Visuomenėje paplitusį mitą, kad maisto papildai – tai vaistai, reikia rauti su šaknimis. Maisto papildams priskiriama būtų ir nebūtų savybių tikint, kad jie stebuklingai sumažina talijos apimtis ar padidina raumenų kiekį.
Papildo įprastą racioną
Jeigu sveikai maitintumės, nepatirtume streso, reguliariai sportuotume ir gerai išsimiegotume, maisto papildų rinka sužlugtų. Tačiau iki tobulos gyvensenos daugeliui žmonių dar toli, todėl vaistinių lentynos lūžta nuo maisto papildų, o iš Jungtinių Amerikos Valstijų atėjusi mada juos vartoti vis labiau plinta ir Lietuvoje.
Vertėtų prisiminti, kad maisto papildai – ne stebuklingos žolelės ar tabletės, kurios nualintą kūną paverčia gražiu ir visoms ligoms atspariu organizmu. Lietuviai dažnai klysta, nes tiki, kad maisto papildai – tai vaistai. Kiti net nesusimąstę maisto papildams klijuoja maisto pakaitalų etiketę.
„Manyti, kad maisto papildai gydo – klaidinga. Jie skirti ne gydyti, o papildyti maisto racioną trūkstamų mikroelementų ar kitų organizmui būtinų medžiagų. Maisto papildai nėra ir maisto pakaitalai. Maisto papildai – tai maistas”, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Chmieliauskaitė.
Lietuvos higienos normoje maisto papildas apibrėžiamas kaip maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną. Jis vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Specialistė pažymi, kad ženklinant, pristatant ir reklamuojant maisto papildus nė vienam jų negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.
Atsargiai: egzotiškos žolelės
Kai kurie maisto papildai vis dėlto vartojami sergant kai kuriomis ligomis.
„Jeigu žmogus serga kasos, kepenų ar žarnyno ligomis, tai vartodamas maisto papildus organizmą gali papildyti trūkstamų fermentų ar mikroelementų. Ligoniui vartojus antibiotikų, gydytojas gali pasiūlyti gerti probiotikus, kad organizmas greičiau sutvirtėtų. Tačiau maisto papildai nėra vaistai”, – aiškina Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.
Jis pabrėžia, kad maisto papildų gamyba ir pardavimas turi būti reguliuojami. Vaistų efektyvumas, nauda ir šalutinis poveikis yra nuosekliai tiriama daugiapakopėse klinikinėse studijose, o maisto papildams šie kriterijai nėra taikomi.
„Neatsakingi gamintojai ar reklamuotojai maisto papildams gali priskirti tokių gydomųjų savybių, kurių iš tiesų nėra. Prisimename istoriją, kai internete buvo pardavinėjami kiniškų žolelių pagrindu pagaminti maisto papildai, skirti lieknėti. Juose buvo dviguba dozė sibutramino – vaisto, kuris mažina apetitą. Natūralu, kad vieniems šis preparatas padėjo sulieknėti, kitiems – pakenkė kepenims. Tai buvo akivaizdi apgavystė”, – L.Kupčinskas pataria nepiktnaudžiauti maisto papildais ir itin atsargiai vartoti tuos, kurių sudėtyje yra egzotiškose valstybėse augančių vaistažolių.
Savigydos pramonės asociacijos vykdomasis direktorius Edvinas Butkus primena, kad sveikatai pavojingiausia maisto papildus pirkti turgavietėse iš nelegalių prekiautojų, o finansiškai nenaudingiausia – iš prekybos agentų.
Stebuklų nedaro
„Žmonės įsivaizduoja, kad jų organizmas yra tarsi augalas, kurį užpylus trąšomis – šiuo atveju geriant maisto papildus, jis gražiai ir greitai augs ir žydės. Prisiminkite, kad maisto papildai – tai ne trąšos, naudojamos augalininkystėje, ir stebuklų jie nedaro”, – vaizdingą pavyzdį pateikia L.Kupčinskas ir primena, kad maisto papildus būtina vartoti saikingai.
Profesorius išskiria dvi pacientų, piktnaudžiaujančių maisto papildais, grupes.
„Vyrai, kurie nori būti labai gražūs ir dažniausiai užsiima jėgos sporto šakomis, vartoja per daug amino rūgščių arba baltyminių maisto papildų. Tokiems žmonėms gresia kepenų pažeidimai. Kita grupė – norinčios sulieknėti moterys, kurioms vertėtų prisiminti, kad maisto papildai nemažina apetito”, – apibendrina medikas.
L.Kupčinskas siūlo vieną paprastą receptą: maisto papildai nėra žalingi ir nuodingi tik tada, kai juos vartojame su saiku, o geriausia rinktis visavavertį ir subalansuotą maistą ir tada jokių maisto papildų neprireiks.
Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir rinkos priežiūros skyriaus vedėjas Petras Tarvydas perkantiesiems maisto papildus siūlo atkreipti dėmesį, ar jie paženklinti valstybine kalba, kad būtų galima aiškiai perskaityti reikalingą informaciją. Taip pat siūlo pasidomėti, ar informacija apie vitaminus ir mineralines medžiagas nurodyta procentais ir išreikšta rekomenduojama paros norma (RPN), atkreipti dėmesį į tinkamumo vartoti terminus.
Rado pažeidimų
Per pastaruosius pusantro mėnesio Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino 46 maisto papildais prekiaujančias prekybos vietas ir nustatė 5 higienos ir 13 maisto papildų ženklinimo pažeidimų. Patikrinus 28 parduotuves, 10 kioskų, 3 gydymo centrus ir 5 sporto klubus, buvo nustatyta, kad dažniausiai ant maisto papildų pakuotės nebuvo užrašo „maisto papildas” (2 pažeidimai), nepateikta visa produkto sudėtis (2 pažeidimai), nenurodyta maistinė vertė (2 pažeidimai). Per patikrinimą pasitaikė ir tokių pažeidimų: pateikti sveikatingumo teiginiai, nebuvo perspėjimo, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas, neteisingai nurodyta vartojimo norma, pailgintas maisto papildo tinkamumo vartoti terminas, nenurodytas grynasis kiekis, platintojo Europos Sąjungoje pavadinimas ir adresas. Keturioms prekybos vietoms neleista tiekti maisto papildų į rinką, trims skirtos baudos, trims buvo uždrausta teikti maisto papildus į rinką.
Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino 46 prekybos vietas, kuriose buvo prekiaujama maisto papildais, ir nustatė daug pažeidimų.
Už nustatytus pažeidimus tarnyba skyrė baudas, administracinio poveikio priemones, buvo laikinai sustabdytas maisto papildų tiekimas į rinką, o trimis atvejais ir visai uždraustas, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„Sveikiname Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmus ir laukiame panašių pranešimų iš kitų Lietuvos regionų”, sako Savigydos pramonės asociacijos (SPA) vykdomasis direktorius Edvinas Butkus. Asociacijai priklauso dešimt didelių Lietuvos ir užsienio kapitalo bendrovių, kurios gamina, importuoja ir platina maisto papildus Lietuvoje.
Pasak E.Butkaus, tinkamiausia vieta maisto papildams pirkti yra vaistinės, kur garantuojamas maisto papildų saugumas, kokybė ir galima gauti kvalifikuotą konsultaciją.
Kaune maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai patikrinto 28 parduotuves, 10 kioskų, 3 gydymo centrus, 5 sporto klubus. Per patikrinimus daugiausiai buvo nustatyta maisto papildų ženklinimo (13), higienos reikalavimų nesilaikymo (5), prekių laikymo (1) pažeidimų, praneša VMVT.
Kauno miesto VMVT viršininko sprendimu, buvo sustabdyta prekyba netinkamai paženklintais, Lietuvoje nenotifikuotais rusiškais maisto papildais „Šaltalankio aliejus” UAB „Krosantas” parduotuvėje (Bajorų g. 8), indiškais maisto papildais „Dabur Chyawanprash” ir „Triphala” VšĮ „LT Proximus” parduotuvėje (V.Lašo g. 3). Tais pačiais nenotifikuotais indiškais papildais uždrausta prekiauti ir UAB „Sveiki produktai” parduotuvėje (Karaliaus Mindaugo pr. 49). UAB „Geležiniai žmonės” sporto klube (Jurbarko g. 2) neleista prekiauti nenotifikuotais amerikietiškais maisto papildais „HBM Elite”, „Amino Liquid Elite”, kanadietiškais „Tribulus Maxx” ir „Crea Maxx”.
E.Butkus pažymi, kad visų pavojingiausia sveikatai maisto papildus pirkti turgavietėse iš nelegalių prekiautojų, o finansiškai nenaudingiausia – iš prekybos agentų.
