Mes mėgstame gydytis patys, gydome savo namiškius, konsultuojame gydymosi klausimais kaimynus ir pažįstamuosius. Ar galime pasitikėti savo medicinos žiniomis? Susipažinkite su specialistų atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus ir pasitikrinkite, ar mąstėte panašiai.
Kaip išvalyti organizmą?
Organizmas valosi savaime. Dieną ir naktį oda, plaučiai, inkstai, kepenys, storoji žarna šalina toksinus ir galutinius medžiagų apykaitos produktus — viską, kas kenkia, ko yra per daug. Išvalyti — reiškia išplauti kokius nors nešvarumus. Tad sąvoka „organizmo valymas” medicinos požiūriu yra netinkama. Naudojant įvairias liaudiškas organizmo valymo priemones: aliejų, klizmas, vartojant dideles laisvinamųjų vaistų dozes gali paūmėti esamos ligos arba atsirasti naujų: pankreatitas, disbakteriozė, chroniškas vidurių užkietėjimas.
Iš tiesų organizmą reikia ne valyti, o tik pakoreguoti ir padėti jam normalizuoti apykaitos procesus. Jeigu medžiagų apykaita sutrikusi, hidrokolonoterapiją (storosios žarnos valymą) specialistas gali skirti tik tuo atveju, jeigu pacientas neserga hipertonija, opos paūmėjimu, sunkia hemorojaus forma. Storosios žarnos valymas yra veiksminga gydomoji ir profilaktinė priemonė sergant virškinamojo trakto ligomis, alergija. Po procedūrų kurso pagerėja medžiagų pasisavinimo ir šalinimo procesai, mikrocirkuliacija, odos būklė.
Medikai pritaria ir dar vienam, visiems prieinamam organizmo valymo būdui — kelių dienų pasninkui, kuris palengvina virškinimo organų darbą ir padeda natūraliai išsivalyti skrandžiui, kepenims, žarnynui bei kitiems organams.
Ar šaltas dušas sustiprins sveikatą?
Jūs klystate, jei ryte, norėdami greičiau pabusti, palendate po šalto vandens srove. Ryte kūno temperatūra yra ir taip nukritusi. Ji žemesnė už vidutinę — 36,6 C — maždaug 0,3-1,3 C. Užuot gavęs energijos užtaisą, organizmas patiria tikrą terminį šoką. Vandens procedūros bus veiksmingos tik tuomet, jeigu jūs teisingai prausitės po dušu. Vanduo turi būti nei šiltas, nei šaltas arba vos drungnas (34-36o C, vandens srovė vidutinė, procedūros trukmė — 5-10 minučių).
Kitas teisingos vandens procedūros variantas — tradicinis kontrastinis dušas. Jis stiprina imunitetą ir gerina savijautą ne prasčiau už ekstremalias „ruonių” maudynes. Procedūrą pradėkite nuo maloniai šilto vandens, po kelių minučių atsukite stiprią šalto vandens srovę (pakaks kelių sekundžių). Trys keturi tokie „smūgiai”, ir jūs sustiprinsite organizmo atsparumą, nuplausite miego likučius, gausite papildomą endorfinų — laimės hormonų — dozę. Procedūrą užbaikite šilto vandens apsipylimu. Jeigu šaltajam metų sezonui būdingos peršalimo ligos neįeina į jūsų planus, prauskitės po dušu kiekvieną rytą. Antraip organizmas labai greitai (tiesiog per kelias dienas) užmirš įgytus imuninius įpročius.
Liga, kuria sirgo giminaitis, yra paveldima?
Yra nemažai ligų, kurios tikrai nepriklauso nuo paveldimumo. Pavyzdžiui, jeigu jūsų mama serga klaustrofobija, nereiškia, kad ir jums dėl uždarų patalpų baimės teks ignoruoti liftą ir į biurą, esantį dvyliktame aukšte, lipti laiptais. Kalbant apie „negerą paveldimumą”, jau atrasta 6000 genų, nuo kurių priklauso vienokių ar kitokių ligų išsivystymas.
Paveldimomis ligomis laikomos: glaukoma, astma, artritas, nutukimas, epilepsija, osteoporozė, hipertonija, kai kurios vėžio formos, širdies ir kraujagyslių ligos. Mokslininkai yra įsitikinę, kad greitu laiku jiems pavyks identifikuoti visus paveldimų ligų „kaltininkus” ir juos įveikti. O kol kas jie tik primena, kad daugeliu atvejų paveldimos ne pačios ligos, o tik polinkis į jas. Tačiau nereikia nusiminti, nes galima sumažinti net ir didžiausią riziką. Pavyzdžiui, galimybę susirgti diabetu, jeigu šia liga sirgo kuris nors iš jūsų šeimos narių, specialistai vertina 50 proc. Šią galimybę sumažinti dvigubai galima sportuojant ir palaikant normalų kūno svorį, nesvarbu, kad net abu tėvai serga diabetu.
Rizikos faktorių turinčiam žmogui neverta bijoti ligos labiau nei turinčiam antsvorio ir fiziškai tingiam žmogui, kuris genetinės rizikos neturi. Sulaukus 25 metų, „paveldimos” ligos gali pasireikšti 5,5 proc. potencialių „paveldėtojų”. Sulaukus 40 metų, rizika padidėja iki 60 proc. Su amžiumi daugiau dėmesio skirkite sveikatai, kad niekuomet negautumėte nereikalingo „palikimo”.
Ar kokio paviršiaus – minkšto ar kieto — sveikiau miegoti?
Miegoti sveikiau ant kieto ar minkšto paviršaus? Miegant ant kieto paviršiaus nugaros raumenys būna nuolat įsitempę, stuburas nepailsi, todėl gali pradėti skaudėti juosmenį, kaklą. Dėl tokių pačių priežasčių netinkami minkšti, spyruokliniai, išsigulėję čiužiniai. Gera lova — lygi, išlaikanti fiziologinę stuburo padėtį. Geriausias čiužinys — ortopedinis. Jo kietumas priklauso nuo jūsų svorio ir mėgstamos miegojimo padėties. Liekni žmonės gali rinktis minkštesnį čiužinį, stambūs — stangresnį.
Esate įpratę miegoti ant šono? Čiužinys turi būti truputį įdubęs po pečiais ir klubais. Tiems, kurie mėgsta miegoti ant nugaros, geriausia rinktis kietesnį čiužinį, kuris patikimai prilaikytų kaklą ir juosmenį. O pasirinkusiems naktinį poilsį „ant pilvo” reikalinga tvirta kaklo ir juosmens atrama.
