Rėmens graužimą, ko gero, yra patyręs kiekvienas žmogus. Šis nemalonus simptomas būdingas gastroezofaginio refliukso (GERL) ligai.
Tai – lėtinė atsinaujinanti liga, pasireiškianti ne tik varginančiu rėmeniu, bet ir stemplės pokyčiais, įvairiomis komplikacijomis.
Sergamumas gastroezofaginiu refliuksu plačiai paplitęs, ypač išsivysčiusiose šalyse. JAV epidemiologai nustatė, kad vieną ar kelis kartus per dieną rėmens graužimą patiria 24 proc. pacientų. 43 proc. asmenų simptomus patiria vieną ar kelis kartus per savaitę. 40-60 proc. GERL simptomus patiriančių pacientų nustatomas stemplės gleivinės pažeidimas – ezofagitas.
Apie GERL, jos priežastis, ištyrimą ir gydymą kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Gastroenterologijos centro vadove, gydytoja gastroenterologe Dalia Grusliene.
– GERL – kuo pasireiškia ši liga, kokie jos simptomai?
– Gastroezofaginis refliuksas – tai lėtinė liga, kai rėmens graužimas ir/ar atpylimas rūgščiu turiniu kartojasi du ar daugiau kartų per savaitę. Skrandžio turinys kyla į stemplę, ryklę, gerklas ar kvėpavimo takus.
Įprasti simptomai: rėmuo, skausmas ar diskomfortas duobutėje arba apatinėje krūtinkaulio dalyje, rūgštaus skrandžio turinio atpylimai, seilėtekis, rijimo sutrikimai. Jie gali pasireikšti visi ar tik kai kurie iš jų. Dažnai pasireiškia ir vadinamieji netipiški simptomai: balso kimimas, kosulys, kąsnio jausmas kakle, dusulio priepuoliai, deginimo pojūtis burnoje.
Pagrindinė ligos eiga – apatinio stemplės rauko savaiminis pernelyg didelis atsipalaidavimas ir dirginančio rūgštaus (arba dar agresyvesnio – tulžingo) skrandžio turinio patekimas į stemplę. Patekęs į stemplę skrandžio turinys joje užsilaiko, sutrinka normalūs
apsauginiai stemplės apsivalymo mechanizmai: sumažėja seilių ar stemplės gleivinės sekreto, pablogėja stemplės peristaltika ir kraujotaka, gleivinės regeneracija.
Negydant ligos kyla įvairių komplikacijų.
– Kokių komplikacijų gali sukelti gastroezofaginis refliuksas ir kiek jos pavojingos?
– Tai liga lėtinė, varginanti ilgus metus nuolat arba nurimdama ir vėl paūmėdama. Tik apie pusei sergančiųjų konstatuojamos stemplės erozijos. Nedidelei daliai liga komplikuojasi kraujavimu, stemplės opomis, stemplės randiniu susiaurėjimu (striktūromis), stemplės gleivinės pasikeitimu į vadinamąją Bareto stemplę, kuri laikoma ikivėžine būkle, galinčia virsti vėžiu. Beje, stemplės vėžio (adenokarcinomos) atvejų vis daugėja.
Kai liga užleista ir komplikuojasi, žmogui gali prasidėti kraujavimas iš stemplės, atsirasti ryškių rijimo sutrikimų, vėmimas, svorio kritimas. Pastarieji simptomai yra pavojaus ženklas.
GERL būna 3 formų:
- Erozinė, kai tyrimo metu nustatomas stemplės gleivinės pažeidimas.
- Neerozinė, kai stemplės pažeidimų nėra, tačiau yra simptomai (pirmiausia – rėmuo), varginantys žmogų ir bloginantys jo gyvenimo kokybę.
- Netipinė, kai simptomai nėra tipiški ir/arba pažeidžiami kiti organai: gerklos, bronchai, burnos ertmė.
– Kaip diagnozuojama ši liga?
– Norint diagnozuoti šią ligą dažnai pakanka išsiaiškinti pacientą varginančius tipinius GERL simptomus, paminėtus anksčiau: rėmuo, skausmas ar diskomfortas duobutėje, rijimo sutrikimai ir kt.
Jaunesniems nei 45 m. asmenims, kuriuos vargina tik šie tipiniai simptomai, neįtariama komplikacijų ir kurie neserga kitomis lėtinėmis ligomis, gali būti skiriamas 1 mėnesio medikamentinis gydymas, net neatliekant endoskopinio tyrimo.
Labai informatyvus stemplės gleivinės pažeidimų ir GERL komplikacijų nustatymo metodas – endoskopija. Ją atliekame pacientams, kuriems pasireiškia pavojingų simptomų: kraujavimas, mažakraujystė, svorio mažėjimas, springimas, krūtinės skausmas, dažnas vėmimas. Taip pat tiems, kuriems įtariamos komplikacijos.
Endoskopija turi būti skiriama, jei ligos požymių atsirado vyresniam negu 45 m. pacientui, jei yra anksčiau minėtų pavojingų simptomų, netenkina gydymo rezultatas esant neaiškiai diagnozei.
Šio tyrimo metu gydytojas endoskopuotojas apžiūri vidaus organus ir įvertina stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos bumblio pažeidimus. Prireikus paima audinių biopsiją vėžinėms ligoms, H.pylori infekcijai, kitai patologijai nustatyti.
– Ar yra ir kitų tyrimų GERL ligai nustatyti?
–Taip, yra. Jie ligoniui parenkami individualiai, atsižvelgiant į ligos ypatumus. Tai gali būti rentgeninis stemplės ir skrandžio tyrimas, 24 val. stemplės ph-metrija, stemplės manometrija, otorinolaringologinis ištyrimas (gerklų, nosiaryklės pokyčiams nustatyti).
Kai simptomai būdingi kelioms ligoms, tiksliai diagnozei nustatyti gali būti skiriamas ultragarso, įvairūs kardiologinės, pulmonologinės, neurologinės būklės tyrimai.
– Kas sukelia šią ligą?
– Nors nėra nustatyta konkrečios vienos ligą išprovokuojančios priežasties, tenka pripažinti, kad svarbiausi kaltininkai yra civilizuoto gyvenimo būdo palydovai: ilgalaikė nervinė įtampa, netinkama ir nereguliari mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholiniai gėrimai ir kt.), antsvoris, neadekvati fizinė veikla, įvairių vaistų vartojimas. Šiai ligai gydyti, taip pat profilaktikai labai svarbu, kad pacientas suprastų ligos kilmę, simptomus ir sąmoningai nusiteiktų koreguoti gyvenimo būdą.
– Kaip gydoma GERL?
– Kol kas yra dvi GERL gydymo galimybės. Pirmoji – ilgalaikis ar cikliškas vaistų vartojimas. Antras pasirinkimas – laparoskopinė antirefliuksinė operacija. Gydymu siekiama pašalinti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, užgydyti pažeistą stemplės gleivinę, išvengti ligos paūmėjimų ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Dažniausiai gydoma vaistais. Gydymą, skrandžio rūgšties sekreciją mažinantį vaistą, jo dozę, kursą, pagalbinius vaistus gydytojas pacientui parenka individualiai. Šiuo metu pagrindinė vaistų grupė GERL gydyti yra vadinamieji protonų pompos (siurblio) inhibitoriai (slopintojai) – PPI.
Operacinis gydymo būdas skiriamas tuomet, kai reikia sustiprinti ligonio antirefliuksinį mechanizmą, nes taip veikiančių patikimų vaistų kol kas nėra. Pastaruoju metu gerų rezultatų pasiekiama chirurgiškai gydant GERL. Atliekamos mažai traumuojančios (per nedideles angeles ir pjūvius) laparoskopinės operacijos, vadinamos fundoplikacijomis, per kurias sustiprinama apatinio stemplės rauko funkcija, sudarant mechaninį barjerą refliuksui. Šiuolaikinė laparoskopinė antirefliuksinė operacija yra pažangus GERL gydymo būdas. Tai puiki alternatyva ilgalaikiam palaikomajam PPI vartojimui. Palyginamųjų tyrimų duomenimis, po šios operacijos dauguma pacientų nepatiria ligos simptomų mažiausiai penkerius metus.
9 patarimai, kaip išvengti GERL
1. Valgykite dažnai ir mažais kiekiais.
Geriausia valgyti 5-6 kartus per dieną mažomis porcijomis. Svarbu labai gerai sukramtyti. Tai gali padėti ne tik išvengti ligos, bet ir atsikratyti nereikalingų kilogramų.
2. Venkite maisto produktų ir gėrimų, didinančių skrandžio rūgštingumą ir atpalaiduojančių stemplės apatinį rauką:
- juodųjų pipirų ir aitriųjų paprikų
- riebaus, aštraus ir kepto maisto
- šokolado
- pipirmėčių
- pomidorų ir iš jų pagamintų produktų
- citrusinių vaisių ir sulčių
- žalių česnakų ir svogūnų
- kavos ir gėrimų su kofeinu
- gazuotų gėrimų
- didelių maisto porcijų
3. Valgykite ir atlikite fizinius pratimus mažiausiai 2 val. prieš miegą
Jei esate įpratę eiti miegoti 23 val., baikite valgyti vakarienę 21 val. Kai atsigulate ar pasilenkiate pilnu skrandžiu, maistas pradedamas stumti į stemplę. Tai sukelia refliuksą.
4. Išlaikykite normalų svorį.
Pilvo riebalai papildomai spaudžia skrandį, todėl labai svarbu numesti antsvorio, jei jo turite.
5. Miegokite aukščiau pakelta galva.
Svarbu, kad galva, kaklas ir viršutinė kūno dalis miegant būtų aukščiau nei kūnas.
Tai taip pat padės užkirsti kelią skrandžio turinio atbuliniam tekėjimui. Taip pat galite pabandyti miegoti ant kairiojo šono. Tyrimų duomenys rodo, kad miegant ant kairiojo šono galima išvengti naktinio rėmens, o miegant ant dešiniojo rėmens simptomai kiek paaštrėja.
6. Venkite prigludusios prie liemens aprangos.
Prigludusi apranga, diržas spaudžia juosmenį ir verčia skrandžio rūgštį kilti į stemplę.
7. Meskite rūkyti.
Tyrimai parodė, kad rūkymas silpnina ir atpalaiduoja apatinius stemplės raumenis. Be to, rūkymas skatina skrandžio rūgšties gamybą ir lėtina seilių gamybą. Seilės labai reikalingos skrandžio rūgščiai neutralizuoti.
8. Venkite alkoholio.
Alkoholis taip pat silpnina apatinio stemplės rauko raumenis, trukdo skrandžiui greitai išsituštinti.
Jei negalite visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų, pabandykite vadovautis šiais patarimais:
– Praskieskite alkoholinį gėrimą vandeniu
– Nepadauginkite
– Gerkite baltąjį vyną, venkite raudonojo
– Alkoholio turintį vyną ar alų keiskite į nealkoholinius
– Negerkite angliarūgštės turinčių gėrimų
9. Atsipalaiduokite, žiūrėkite į gyvenimą pozityviai ir venkite nereikalingo streso.
Tik jūs galite pasirūpinti savimi geriausiai. Jei, nepaisant visų šių priemonių, vis dar jaučiate GERL simptomus – kreipkitės į gydytoją gastroenterologą.
Informaciją parengė MGDC Komunikacijos skyrius
