksmingos medžiagos galima rasti vandenyje, žuvyse, dirvožemyje.
„Daugybė cheminių elementų skatina susirgimą vėžiu. Tai nereiškia, kad jeigu tu vartosi produktus, kuriuose yra chemikalų, susirgsi. Bet jeigu tu vartosi tokius produktus, rūkysi, gersi alkoholį ir daugiausia valgysi mėsą, o ne daržoves ar vaisius, tikimybė susirgti yra didesnė. Viskas turi būti subalansuota”, – tikino mokslininkas.
Grįžti į gamtą
Eltos paklaustas, kaip vertina teiginius, kad dažnai vėžio priežastis Rytų Europoje įvardijamas Černobylio atominės elektrinės sprogimas 1986 m., D.Servanas-Šreiberis sakė, jog radioaktyvaus debesies pasklidimas gali sąlygoti tik tam tikrų rūšių vėžį, pavyzdžiui, plaučių vėžį. Kita vertus, krūties ar kraujo vėžio negalima sieti su atominės elektrinės sprogimu. Tai sietina su tuo, ką valgome ir kaip gyvename.
Mokslininkas ragino patiems nepalikti landų vėžiui – grįžti į gamtą, gyventi sveikai, mokytis džiaugtis kiekviena akimirka, nekaupti pykčio nei savo artimui, nei neprieteliui. Taikant gydymo metodus negalima pamiršti akupunktūros, gydymo dėlėmis, jogos.
