Su išsėtine skleroze susidūrę žmonės žino – ligos pasekmės žiaurios ir nepagydomos. Tam būtų galima užkirsti kelią, jei ligoniai būtų gydomi moderniais vaistais, tačiau Lietuvoje tam neatsiranda lėšų.
Išgydyti neįmanoma
Praeitą savaitę visas pasaulis minėjo išsėtinės sklerozės (IS) dieną, atkreipdamas dėmesį į kenčiančiųjų nuo šios ligos problemas. IS – sparčiai progresuojanti lėtinė liga, kuri negrįžtamai sutrikdo sveikatą ir veda prie neįgalumo. Kas sukelia šią ligą, iki šiol dar neišsiaiškinta. Išgydyti IS – neįmanoma, tačiau įmanoma ligą užrakinti ir kuo ilgiau leisti žmogui gyventi visavertį gyvenimą.
Žinoma, tam reikia modernių vaistų, kurie kainuoja brangiau. Tačiau Europos Sąjungoje atlikti tyrimai įrodė, kad valstybei tokiam gydymui skirti lėšų verta. Net jei vaistai kainuoja maždaug 21500 litų vienam pacientui per metus brangiau už skiriamus dabar, pinigai sugrįžta per sutaupytas lėšas reabilitacijai, nedarbingumo ar invalidumo pašalpoms, žmogus nebepraranda darbingumo.
Tai – ekonominiai skaičiavimai, įrodantys finansinę naudą valstybei. Tačiau be jų dar yra ir žmogiškoji pusė. Tinkamais vaistais gydomas žmogus nesijaučia našta sau, savo šeimai, gali ilgiau gyventi visavertį gyvenimą. „Susirgę šia liga žmonės turi visą informaciją, puikiai žino, kas jų laukia, suvokia savo situacijos neišvengiamumą. Patikėkite, labai sunku atsakyti, kai žmogus žiūri į akis ir sako, aš suprantu, kiek man liko, ar gali dar keistis situacija mūsų valstybėje”, – prisipažino LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė, organizavusi diskusiją apie šią ligą.
Kompensavimo nauda įrodyta
Beveik visose Europos Sąjungos šalyse IS gydymas modernesniais, antrosios pakopos vaistais, kurie naudojami vos pastebėjus ligą, yra kompensuojamas valstybės. Šių vaistų negauna tik ligoniai Bulgarijoje, Slovėnijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Estijoje vaistai bus kompensuojami nuo 2011 metų.
„Mūsų žmonės nėra kalti, kad jie gyvena Lietuvoje. Jei visos Europos šalys eina šiuo keliu ir mato, kad taip daryti prasminga, kodėl mes norime sakyti, kad esame gudresni? Todėl turime susivienyti ir pateikti šiuos oficialius paskaičiavimus finansų ministerijai ir ligonių kasoms, kad būtų priimtas tinkamas sprendimas”, – ragino D.Mikutienė.
ES šalys renkasi, kokį kompensavimo modelį pasirinkti. Vienose kompensuojami tik vaistai, kitur prisiimama visa su ligos gydymu susijusi našta. Švedijoje modernūs antrosios pakopos vaistai laikomi kaip pirmosios pakopos ir valstybė prisiima visas su liga susijusias išlaidas.
Būtina išmokti laviruoti
Vienas iš skausmingiausių IS aspektų, kad ši liga paliečia darbingiausio amžiaus žmones. 98 procentai sergančiųjų yra tarp 18-50 metų. „Jokios kitos tokios ligos nėra nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Natūralu, kad žmogaus liga tokiu gyvenimo periodu yra labai skausminga tiek pačiam žmogui, tiek jo šeimai, tiek valstybei. Būtina dėti pastangas, kad tiek gydytojas galėtų skirti patį efektyviausią gydymą, tiek pacientas galėtų jį gauti”, – kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius profesorius Valmantas Budrys.
Medikų džiaugsmui, diagnostikos aparatūra Lietuvoje yra pakankama, ne prastesnė, nei bet kurioje kitoje šalyje ir ligą įmanoma pastebėti net labai ankstyvoje stadijoje, kai ją dar būtų galima užrakinti. Tačiau viskas vėl atsiremia į pinigus. IS gydymas – antras pagal brangumą po navikinių ligų, todėl tikrai ne kiekvienas pacientas gali jį sau leisti.
Neseniai iš Europos platformos kongreso grįžusi Lietuvos išsetinės sklerozės sąjungos generalinė sekretorė Aldona Droseikienė apgailestavo, kad į Baltijos šalis buvo žiūrima kaip į atsilikusias. „Visi akcentavo, kad nors visos šalys patyrė ekonominių sunkumų, tačiau reikia kažkaip mokėti laviruoti tarp pinigų skyriaus ir pacientų poreikio. Nė vienas Europos Sąjungos žmogus neturi būti diskriminuojamas dėl savo ligos”, – pabrėžė ji.
