Mes turime pradėti pasitikėti ne tik savo protu, bet ir jausmais.
Daugelis mūsų priprato gyventi savo mąstyme, smegenyse bei rutinoje… Tad kviečiu atrasti tai, ką turi kiekvienas, tačiau pamiršta tuo naudotis – tai 5 juslės, kurios suteikia mums galimybę jausti gyvenimą.
Gyventi nuoširdžiai, reiškia leisti savo kūnui ir mintims jausti tai, kas yra aplink. Čia nereikia susikaupimo ar pastangų, tai turi vykti savaime ir visada. Leiskite jūsų gyvenimo džiaugsmui ateiti švariam, be jokių pašalinių minčių ir mąstymo. Gyvendami savo mintyse ir nuolatiniame planavime, prarandam tai, kas yra mums skirta. Suformuojam tai, ką norim matyti, turėti ir jausti, todėl nuolat mesdami žvilgsnį į ateitį prarandam dabartį.
Nuolatinis savęs kamavimas, jog „…man nesiseka”, „aš neturiu”, „negaliu”, „nemoku”, „esu ne toks”, „esu toks”, „manim nepatikės”, „aš nesugebėsiu…” ir t.t. nepagelbės. Reikia paprasčiausiai pamilti save, apsidairyti ir pamilti tai ir tuos, kas mus supa. Pradėkime kitaip mąstyti, palikdami vietos ir tai nežinomai energijai, kuri sukūrė visatos harmoniją, atsiverkim nežinomybei. TUOJ PAT liaukimės trukdyti geriausiems jausmams ir gyvenimo akimirkoms ateiti pas mus. Įsileiskime tą laimę, kuri ilgai buvo brandinama, kažkur už mūsų.
Pagalvokime apie tokį nepaprastą ir be galo reikšmingą įvykį, kaip vaiko gimimas. Mažas žmogutis pradeda naują gyvenimą visai nežinodamas ko nori. Tada jis dar nesuvokia savęs, kaip užimančio kažkokią vietą pasaulio hierarchijoje, nėra juntamas joks poreikis, viską užvaldo emocija, nauji pojūčiai. Tik po kurio laiko, augant, bręstant, pradeda formuotis vaizdai apie tai, ko norime iš šio pasaulio ir kuo turėtume būti. Labai dažnai šie vaizdiniai nesutampa su realybe ir galimybėmis, tada jaučiamės nelaimingi, įskaudinti ir nesuprasti. Su laiku tai gali išsivystyti į kompleksą, lydintį mus visą gyvenimą.
Šis savęs „kankinimas” lydi mus tol, kol patys suvokiame, kad tai daugiau negali tęstis ir kad mes patys galime visa tai nutraukti. Šis reiškinys, vidinis maištas – tai pirma apraiška to, kad gyvenimas mumyse prabunda.
Gyventi nuoširdžiai – tai jausti emocijomis ir kūnu. Turime pradėti pasitikėti savo jausmais, o ne vien loginiu mąstymu bei samprotavimu. Kai mūsų kūnas ir smegenys nėra kažkas vientisa, prasideda konfliktas su savim, esame nepatenkinti, vyksta vidinė drama. Tada smegenys pradeda siųsti „chemikalus” į kūną, kurie mus nuodija.
Jei bent kiek užgožtume mąstymą, galėtume nusiraminti ir pamatytume, kad to pasekoje atsiranda geresni ir pozityvesni rezultatai. Smegenys gamina mąstymą, mąstymas sukelia jausmus, jausmai – emocijas, o pastarosios gamina energiją mūsų kūnui, kurią, deja, mes švaistom vėjais išsigalvodami įvairias situacijas, kurdami vaizdinius apie tai, kas galėtų būti, bet nėra.
Kaip numalšinti „veiksmą” smegenyse?
Meditacija, gilus kvėpavimas, sportas, pozityvios mintys apie tai, kad gyvename nuoširdžiai ir jaučiamės saugūs, pasitikėjimas savo jėgomis.
Tyla – tai mūsų tikroji natūra, iš čia seka mąstymas, emocijos, aktyvumas, reakcija. Laikas ir erdvė yra tik žmogaus mintyse. Mes esam pripratę būti psichologiniame laike, kur skraidome tarp praeities ir ateities, pamiršdami tai, su kuo ir kur esame. Kūnas turi organinę atmintį, bet svarbu suprasti, kad mintys gali nunešti mus į prisiminimus, kurie nėra pakartotiniai. Kaip ir gyvenimas negali būti pakartotas, dar kartą išgyventas. Gyvenime nėra nei vieno tokio pat momento, viskas kaskart yra nauja, netgi toks dalykas kaip rutina yra vis kitokia.
Gyvenam pagal scenarijų, kurį vis kuriam ir redaguojam savo mintyse. Iš anksto nusprendžiam, kaip ir kur viskas vyks, kokia bus įvykių raida. Tačiau ne kartą tenka nusivilti, nes viskas vyksta ne taip, kaip buvo suplanuota. Esmė tame, kad gyvenimas yra nesuplanuotas, todėl ir mes kartais turime pasielgti neapgalvotai, spontaniškai, vadovautis emocijomis, būti atviresni gyvenimui. Tada neabejotinai ir meilė, ir supratimas, ir sėkmė eis žingsnis žingsnin su mumis. Reikia nesipriešinti mus užvaldžiusiems jausmams. Pajusime vidinę laisvę, o tai leis pozityviau stebėti ir vertinti gyvenimo iššūkius.
Tiesa ta, kad daugelis ignoruoja tai, jog mes patys sukeliam visus nesklandumus bei rūpesčius, esam dangaus ir pragaro kūrėjai, esam atsakingi ir valdom savo gyvenimą. Ir tai reikia suprasti bei pripažinti. Nusisukdami nuo to, mes tik atiduodam savo energiją ir sėkmę kitiems žmonėms, vietai, daiktams.
Meilę ir laimę reikėjo patirti ne vakar ir reikia patirti ne rytoj, tuo reikia džiaugtis DABAR – o tai gali trūkti amžinybę, tereikia panorėti. Laimingas gyvenimas, tai gyventi „moment by moment”. Sėkmė visada mus lydės, jei tik būsim atsipalaidavę ir jausim kad esam…
