Natūraliu būdu vaikų susilaukti negalinčios šeimos jaučiasi diskriminuojamos – pasigenda supratimo ir valdžios paramos. Pasibaigus nevaisingų šeimų mėnesiui, problemų kalnas nesumažėjo.
Reikia kelių procedūrų
Mylėjimasis per tam tikras mėnulio fazes, stebuklingi nuovirai, metų metus matuojama bazinė temperatūra – panašu, kad su nevaisingumo problema susidūrę lietuviai dar ilgai gydysis liaudies receptais ir burtais. Valstybei dirbtinio apvaisinimo finansavimas neatrodo prioritetinis dalykas, todėl šeimos priverstos pačios iš savo kišenių krapštyti dešimtis tūkstančių litų nevaisingumui gydyti.
Nemokamas konsultacijas nevaisingoms šeimoms šiuo metu teikia tik tik dvi gydymo įstaigos – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo konsultacinės poliklinikos ginekologo konsultacijų kabinetas ir Kauno medicinos universiteto klinikos.
Pagalbinių apvaisinimo procedūrų ir tyrimų šios įstaigos neatlieka. Profesionalios, specializuotos, tačiau brangios nevaisingumo gydymo paslaugos teikiamos tik privačiose klinikose. Lietuvoje jų yra kelios: Vaisingumo klinika, Baltijos ir Amerikos klinika, Motinos ir vaiko klinika, Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centras.
Pagalbinis nevaisingumo gydymas Lietuvoje kainuoja apie 10–14 tūkst. litų. „Deja, tikimybė, kad po jo užsimegs gyvybė ir po sėkmingo nėštumo gims kūdikis, yra apie 30 proc. Tad vienos procedūros dažniausiai neužtenka, kad būtų pasiektas norimas rezultatas”, – perspėjo Vaisingumo asociacijos valdybos narė Rasa Lalienė. Neretai pasak jos, moterims prireikia trijų, keturių, o kartais ir daugiau procedūrų.
Brangi kiekviena minutė
Pagrindiniai daugiau nei tūkstantį narių vienijančios Vaisingumo asociacijos tikslai – nevaisingumą pripažinti liga.
„Pasisakome už racionalų ir efektyvų bei visiems prieinamą gydymą. Siekiame, kad nevaisingumu sergantys žmonės turėtų teisę būti gydomi nuo nevaisingumo, turėtų teisę į gydymo išlaidų kompensavimą ir nemokamas pagalbinio apvaisinimo procedūras”, – užsibrėžtus tikslus vardijo asociacijos valdybos narė.
Šiuo metu, pasak R.Lalienės, žmonės, turintys nevaisingumo problemų, nesulaukia materialinės pagalbos iš valstybės, todėl už gydymą ir vaistus priversti mokėti iš savo asmeninių lėšų. „Ne visos nevaisingos šeimos gali susimokėti už keliolika tūkstančių litų kainuojančius tyrimus ir gydymą”, – apgailestavo R.Lalienė. Dėl šios priežasties šeimos priverstos gydymą atidėti. Atitolinus nevaisingumo gydymo arba pagalbinio apvaisinimo procedūras keleriems metams, neretai prasideda natūralus biologinis moters vaisingumo mažėjimas, tokiais atvejais sumažėja ir medikų galimybės.
„Suprantame, kad esant tokiai ekonominei situacijai negalime tikėtis visiško kompensavimo, bet nors dalinis finansavimas prisidėtų prie nevaisingų šeimų ilgai lauktos stebuklo išsipildymo”, – įsitikinusi. R.Lalienė. Bet valdžios institucijos teigia, kad kompensuoti gydymo išlaidų negalima, mat nėra įstatymo, o pastarasis vilkinamas jau dešimtmetį.
Daugėja nevaisingų porų
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18–49 m.) sutuoktinių porų, kurios neturi vaikų. Kasmet jų padaugėja 2 tūkst. Ši statistika skelbia, kad vaikų negali susilaukti kas penkta šešta Lietuvos pora.
Tik apie 43 proc. nevaisingų šeimų tiriasi. Specializuotos pagalbos ieško 24 proc. šeimų ir tik apie 2 proc. siekia pagalbinio apvaisinimo.
R.Lalienė įsitikinusi, kad kalbant apie nevaisingumo problemą ypač svarbus visuomenės palaikymas ir supratimas. Juk neretai tenka išgirsti pagyvenusių žmonių kalbas, esą nevaisingumas – atpildas už blogus darbus, o bandymas pastoti dirbtiniu būdu – šventvagystė. Ne veltui dauguma su šia liga susidūrusių porų linkę apie tai nutylėti.
„Panaudodami savo žinias ir patirtį sieksime, kad su šia liga susidūrę šalies piliečiai nebūtų diskriminuojami ir galėtų tikėtis tokio pat efektyvaus gydymo, koks taikomas išsivysčiusiose pasaulio šalyse”, – tikino R.Lalienė.
Faktai ir skaičiai
1997 m. Lietuvoje po apvaisinimo mėgintuvėlyje gimė pirmosios dvynės. Jų tėvai atlikti apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrų vyko į Londoną.
1998 m. apvaisinimo mėgintuvėlyje laboratorija buvo atidaryta Vilniuje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia keletas centrų, teikiančių pagalbą nevaisingoms poroms.Dabar Lietuvoje kasmet atliekama apie 500 apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrų, tačiau kiek po jų gimsta vaikų, tikslių duomenų nėra.
Manoma, kad dabar Lietuvoje gali būti 700–800 vaikų, kurie gimė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
Lietuva – vienintelė šalis Europoje, kur už apvaisinimo procedūrą bei vaistus pora turi susimokėti pati. Kitose Europos šalyse tokia pagalba yra daugiau ar mažiau remiama.
Iki šiol pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimė daugiau nei milijonas vaikų. Pirmasis pasaulyje gimęs vaikas, kuris buvo pradėtas mėgintuvėlyje, buvo britė Louise Brown. Pernai ji atšventė 30-ąjį gimtadienį. L.Brown prieš trejus metus natūraliai pastojo ir pagimdė sūnų.
