Ditel

Hipokratas ir žolelės

Nors didysis Antikos laikų gydytojas Hipokratas ir laikomas šiandieninės mūsų medicinos tėvu, turbūt nedaug kas yra girdėjęs apie jo naudotus medicininius augalus ir vaistines žoleles. Visame pasaulyje studentai, būsimieji gydytojai, duoda Hipokrato priesaiką ir niekas neginčija, kad šis tarp V ir IV amžiaus prieš Kristų gyvenęs didysis gydytojas ir filosofas pakeitė medicinos sampratą visiems laikams.

Turbūt ne vienam skaitytojui yra tekę lankytis Graikijoje ir gal netgi ilsėtis nuostabioje Koso saloje Egėjo jūroje, netoli Turkijos krantų. Kelionės – Kosas metu galima nuvykti į už kelių kilometrų nuo Koso miesto įsikūrusį šiuolaikišką Hipokrato muziejų. Šalia jo yra ir Hipokrato botanikos sodas, kurį prieš kelerius metus, pasikvietę į pagalbą landšafto architektus, čia atkūrė Tarptautinis Hipokrato fondas.

Nors kartais trūksta patikimų rašytinių šaltinių apie paties Hipokrato taikytus gydymo metodus ir jo skleistą mokymą, tačiau išlikusiuose, pasekėjų užrašytuose traktatuose, apjungtuose į  didžiulį veikalą „Corpus Hipporaticum“ minimos net 256 skirtingos gydomųjų augalų rūšys, kurias naudojęs šis mokytojas.

Hipokrato pradėta taikyti diagnostinė sistema rėmėsi loginiu ligų aiškinimu (o ne atsiųsta „dievų valia“, kaip kad buvo tikėta iki jo), ligonio ir jo aplinkos stebėjimu, gydomąją gamtos galia ir medicininiais stebėjimais.

Naudodamas gydomuosius augalus jis sukūrė garsiąją savo teoriją apie keturių rūšių organizmo skysčius ir ligų priežastis. Pagal šiuos skysčius jis išskyrė ne tik keturis žmonių temperamentus: choleriką, flegmatiką, sangviniką, ir melancholiką, bet ir keturis juos veikiančius elementus: šilumą, šaltį, drėgmę ir sausumą, kurie, siekiant sugrąžinti balansą, gydomi priešpriešos metodu. Todėl Hipokratas, pavyzdžiui, skirdavo šilumos suteikiantį imbierą, kad išgydytų apėmusį šaltį. Logiška, tiesa? Šios painios sistemos efektyvumas tyrinėjamas iki mūsų dienų ir kartais sukelia karštų diskusijų tarp specialistų.

Galima paminėti kelis gydomuosius augalus, kuriuos tikrai naudojęs Hipokratas: rozmarinas, čiobrelis, mėta, pankolis, kmynas, rožė, cinamonas, anyžius, gvazdikėliai, smilkalai, mira (kvapieji sakai), kalendra, česnakas, opiumas, šunvyšnė, mandragora. Jie patys rikdavę vaistinius augalus, natūraliai augančius Koso saloje.

Jei kelionės į Kosą metu nuvažiuosite į Hipokrato botanikos sodą, užimantį 0,7 hektaro plotą, galėsite pasivaikščioji tarp čia susodintų ir nuo senųjų laikų natūraliai augančių 140 vaistinių augalų rūšių. Tai augalai, kuriuos gydymui naudojęs mūsų medicinos tėvas, ir ši kolekcija vis dar plečiasi. Geriausia Hipokrato botanikos sodą lankyti nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio, kai žydi gydomieji augalai. Ant lentelių surašyta lankytojams pateikiama informacija apie jų naudojimą ir gydomąsias savybes.

Šalia yra Hipokrato aikštelė, vadinamoji Altis, – tarytum simbolinė vieta, kur galima pamąstyti apie medicinos tėvą ir jo mokymą, apie tai, kaip gamtos stiprybė suteikia gyvenimui pusiausvyrą. Tai vaizdinga vieta, iš kurios atsiveria nuostabios apylinkių panoramos. Kalvos aukštis yra 672 metrai virš jūros lygio, iš čia matosi ir kaimyninės salos.

Prie botanikos sodo esantis pastatas – tai Hipokrato Melathronas. Jame yra Hipokrato muziejus, kur galima rasti daugiau informacijos apie Hipokrato mediciną, gydomuosius ir vaistinius augalus, patį asmenį ir jo mokymą. Šalia įrengtos dvi maždaug 150 vietų konferencijų salės. Tarptautiniam Hipokrato fondui Kose iš viso priklauso 36 hektarų teritorija. Joje numatoma pastatyti ir naują, didesnį Hipokrato centrą.

Nuo Hipokrato botanikos sodo 650 metrų ilgio vadinamasis „istorijos kelias“ veda prie gausiai turistų lankomo objekto Asklepijono. Tai yra buvusi senajam antikiniam sveikatos dievui Asklepijui skirta šventykla, gydyklų kompleksas ir mokykla, kurioje, tikėtina ir mokėsi Koso saloje gimęs ir garsiai gydytojų šeimai priklausęs Hipokratas. Senuose šaltiniuose netgi teigiama, kad Hipokratas buvęs 18-tos kartos gydytojas šeimoje, per vyrišką liniją siejamas su pačiu Asklepijumi.

Dabar čia stovi septynios šventyklos kolonos, matyti archeologinių kasinėjimų metu atidengti išlikę pastatų pamatai ir liekanos. Visas kompleksas yra išsidėstęs vaizdingos, kiparisais, pušimis ir platanais apaugusios, kalvos terasose.

Sezono metu į Koso salą vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos, tad pasirinkę keliones lėktuvu galite aplankyti Hipokrato gimtinę Koso miestą, jo gydomųjų augalų sodą ir muziejų.

Beje, pačiame Koso mieste, prie pagrindinės aikštės, yra saugomas labai senas, galbūt 500 metų senumo, jau visas sulopytas, platano medis, po kuriuo, sakoma, su savo mokiniais mėgdavęs pasėdėti ir pats Hipokratas. Žinomas, tas pats platano medis negalėjęs čia augti ir IV amžiuje prieš mūsų erą, kai gyveno mūsų medicinos tėvas, bet galbūt tai tikrai yra iki šių dienų gyvuojanti to istorinio medžio atšaka.

Hipokrato platanas tikrai turi savo istoriją ir jo sėklos bei ūgliai jau mūsų laikais yra nukeliavę į pačius įvairiausius žemės kampelius. Pavyzdžiui, Hipokrato medžio „palikuonys“ auga prie Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės medicinos bibliotekos Vašingtono priemiestyje, prie Harvardo medicinos mokyklos Bostone, prie Glazgo universiteto Genetikos fakulteto Škotijoje, netoli Sidnėjaus universiteto Žemės ūkio mokyklos Australijoje ar Burvudo ligoninės Naujoje Zelandijoje.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE