Pavasaris yra pats tinkamiausias metas išsitirti šachtinių šulinių vandens kokybę laboratorijoje. Geriamąjį vandenį vartoti maistui galima tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, darančių poveikį žmonių sveikatai, kiekis neviršija leistinos normos.
Pavojingiausias – kūdikiams
Pačiam žmogui suprasti, kad geriamasis vanduo yra užterštas neįmanoma, nes užterštas vanduo neturi nei specifinio skonio, nei spalvos, nei kvapo. Nitritų ar nitratų neįmanoma pašalinti nei jį virinant, nei buitiniais vandens filtrais.
„Nitratais užterštas vanduo ypač pavojingas nėščiosioms bei kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, – įspėja Utenos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyresnioji specialistė Janina Gruzdienė. – Mamos, gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turi būti įsitikinusios, ar vartoja saugų vandenį”.
Utenos apskrityje pernai buvo ištirti 167 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį vartojo nėščiosios bei kūdikiai iki šešių mėnesių. Nustatyta, kad beveik pusės tikrintų šulinių vanduo netiko maistui, nes buvo viršyta leistina užterštumo norma nitratais ir nitritais arba vanduo buvo užterštas bakterijomis.
Net 47,9 procento tyrimų metu nustatyta mikrobiologinė geriamojo vandens tarša, todėl minėtus šulinius jų savininkams rekomenduota išvalyti. 36,5 procento tyrimų metu vandenyje rastas didesnis nei leistina nitratų kiekis.
Per pirmuosius du šių metų mėnesius visuomenės sveikatos specialistai nustatė, kad iš apskrityje ištirtų 8 šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja besilaukiančios moterys ir kūdikiai iki 6 mėnesių, net šešių vanduo netiko maistui.
Besilaukiančioms ar kūdikius auginančioms moterims vartoti neištirtą vandenį pavojinga ne tik jų sveikatai, bet ir gyvybei. Šalyje kasmet po keletą kūdikių apsinuodija geriamuoju vandeniu, yra pasitaikę ir mirtinų atvejų. Vartojant nitritais ar nitratais užterštą vandenį kraujyje susidaro methemoglobinas, dėl kurio pasunkėja deguonies pernešimas su krauju iš plaučių į audinius. Dėl to kūdikiams atsiranda dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės, sunkiais atvejais atsiranda traukuliai.
Sveikatos apsaugos ministro 2002 metų gegužės 30 d. įsakymas „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos'” įpareigoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas rinkti ir teikti visuomenės sveikatos centrams apskrityse informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, kurie maistui vartoja šachtinių šulinių vandenį. Šulinio geriamojo vandens tyrimai minėtai gyventojų kategorijai atliekami nemokamai.
Vandenį patariama ištirti kasmet
Geriamojo vandens kokybė daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. J.Gruzdienė ragina savo sveikata besirūpinančius žmones šachtinio šulinio vandenį išsitirti kiekvienais metais. Daugelį metų netirtą vandenį geriantys žmonės smarkiai rizikuoja savo sveikata.
„Nitratų toksiniam poveikiui labai jautrūs ir infekcinėmis ligomis sergantys vaikai bei senyvo amžiaus žmonės, ligoniai, sergantys infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, – vardija J.Gruzdienė. – Dėl nitratų pertekliaus organizme susidariusios kancerogeninės medžiagos gali sukelti vėžio ligas. Nitratai ir nitritai yra pragaištingi ir išsekusiems, alkoholinius gėrimus nesaikingai vartojantiems žmonėms”.
Lietuvoje net 25 procentai gyventojų nėra prisijungę prie centralizuoto vandentiekio. Pagal šį rodiklį esame viena labiausiai atsiliekančių šalių Europos Sąjungoje. Manoma, kad geriančiųjų nesaugų vandenį yra gerokai daugiau, nes dalis gyventojų, turinčių centralizuotą vandentiekį, taupumo sumetimais vartoja šachtinių šulinių vandenį .
Dažniausiai būna užteršti gyvenviečių ar priemiesčių šuliniai. Šulinio vandens kokybė priklauso ne tik nuo šulinio vietos parinkimo, bet ir nuo jo įrengimo bei priežiūros. Įvairūs teršalai į šulinio vandenį patenka dėl žmonių aplaidumo. Šulinio vanduo bus blogas, jei netoli jo stovės tvartas, lauko tualetas, bus paplavų duobė ar įvairiomis trąšomis tręšiamas daržas, ypač jei šulinys bus žemiau taršos šaltinių.
