Mitai gimsta tuomet, kai žmonės turi per mažai arba per daug, bet klaidingų žinių tam tikra tema. Alergijos tema šiandien, o ypač šiltuoju metų laiku, kalbama bei rašoma daug. Ir visgi gydytojai alergologai praktiškai susiduria su pacientais, kurie aklai tiki mitais ir taip sukelia sunkumų bandant ją įveikti. Apie visuomenėje paplitusius mitus kalbame su gydytoja alergologe, Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidente prof. Rūta Dubakiene.
Kas yra alergija?
Ar alergija yra liga?
Ne, alergija – ne liga, o žmogaus būsena, pasireiškianti alerginėmis ligomis.
Ar alergijos problema – ją sukelianti medžiaga?
Ne, alergijos problema – ne ją sukelianti medžiaga, t. y. alergenas, o žmogaus reakcija į ją. Antikūnas, reaguodamas su alergenu, sukelia alergijos simptomus.
Ar atsiradus bėrimui, niežuliui iškart reikia kreiptis į alergologus?
Ne, nes alergija – tai pasikartojanti, o ne vienadienė neigiama organizmo reakcija į alergeną. Žinoma, kilus įtarimui, kad esami simptomai yra alergijos požymis, reikia kreiptis į specialistą. Būtent dėl šios priežasties kiekvienas turėtų žinoti esminius alergijos simptomus. Alergiją galima įtarti tuomet, jeigu:
– išberia dilgėliniu bėrimu, ima tinti lūpos, ausys, akių vokai;
– būnant kai kuriose vietose atsiranda staigi priepuolinė vandeninga sloga, čiaudulys, nosies niežėjimas ir užburkimas;
– tik tam tikru metų laiku (pavasarį, vasarą) vargina akių niežėjimas, paraudimas, vandeninga sloga, čiaudulys, kartais sausas kosulys;
– „švilpia” krūtinėje, sunku iškvėpti orą, atsiranda sausas priepuolinis kosulys;
– kokios nors medžiagos sąlyčio vietą niežti, oda parausta ir patinsta, išberia vandeningomis pūslelėmis;
– įgėlus bitei ar vapsvai išberia dilgėliniu bėrimu, krinta kraujospūdis.
Ar tiesa, kad alergiją galima įsikalbėti?
Tikrai ne, nes ją sukelia alergenas, o ne įsitikinimas.
Žmogus ir alergenai
Manoma, kad po kiekvieno susidūrimo su alergenu alergija stiprėja. Ar tikrai?
Ne. Alergeno dozės nedaro įtakos alergijos stiprumui. Praktiškai pasitaiko atvejų, kai net mažos alergeno dozės sukelia itin audringą reakciją.
Nuo alergijos kenčiama tik šiltuoju metų laiku?
Neteisinga taip manyti. Alergiją sukelia įvairios medžiagos – žiedadulkės, maisto produktai, cheminės medžiagos, esančios kosmetikoje, buitinėje chemijoje, vaistai. Taip pat buitiniai alergenai – namų dulkių erkės, pagalvių plunksnos, naminių gyvūnų kailis. Dažnai pasitaiko alerginių reakcijų nuo įvairių geliančių vabzdžių. Ir čia išvardyti tikrai ne visi alergenai. Taigi kaip matome, alergiją sukeliančių medžiagų yra bet kuriuo metų laiku.
Kova su alergija
Jeigu žmogus alergiškas gyvūnams, intensyvus tyčinis kontaktas su jais gali pagydyti alergiją?
Tikrai ne. Jeigu žmogus alergiškas gyvūnų kailiui, jis ir bus alergiškas visuomet. Šiuo konkrečiu atveju tyčinis kontaktas gali tik pabloginti situaciją, pavyzdžiui, sukelti astmą.
Sergant alergija būtina kardinaliai keisti gyvenimo būdą.
Nėra vienareikšmiško atsakymo. Norint išvengti alergijos reikia stengtis, kad aplinkoje, kurioje esate, nebūtų alergeno arba nevartoti alergiją sukeliančių medžiagų. Manau, kad toks vengimas ar tam tikrų maisto produktų atsisakymas nėra kardinalus gyvenimo būdo pakeitimas. Žinoma, jeigu vaikas yra alergiškas, tarkime, šuniui, jam galbūt ir bus tragedija, nes gyvūnėlio teks atsisakyti. Svarbiausia žinoti alergijos priežastį, o jau tuomet sprendžia pats žmogus – keisti gyvenimo būdą ar ne.
