Panašu, kad Kauno medicinos universiteto profesoriui Donatui Vasiliauskui nuo ligų bėgti niekada nereikėjo. Mankšta, dušas, žaliosios arbatos puodelis ir grūdų košės lėkštelė pusryčiams patikimai saugo nuo bet kokių negalavimų.
– Širdies ligos neužleidžia dominuojančių pozicijų jokioms kitoms, o į jus pažiūrėjus atrodo, kad turite didžiulį imunitetą ir bėgančiam laikui, ir siaučiančioms ligoms. Kaip jų išvengti?
– Lietuvos gyventojų gyvenimo stilius nėra orientuotas į sveikatą. Nemažai daliai gyventojų būdingi nesveiki gyvensenos įpročiai. Mažas fizinis aktyvumas, nekoreguojamas psichologinis stresas, neracionali mityba, žalingi įpročiai, ypač rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Pagrindiniai jų kviesliai – padidėjęs arterinis kraujospūdis, cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje ir antsvoris, uždegimai, stresas. Nenuostabu, kad Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Šis skaičius didėja. Daugiau nei du trečdaliai ligonių po persirgto miokardo infarkto išgyvena, bet jiems būtina ilgalaikė priežiūra ir gydymas.
– Daugiau kaip trisdešimt metų vadovaujate Kardiologijos instituto Kardiologinės reabilitacijos laboratorijai. Kaip ji prisideda prie šalies gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo?
– Ilgametis šviesios atminties Kardiologijos instituto profesorius Juozas Blužas vaikėsi idėją sukurti etapinę išeminės širdies ligos sistemą nuo specializuoto gydymo iki kardiologinės vaistinės. Šiame uždarame rate trūko kardiologinės reabilitacijos. Įkurta šio profilio mokslinė laboratorija turėjo vieną tikslą – sukurti atkuriamojo gydymo arba, kitaip tariant, reabilitacijos metodologiją, siekiant gerinti ligonių širdies veiklą, adaptaciją.
Persirgusiųjų miokardo infarktu reabilitacija prasideda jau reanimacijos palatoje ir tęsiama specializuotame kardiologijos skyriuje, poliklinikoje. Reabilitacijos tikslas – šalinti rizikos faktorius, gerinti psichologinę būklę, grąžinti prarastą darbingumą, gerinti gyvenimo kokybę. Reabilitacijos programos sudaromos individualiai kiekvienam ligoniui, atsižvelgiant į ligos fazę, funkcinę būklę. Mūsų laboratorijos tuomečiai moksliniai bendradarbiai Aleksandras Kriščiūnas, Vytautas Grižas, Jolanta Marcinkevičienė, Rasa Raugalienė, Jūratė Semėnienė ir dabartiniai Lina Jasiukevičienė, Lina Leimonienė, Vida Tumėnienė, doktorantas Raimondas Kubilius kartu parengė dešimtis metodinių nurodymų reabilitacijos etapams, savo klinikinius stebėjimus išanalizavo moksliniuose straipsniuose ir išleistose monografijose. Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje buvo sukurta trijų etapų reabilitacijos sistema ligoniams, persirgusiems miokardo infarktu. Po 10–12 parų specializuotame stacionare ligonis būdavo perkeliamas į reabilitacijos ligoninę Panemunėje, Viršužiglyje, Abromiškėse. Po to gydymą tęsdavo Palangos reabilitacijos ligoninėse.
– Kodėl dabar taip nėra, tiksliau, ne kiekvienas ligonis nukreipiamas stacionarinei reabilitacijai?
– Ši sistema tapo per brangi. Ligoniai, patyrę miokardo infarktą, nedirbdavo tris keturis mėnesius. Ilgainiui reabilitacijos strategija keitėsi. Pradėta taikyti ambulatorinę reabilitaciją. Ji gerokai pigesnė, teigiamai veikia ligonių psichiką, nes ligoniai neizoliuojami nuo šeimos. Pagrindiniai uždaviniai išlieka: užkirsti kelią ligos komplikacijoms, sustiprinti širdį ir kraujagysles, stabilizuoti psichiką. Fizinis aktyvumas per visą reabilitacinę programą kaitaliojamas su gydymo priemonėmis ir dėl to mažiau vartojama vaistų. Ilgalaikės fizinės treniruotės programos taikomos poliklinikose ir namuose.
Tiems, kuriems reikia stacionarinės reabilitacijos po persirgto miokardo infarkto, širdies operacijų, sergant širdies nepakankamumu, krūtinės angina, veikia gana profesionali ligonių reabilitacinė sistema ir ligoniai ja naudojasi. Yra specializuoti stacionarai Abromiškėse, Viršužiglyje, Birštone, Palangoje, Druskininkuose. Šiose bazėse vykdoma daugiaprofilinė reabilitacija ir po neurochirurginių, neurologinių susirgimų, pradėta taikyti neįgaliųjų reabilitacija. Kauno klinikose veikia stipri reabilitacijos klinika, kurioje plėtojama mokslinė ir pedagoginė veikla. Šiandien specializuoti stacionarai neįsivaizduojami be kompleksinio gydymo, jį tęsiant reabilitacijos skyriuose. Ši sistema leidžia įgyvendinti siekį: pakilus iš lovos – į šeimą ir darbą.
– Sakoma, kad iš klaidų mokomės. Reabilitacija padeda atsikratyti kenksmingų įpročių?
– Daugiau kaip 80 proc. pacientų po persirgto miokardo infarkto per reabilitaciją meta rūkymą. Tačiau arterinio kraujospūdžio, cholesterolio kiekio kraujyje reguliavimas, mitybos reikšmės koreguojant antsvorį, judrą suvokimas lieka problema. Gyvenime ir darbe patiriamas stresas sutrikdo gydymo planus.
– Jūs esate įtaigiausias sveikos gyvensenos ir geros sveikatos pavyzdys savo pacientams. Patarkite, kaip ją saugoti?
– Nuolat sportuoju daugiau 40 kaip metų. Du tris kartus per savaitę po valandą ar pusantros praleidžiu sporto klube, baseine. Daugiau kaip 30 metų žiemą vykstu į kalnus, mėgstu vandens sporto šakas. Kiekvieną rytą pradedu pusvalandžio rytine mankšta namuose įsirengtoje sporto salėje. Sergu viena liga – judesio priklausomybe. Net ir dalyvaudamas užsienyje vykstančiose konferencijose ir gyvendamas viešbučiuose būtinai apsilankau sporto salėje, baseine. Sportas – ne vien geros sveikatos, bet ir žvalumo, puikios nuotaikos, ramaus miego ir pasitikėjimo šaltinis.
– Jums sukako septyniasdešimt metų ir niekas tuo netiki. Išduokite paslaptį: vartojate fizinei formai palaikyti kokius nors ypatingus papildus?
– Visada pavalgau pusryčius ir pietus, tačiau retai kada mėgaujuosi vakariene. Grįžęs po treniruočių dažniausiai nevalgau. Nesilaikau nei jokių specialių dietų, nei maisto produktų derinimo taisyklių. Sveikam žmogui to daryti nereikia. Aš valgau viską, ko noriu, maitinuosi reguliariai, tomis pačiomis valandomis. Negalima persivalgyti. Vengiu gyvulinės kilmės riebalų. Tai ir visos paslaptys.
D.Vasiliausko sveikatos rodikliai
Svoris nekintantis, 81–83 kg, liemens apimtis neviršija 90 cm. Įsimintina; jei auga pilvas – sparčiai didėja rizika susirgti sunkiomis ligomis. Pastovus cholesterolio kiekis kraujyje nesiekia 5 mmol/l. Kraujospūdis ir širdies susitraukimo dažnis atitinkamai 120/80 mm Hg ir 60 k/min.
Šalies gyventojų sveikata
Lietuvos vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė – 65,3 metų, moterų – 77,1 metų. Daugiau nei pusė visų mirusiųjų, 54,9 proc., miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
