Jonizuotas vanduo

„Kai šulinys išdžiūsta, mes suprantame vandens naudą“ – Benjamin Franklin.

Vanduo turi reikšmingą vaidmenį mūsų gyvenime. Pamokymai, kad be vandens galima išgyventi trumpiau nei be maisto skamba keistai, kadangi dauguma mūsų dažniau jaučia alkį nei troškulį. Užmirštama seniai kalta taisyklė – per dieną išgerti 1,5 – 2 l vandens. O vanduo juk – pagrindinis mūsų gyvybės šaltinis, kadangi esame sudaryti iš 70% vandens.

Tačiau svarbu ne tik vandens kiekis, bet ir jo kokybė. Dažnas yra girdėjas apie jonizuotą ar dar kitų vadinamą „gyvąjį“ vandenį. Tai yra elektrolizės būdu pagamintas vanduo. Vandens elektrolizės technologija pirmą kartą buvo panaudota apie 1900 m. sodos gamyboje. Plėtojantis technologijoms, jonizatoriaus dalys pradėtos gaminti mažesnėmis, geresnės kokybės dalimis ir įdiegtos įvairiose srityse.

Elektrolizė atliekama inde su dviem skirtingais elektrodais: teigiamą krūvį turinčiu anodu ir neigiamą – katodu. Elektrolizės indas turi specialią pertvarėlę, kuri praleidžia mažesnius druskų jonus, bet sulaiko didesnes vandens molekules. Elektrolizės principas – per vandenį  leidžiant nuolatinę elektros srovę, vandens molekulės skyla į vandenilį (H₂) ir deguonį (O₂). Taip pat veikiant elektros srovei, vandenyje ištirpusios druskos skyla į jonus, kurie juda priešingo krūvio elektrodo link. Prie katodo (neigiamo elektrodo) išsiskiria vandenilio dujos (H₂), kaupiasi šarminiai metalų jonai (Ca²⁺, Mg²⁺, K⁺, Na⁺) bei hidroksilo jonai. Todėl toks vanduo tampa šarminiu. Prie anodo (teigiamo elektrodo) – išsiskiria deguonis (O₂), kaupiasi nemetalų jonai (Cl^–, F^–, P^–, S^–) bei rūgštiniai vandenilio jonai. Susidaro rūgštinis vanduo. Išjungus elektros srovę vanduo nesimaišo ir išlaiko šarmines arba rūgštines savybes dėl juos skiriančios pertvarėlės [10, 17].

Šarminis vanduo turi daug ištirpusių šarminių metalų jonų (Mg²⁺, Ca²⁺, K⁺, Na⁺) bei pasižymi aukštu pH ir neigiamu oksidacijos – redukcijos potencialu. Tačiau ką šie duomenys reiškia? Rodiklis pH rodo vandenilio ir hidroksilo jonų koncentraciją skysčiuose. Organizmo skysčių pH pastovumo palaikymas yra labai svarbus ląstelių veiklai bei fermentų aktyvumui. Jei pH lygi  7 – vandenilio ir hidroksilo jonų yra po lygiai, t.y. neutrali terpė, jei <7 –organizme yra rūgštinė terpė (daugiau vandenilio jonų), jei >7 – šarminė terpė (vyrauja hidroksilo jonai). Dauguma mūsų organizmo skysčių yra šarminiai (pvz.: kasos sultys – 8,8, kraujas – 7,4, seilės – 7,2), išskyrus skrandžio sultis – 2, bei šlapimas – 5,5.  Elektrolizės būdu pagaminto šarminio vandens pH lygus 8,5 – 9,5.

Vandens oksidacijos – redukcijos potencialas (ORP) apibūdina skysčio pajėgumą atiduoti ar prisijungti elektronus ir parodo, ar skystyje yra laisvų elekronų, ar jų trūksta. Neigiama ORP reikšmė (reduktoriai) – tirpalas turi laisvų elektronų, kuriuos gali atiduoti. Teigiamas ORP (oksidatoriai) – tirpalui trūksta elektronų ir jis gali juos prisijungti. Kuo didesnis ORP skirtumas tarp kraujo ir vartojamo skysčio, tuo bus didesnės organizmo energijos sąnaudos, priartinant šio skysčio parametrus prie kraujo parametrų. Žmogaus kraujo ORP – +50 iki – 200 mV, šarminio jonizuoto vandens yra nuo -150 iki -250mV [17]. Neigiamą ORP turintis skystis pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kadangi gali atiduoti laisvus elektronus ir neutralizuoti susidariusius laisvuosius radikalus.

Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, atomai, jonai, kurių išoriniame apvalkale trūksta vieno elektrono (pvz.: aktyvūs deguonies radikalai). Organizme jie susidaro nuolat vykstant gyvybiniams procesams, tačiau jų kiekį padidina užteršta aplinka, rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas. Laisvųjų radikalų perteklius yra pavojingas, kadangi organizmas nesugeba su jais susitvarkyti ir prasideda oksidacinis stresas. Šio streso poveikis yra įrodytas daugelio ligų, tokių kaip ateroklerozė, vėžys, autoimuninės ligos, išsivystime [19].  Laisvieji radikalai atakuoja sveikas molekules ir sukelia jų oksidaciją – pažeidžiamos ląstelės.  Pastebėtas šarminio vandens antioksidacinis poveikis, kadangi neigiamas oksidacijos-redukcijos potencialas rodo, kad tokiame vandenyje yra laisvų elektronų, kurie gali būti atiduoti laisvųjų radikalų nesuporuotams elektronams, taip juos neutralizuojant. Atlikti tyrimai, patvirtintys antioksidacinį jonizuoto vandens poveikį [9], rodo, kad jonizuotas šarminis vanduo gali apsaugoti ir nuo aplinkos stresų, tokių kaip UV spinduliai ar karštis [5]. Antioksidantai (vit. E, vit. C), ištirpinti jonizuotame vandenyje, sukelia didesnį organizme esančio antioksidacinio fermento (superoksido dismutazės) aktyvumą, taip pat aktyvumas po elektrolizės išlieka ilgiau (30d.) [3]. Surastas mažinantis oksidacinį stresą organizme poveikis – mažesni DNR pažeidimai, mažesnė lipidų peroksidacija [6, 12]. Plaučių pažeidimo atvejais, kai vystosi sunkūs kvėpavimo sutrikimai dėl laisvųjų radikalų poveikio, pastebėtas vandeniliu prisotinto vandens plaučių pakenkimą mažinantis poveikis [11].

Šarminio vandens teigiamas poveikis yra nustatytas ir konkrečių ligų atvejais. Senstant užklumpa vadinamos senatvinės ligos (osteoporozė, aukštas kraujospūdis, diabetas, artritas, vėžys). Rūgščių – šarmų balansas tampa vis svarbesnis senyvo amžiaus žmonėms, kadangi senėjimas siejamas su rūgštinių produktų susikaupimu organizme – acidoze. Atliktame tyrime, kuriame buvo stebimas kraujo pH (rūgščių – šarmų pusiausvyra) nuo 20 m. jaunuolių iki 100 m. amžiaus žmonių. Buvo nustatyta, jog nuo 40 metų organizmo pH smarkiai didėja.  Tai siejama ne tik su rūgštinių atliekų kaupimusi organizme, bet ir su pasikeitusiu maisto vartojimu bėgant metams – mažesniu vaisių, daržovių valgymu, su amžiumi blogėjančia inkstų funkcija – padidėjusi kalcio ir  magnio sekrecija iš organizmo. Svarbu atstatyti šarminius mineralus valgant ar geriant, kitaip organizmas pradės naudoti kitų vietų (dantų, kaulų) mineralus. Sprendimo būdas nėra drastiškas mėsos, žuvies, pieno produktų atsisakymas, tačiau sumažinus šių produktų vartojimą ir praturtinus dietą šarminiais produktais (vaisiai, daržovės), galima pristabdyti organizmo rūgštėjimą [20].

Cukrinis diabetas yra viena iš svarbiausių ir labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Kasos beta ląstelės, gaminančios insuliną yra ypač neatsparios aktyviems deguoniems radikalams, kadangi turi nedaug genų, gaminančių antioksidacinius fermentus, tokius kaip katalazė, gliutationo peroksidazė, superoksido dismutazė. Aktyvūs deguonies radikalai yra vienas iš veiksnių, provokuojančių kasos beta ląstelių apoptozę. Tad sukontroliavus aktyviųjų deguonies radikalų lygį, galima sumažinti diabeto galimybę, o prasidėjus – jį palengvinti.  Taip pat sergant diabetu hiperglikemija (padidėjas gliukozės kiekis kraujyje) audiniuose sukelia didesnį oksidacinį stresą. Pastebėtas šarminio vandens glikemiją mažinantis efektas dėl padidėjusio serumo insulino kiekio, kuris skatina kraujo gliukozės įsisavinimą į audinius [13].

Šarminis vanduo turi ne tik antioksidacinį poveikį, kartu pasižymi imuninės sistemos stimuliavimu [8]. Ilgalaikę dializę atliekantiems žmoniems, kyla didelis infekcijų pavojus, dėl sumažėjusių imuninių ląstelių organizme. Atliktame tyrime rezultatai parodė, jog pacientų vartojančių elektrolizės paveikto vandens, kraujyje sumažėja imuninių ląstelių naikinimas, padaugėja pagalbinių medžiagų – kas pagerina imunines organizmo savybes, kurios buvo nuslopintos hemodializės metu [1].

Šarminis vanduo pasižymi priešvėžinėmis savybėmis – darytuose tyrimuose su pelėmis rezultatai rodo lėtesnį naviko augimą bei metastazių susidarymo stabdymą, kas sąlygoja ilgesnį išgyvenamumą [8].  Taip pat elektrolizės paveiktas vanduo mažindamas H₂O₂ (vandenilio peroksido) ir kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (VEGF) gamybą, taip slopinant angiogenezę (naujų kraujagyslių formavimąsi) vėžinių susirgimų atveju [7]. Stabdant angiogenezę navike, jis gauna nepakankamai reikalingų medžiagų, tad auga lėčiau ar nustoja augti.

Daugeliui kyla klausimas kas atsitinka su šarminiu vandeniu skrandyje, kurio terpė yra stipriai rūgštinė (apie 2 – 4 pH). Maistui patekus į skrandį yra aktyvuojamas HCl (skrandžio rūgšties) išsiskyrimas iš pasieninių ląstelių. Kuo šarmingesnis maistas ar vanduo tuo daugiau turi išsiskirti HCl, norint terpę padaryti rūgštinę, kad normaliai vykstantys procesai vyktų be sutrikdymo. HCl rūgštis ląstelėse nėra kaupiama, tad kiekvieną kartą jos yra gaminamos iš naujo. Taigi kiekvieną kartą vyksta reakcija, kurioje dalyvauja H₂O (vanduo), CO₂ (anglies dvideginis), chloras – susidaro HCO₃^–(hidrokarbonatas) ir HCl (skrandžio/vandenilio rūgštis). HCl keliauja į skrandžio spindį, o HCO₃^– į kraują, kur jungiasi su Na⁺ ar K⁺ ir susidaro kraujo šarmas – natrio ar kalio hidrokarbonatai. Kuo daugiau gaminama skrandžio rūgšties, tuo daugiau skiriasi hidrokarbonatų į kraują. Taigi šarminis vanduo tiesiogiai skrandžio neveikia [16, 17, 18].

Elektrolizės metu anodinėje jonizatoriaus dalyje yra pagaminamas rūgštinis, kitaip vadinamas ,,negyvasis“ vanduo. Toks vanduo yra prisotintas hipochloro rūgšties, chloro, deguonies radikalų ir pasižymi  žemu pH (< 7), teigiamu oksidacijos – redukcijos potencialu(+400…+1100 mV). Rūgštinis vanduo turi bakteriocidinių savybių. Mikroorganizmų mitochondrijos, kurios yra ląstelių energijos gamintojos,  išgyvenamumui reikalauja tam tikrų aplinkos sąlygų (2-12 pH, -400 iki +850mV oksidacijos-redukcijos potencialo). Rūgštinis vanduo turi mažą pH ir smarkiai teigiamą ORP, taip pat daug ištirpusio deguonies, chloro ir hipochlorido rūgšties. Pastaroji viena pasižymi baktericidiniu poveikiu, kurį dar labiau sustiprina rūgštinė aplinka. Tokioje aplinkoje mikroorganizmai negali gyventi ir daugintis [2]. Tad rūgštinį vandenį patartina naudoti išoriškai įvairių žaizdų dezinfekavime, burnos skalavime, esant negalavimams. Taip pat įvairių paviršių dezinfekcijai. Jis baktericidiškai veikia ir meticilinui atsparų auksinį stafilokoką, žarnyno lazdelę, virusus (žmogaus imunodeficito virusą, hepatito B virusą, hepatito C virusą, citomegalo virusą), grybus [4]. Tai puikus būdas naikinti bakterijas dar ir dėl to, kad nesukelia pavojingų darbo sąlygų, o dirbant su chemikalais, kontakto su jais neišvengsi [10].

SIDABRINGAS VANDUO

Sidabringas vanduo – tai vanduo, kuriame yra ištirpusių teigiamų sidabro jonų [22]. Dažnas yra girdėjęs apie tauriojo metalo sidabro antibakterinį poveikį. Jis naudojamas ne tik medicinoje (nudegimų, negijančių opų gydymui, naujagimių konjungtyvito profilaktikai [27, 29]), bet ir pramonėje, gaminant šaldytuvus, filtrus [14, 23, 25]. Pastaruoju metu į sidabrą vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir medicinoje, kadangi naudojant jį nesivysto bakterijų atsparumas kaip prieš plačiai vartojamus antibiotikus. Ištirta, kad sidabras gali veikti ir tam tikras jau atsparias antibiotikams bakterijų rūšis, kurios sukelia daug problemų gydytojams. Tai tokios rūšys kaip meticilinui atsparus auksinis stafilokokas (MRSA), žaliamėlė pseudomona, ampicilinui atspari žarnyno lazdelė, eritromicinui atsparus streptokokas (Streptococcus pyogenes) [26].

Sidabro jonų veikimo principas yra gana nesudėtingas. Sidabro jonai, būdami teigiamo krūvio, juda link neigiamą krūvį turinčių mikroorganizmo sienelių, ir būdami mažesni lengvai patenka į mikroorganizmų vidų [28]. Patekę į vidų sidabro jonai stabdo daugelio bakterijų fermentų bei baltymų veiklą, tokiu būdu nužudydami mikroorganizmą [31]. Sidabras ypatingas ir tuo, kad veikia ne tik prieš bakterijas, bet ir prieš grybelius bei virusus. Priešgrybinis sidabro poveikis yra panašus į antibakterinį, o naudojant sidabrą prieš virusus pastebėta, kad sidabras trukdo prisijungti virusams prie šeimininko ląstelių [24]. Nepatekęs į lastelę virusas negali sukelti negalavimų, taip apsaugodamas organizmą. Įdomu tai, kad pastebėtas priešvėžinis sidabro poveikis. Darytuose tyrimuose rasta, jog sidabras skatina vėžinių ląstelių mirtį [21, 30].

Sidabringą vandenį galima pasigaminti namuose elektrolizės būdu. Tai toks pat būdas kaip gaminant šarminį vandenį, tik anodas (elektrodas) turi būti pagamintas iš aukščiausios prabos sidabro. Veikiant elektros srovei elektrodas tirpsta ir į vandenį išsiskiria sidabro jonai [15, 22]. Kuo elektrolizė ilgesnė, tuo daugiau sidabro jonų bus vandenyje. Rekomenduojamas sidabro kiekis per dieną yra 0,01 mg/l  – tai silpnas sidabringas vanduo. Jo per dieną galima išgerti 1 – 1,5 l. Didesnės koncentracijos sidabringas vanduo geriamas, kai yra tam tikri susirgimai ir trumpesnį laiką. 20 – 35 mg/l sidabringas vanduo rekomenduojamas naudoti išoriškai: dezinfekuojant žaizdas, skalaujant burną [22].

Yra pastebėtas ir vienas sidabro šalutinis poveikis. Tai argirija – būklė, kai sidabro organizme susikaupia per daug. Ji pasireiškia kosmetiniu defektu – oda bei akių baltymai įgauna melsvai pilką atspalvį [14, 22]. Taip gali atsitikti viršijant vartojamo sidabro normas – keletą mėnesių per parą geriant litrą ir daugiau sidabringo vandens, kurio koncentracija yra didesnė nei 0,05 mg/l [22]. Be kosmetinio defekto, kito poveikio organizmui nėra pastebėta.

Sidabringas vanduo – tai teigiamai organizmą veikiantis vanduo. Sidabro jonai veikia lyg antrinis imunitetas ir saugodamas organizmą leidžia palaikyti gerą savijautą.

Daugiau informacijos:

www.burbuliukas.lt

---

Literatūra:

1. 1. _{Electrolyzed-reduced water dialysate improves T-cell damage in end-stage renal disease patients with chronic haemodialysis; Kuo-Chin Huang, Shih-Ping Hsu, Chih-Ching Yang, Po Ou-Yang, Kun-Tai Lee, Shinkatsu Morisawa, Kazumichi  Otsubo, Chiang-Ting Chien; Nephrology Dialysis Transplantation (2010) 25 (8):2730-2737. Doi:10.1093/ndt/gfq0;}

1. 1. _{Effectiveness of Electrolyzed Oxidised Water Irrigation in a Burn-Wound Infection Model; Hajime Nakae, Hideo Inaba; J Trauma. 2000;49:511-514;}

1. 1. _{Antioxidant effects of reduced water produced by electrolysis of sodium chloride soliutions; K.Hanaoka; Journal of Applied Electrochemistry 31: 1307-1313, 2001;}

1. 1. _{Effectiveness of acidic oxydative potential water in preventing bacterial infection in islet transplantation; Miyamoto M., Inoue K., Gu Y., Hoki M., Haji S., Ohyanagi H; 1999 Cell Transplant.; 8, 405 – 411;}

1. 1. _{Electrolyzed-reduced water confers increased resistance to environmental stresses; Seul-Ki Park, Jum-Ji Kim, A-Reum Yu, Mi-Young Lee, Sang-Kyu Park; Mol Cell Toxicol (2012)8:241-247;}

1. 1. _{Electrolyzed– Reduced Water Scavenges Active Oxygen Species and Protects DNA from Oxidative Damage; Sanetaka Shirahata, Shigeru Kabayama, Mariko Nakano, Takumi Miura, Kenichi Kusumoto, Miho Gotoh, Hidemitsu Hayashi, Kazumichi Otsubo, Shinkatsu Morisawa, Yoshinori Katakura; Biochemical and Biophysical research communications 234, 269–274 (1997) article no.RC976622;}

1. 1. _{Inhibitory Effect of Electrolyzed Reduced Water on Tumor Angiogenesis; Jun Ye, Yuping Li, Takeki Hamasaki, Noboru Nakamichi, Takaaki Komatsu, Taichi Kashiwagi, Kiichiro Teruya, Ryuhei Nishikawa, Takeshi Kawahara, Kazuhiro Osada, Kazuko Toh, Masumi Abe, Huaize Tian, Shigeru Kabayama, Kazumichi Otsubo, Shinkatsu Morisawa, Yoshinori Katakura, Sanetaka Shirahata; Biol. Pharm. Bull. 31(1) 19—26 (2008);}

1. 1. _{Anticancer Effect of Alkaline Reduced Water; Kyu-Jae Lee, Seung-Kyu Park, Jae-Won Kim, Gwang-Young Kim, Young-Suk Ryang, Geun-Ha Kim, Hyun-Cheol Cho, Soo-Kie Kim, Hyun-Won Kim;}

1. 1. _{Antioxidative Activity of a Cathodic Solution Produced by the Electrolysis of a Dilute NaCl Solution; Kazuo Miyashita, Manami Yasuda, Toru Ota, Tetsuya Suzuki; Biosci. Biotechnol. Biochem., 63 (2), 421 – 423, 1999;}

_{10.  Applications of Electrolyzed Water in Agriculture and Food Industries; Muhammad Imran Al-Haq,  Junichi Sugiyama, Seiichiro Isobe; Food Sci. Technol. Res., 11 (2), 135 – 150, 2005;}

_{11.  Hydrogen-rich saline reduces lung injury induced by intestinal ischemia/reperfusion in rats; Yan-Fei Mao, Xing-Feng Zheng, Jian-Mei Cai, Xin-Min You, Xiao-Ming Deng, John H. Zhang, Lai Jiang, Xue-Jun Sun; Biochemical and Biophysical Research Communications 381 (2009) 602-605;}

_{12.  Electrolyzed Hydrogen-Saturated Water for Drinking Use Elicits an Antioxidative Effect: A Feeding Test with Rats; Tomoyuki Yanagihara, Kazuyoshi Arai, Kazuhiro Miyamae, Bunpei Sato, Tatsuya Shudo, Masahdu Yamada, Masahide Aoyama; Biosci. Biotechnol. Biochem., 69 (10), 1985 – 1987, 2005;}

_{13.  Suppressive Effects of Electrolyzed Reduced Water on Alloxan-Induced Apoptosis and Type 1 Diabetes Mellitus; Yupin Li, Takeki Hamasaki, Noboru Nakamichi, Taichi Kashiwagi, Takaaki Komatsu, Jun Ye, Kiichiro Teruya, Masumi Abe, Hanxu Yan, Tomoya Kinjo, Shigeru Kabayama, Munenori Kawamura, Sanetaka Shirahata; Cytotechnology (2011) 63:119-131;}

_{14.  120 Years of Nanosilver History: Implications for Policy Makers; Bernd Nowack, Harald F. Krug, Murray Height; Environmental Science and Technology, 2011, 45, 1177 – 1183;}

_{15.  Antibacterial Activity and Mechanism of Action of the Silver Ion in Staphylococcus aureus and Escherichia coli; Woo Kyung Jung, Hye Cheong Koo, Ki Woo Kim, Sook Shin, So Hyun Kim, Yong Ho Park; Applied and Environmental Microbiology, Apr. 2008, p. 2171–2178.}

_{16.  Žmogaus fiziologija; Egidijus Kėvelaitis ir kt., KMU leidyka, Kaunas, 2006;}

_{17.  Jo didenybė vanduo; Telesforas Laucevičius; 2012;}

_{18.  www.slideshare.net/TRIMI4400/ alkaline-water-and-stomach-acid;}

_{19.  Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai; Zita Aušrelė Kučinskienė, Vilniaus universiteto leidykla, 2008.}

_{20.  Higher estimates of daily dietary net endogenous acid production (NEAP) in the elderly as compared to the young in a healthy, free-living elderly population of Pakistan;  Iftikhar Alam, Ibrar Alam, Parvez I Paracha, Graham Pawelec; Clinical Interventions in Aging, 11 December 2012;}

_{21.  Antitumor activity of colloidal silver on MCF-7 human breast cancer cells;}

• _{Jonizuotas vanduo, gyvenimas be ligų; Telesforas Laucevičius; 2012;}

• _{Impact of a silver layer on the membrane of tap water filters on the microbiological quality of filtered water; Ralf-Peter Vonberg, Dorit Sohr, Juliane Bruderek, Petra Gastmeier; BMC Infectious Diseases 2008, 8:133 doi:10.1186/1471-2334-8-133;}

• _{Antiviral activity of silver nanoparticle/chitosan composites against H1N1 influenza A virus; Yasutaka Mori, Takeshi Ono, Yasushi Miyahira, Vinh Quang Nguyen, Takemi Matsui, Masayuki Ishihara; Mori et al. Nanoscale Research Letters 2013, 8:93;}

• _{Cost-Effective Filter Materials Coated with Silver Nanoparticles for the Removal of Pathogenic Bacteria in Groundwater; Lizzy Mpenyana-Monyatsi, Nomcebo H. Mthombeni, Maurice S. Onyango, Maggy N. B. Momba; Int. J. Environ. Res. Public Health 2012, 9, 244-271; doi:10.3390/ijerph9010244;}

• _{Lara HH, Ayala-Nuñez NV, Ixtepan-Turrent L, Rodriguez-Padilla C: Bactericidal effect of silver nanoparticles against multidrug-resistant bacteria. World Journal of Microbiology and Biotechnology 2010, 26:615-621.}

• _{Muangman P, Pundee C, Opasanon S, Muangman S: A prospective, randomized trial of silver containing hydrofiber dressing versus 1% silver sulfadiazine for the treatment of partial thickness burns. Int Wound J 2010, 7:271-276.}

• _{Kim JS, Kuk E, Yu KN, Kim JH, Park SJ, Lee HJ, Kim SH, Park YK, Park YH, Hwang CY, Kim YK, Lee YS, Jeong DH, Cho MH: Antimicrobial effects of silver nanoparticles. Nanomedicine 2007, 3:95-101;}

• _{Zuppa AA, D’Andrea V, Catenazzi P, Scorrano A, Romagnoli C: Ophthalmia neonatorum: what kind of prophylaxis? J Matern Fetal Neonatal Med 2011, 24:769-773;}

• _{Antitumor activity of silver nanoparticles in Dalton’s lymphoma ascites tumor model; Muthu Irulappan Sriram, Selvaraj Barath Mani Kanth, […], and Sangiliyandi Gurunathan; Int J Nanomedicine. 2010; 5: 753–762;}

• _{Belly, R. T., and G. C. Kydd.1982. Silver resistance in microorganisms. Dev.Ind. Microbiol.23:567–577.}