Vasarą padaugėja per maistą plintančių infekcijų, nes šių ligų sukėlėjai esant šiltam orui gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekę į maisto produktus – netgi daugintis. Kai kurios bakterijos gamina toksiną, kuris gali sukelti apsinuodijimą maistu. Didelę riziką susirgti turi poilsiautojai, kurie, vykdami į gamtą, pasiima greitai gendančius maisto produktus. Užsikrėsti žarnyno užkrečiamomis ligomis galima ir nurijus patogeninias mikroorganizmais užteršto vandens telkinių vandens.
Pateikiame keletą patarimų, kaip vasarą išvengti ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų.
Mikrobai jautrūs aukštai temperatūrai
Žarnyno užkrečiamosios ligos ir maisto toksinės infekcijos – grupė ligų, plintančių per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį. Pagrindinia jų požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Ligos sunkumas priklauso nuo patekusio su maistu sukėlėjų (toksinų) kiekio, ligonio amžiaus, imuninės būklės. Šias ligas sukelia patogeninės bakterijos ir jų toksinai, virusai, parazitai, pirmuonys. Dažniausiai šias ligas sukelia bakterijos: salmonelės, šigelės, patogeniniai stafilokokai ir kt. Per maistą ir vandenį plinta ir rotavirusai, virusinio hepatito A virusai. Bakterijomis, sukeliančiomis žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti užteršta žalia mėsa, paukštiena, subproduktai, žalias karvės pienas, kiaušiniai, daržovės. Maistas užteršiamas nesilaikant maisto ruošimo reikalavimų bei asmens higienos taisyklių. Rizika susirgti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai pasidaugina. maiste esantys mikroorganizmai. Daugelio bakterijų, esančių maisto produkte, skaičius palankiomis sąlygomis (kambario temperatūra, skysta, baltyminė terpė) kas pusę valandos padvigubėja, o per 12 valandų pasidaugina iki 17 milijonų. Toks skaičius gali būti ligos priežastis. Jei maistas laikomas šaltai, bakterijos nežūsta, bet ir nesidaugina, tačiau atitirpdžius šaldiklyje laikytą mėsą, bakterijos „atgyja” ir gali sukelti ligą. Mikrobai jautrūs aukštos temperatūros poveikiui, todėl maistą virdami, kepdami, troškindami sunaikinsime ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir išvengsime šių ligų plitimo.
Vykstant į gamtą
Jei važiuosime trumpai savaitgalio iškylai į gamtą, kur nebus patogumų, neimkime greitai gendančių maisto produktų. Jie gali sugesti jau bevažiuojant, ypač karštą dieną (nebent turime nešiojamą šaldymo krepšį ar specialią dėžę su ledo gabaliukais). Žinoma, visai netinka krepšius su maistu dėti ant automobilio palangės, kuri nuo saulės smarkiai įkaista. Pasistenkime, kad krepšiai su valgiais neatsidurtų saulėje. Primename, kad greitai gendantys produktai – tai visi pieno produktai, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Juos būtina laikyti šaltai (ne aukštesnėje kaip +2 – +6°C temperatūroje) visą laiką nuo pagaminimo iki valgymo. Nepamirškime patikrinti tinkamumo vartoti termino. Vartotojų patogumui vartojimo laikas būna nurodytas ant pakuotės. Nesilaikydami šių reikalavimų, rizikuojame apsinuodyti. Gali būti pavojingas ir iš pažiūros šviežias, tinkamos išvaizdos produktas, jei į jį yra patekę mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę, stafilokokinės kilmės ir kt. apsinuodijimus. Šito niekada negali žinoti, nes nepakinta maisto nei vaizdas, nei skonis. Palankiausia temperatūra mikrobams daugintis yra +37°C (bet pakanka ir kambario temperatūros), o minėti produktai yra tam tinkamiausia terpė. Tokiomis sąlygomis mikrobai dauginasi gana greitai, ir jau po 2-4 valandų jų prisidaugina pakankamai, kad žmogus susirgtų. Be to, gamtoje tiesiog privalu maistą laikyti uždaroje taroje ir saugoti nuo graužikų, vabzdžių bei kitų gyvūnų.
Nerekomenduojame imti į kelionę mėsos vyniotinių, ypač iš vištienos, slėgtainių, šaltienos, mišrainių, blynelių su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetų, konditerijos gaminių su kremu. Kad nesusirgtume poilsiaudami, reikia visada kruopščiai nusiplauti rankas prieš valgį. Tad turėkime po ranka muilą, rankšluostį ar drėgnų servetėlių. Ypač asmens higienos reikalaukime iš vaikų, kurie negalvodami griebia maistą neplautomis rankomis. Blogiausiu atveju, jei nėra galimybės nusiplauti rankų, imkime maistą į rankas su servetėle (net jei tai tik traškučiai, duonos riekelė ar vaisius). Servetėlėmis pasirūpinkime iš anksto. Nepamirškime, kad indų negalima plauti atvirų telkinių vandeniu!
Saugūs produktai kelionėje
Pirmenybė – sausiems produktams, daržovėms ir vaisiams (duona, batonas, šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, švieži pomidorai, agurkai. Nepakeičiamas dalykas turistams yra sausainiai, džiuvėsiai, mėsos ar žuvų konservai. Jei yra sąlygos išsivirti, galima pasiimti sausų produktų – kruopų, makaronų, įvairių dribsnių, sausų pusryčių. Verta vežtis razinų ir riešutų, kurie užima nedaug vietos, nereikalauja paruošimo, tačiau razinas prieš valgymą reikia kruopščiai nuplauti).
Kepant mėsą
Šašlykai Lietuvoje iš tiesų labai mėgstami. Neapsieina be jų poilsiaujantys tiek gamtoje, tiek kaimo sodybose ar kolektyviniuose soduose, neužmirštami jie ir per šventes ar vaišes. Svarbu, kad mėsa būtų gerai iškepusi: pavojingos bakterijos žus, kai temperatūra gabalo viduje bus ne žemesnė kaip 78°C (tada mikroorganizmai žūva). Tas pat pasakytina ir apie kepamas vištas. Mėsa viduje neturi būti rausva. Kotletus, karbonadus taip pat reikia gerai iškepti įkaitintuose riebaluose, po to troškinti. Priešingu atveju galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze (šios bakterijos gana dažnai aptinkamos žaliuose mėsos produktuose, ypač vištienoje ir kiaulienoje). Nuo pirkimo parduotuvėje iki vartojimo išvengti žalios mėsos (jos skysčių) ir kiaušinių sąlyčio su vartojimui paruoštu maistu šaldytą paukštieną ir kitą mėsą atitirpinti šaldytuve, prieš gaminant būtinai nuplauti, neragauti žalios ar nepakankamai šiluma apdorotos mėsos, vištienos nei faršo; nesuvalgytą maistą laikyti šaldytuve, prieš vartojimą pakartotinai pakaitinti.
Šviežio pieno pagunda
Per pieno produktus neretai plinta dizenterija. Ypač rizikinga pirkti pieną pakelėse, supiltą į abejotino švarumo butelius ar bidonus, laikomą kelias valandas be šaldymo. Jei vis dėlto negalite atsispirti šviežio pieno poreikiui arba nėra kito pasirinkimo, šį pieną gerkite tik virintą (tai ypač svarbu vaikams).
Produktai vakuume
Vakuumas iš tiesų neblogas išradimas išsaugoti atšaldytus mėsos pusfabrikačius, plonais griežinėliais gražiai supjaustytus mėsos kulinarijos gaminius. Patogu vartotojui – atsidarai ir valgai, bet juose nemažai konservantų. Slypi ir dar vienas pavojus – produktai vakuuminėje pakuotėje yra ideali terpė daugintis kampilobakterijoms, sukeliančioms ligą. Kampilobakterijos mėgsta drėgną aplinką, kur mažai deguonies. Produktų vakuuminėje pakuotėje negalima atšildyti, o paskui vėl atšaldyti. Jei pakuotėje matyti susikaupusio skysčio, verčiau tokio nepirkite. Tačiau jeigu dar prieš pakavimą į pakuotę bakterija nepateko, tai ji ir po tam tikro laiko ten neatsiras. Bakterijos gali tik pasidauginti.,
Ką gerti?
Gerti galima limonadą, tačiau kur kas sveikiau būtų įvairios sultys. Troškulį galima puikiai numalšinti vandeniu. Negerkime upės ar ežero vandens, nes jis gali būti užterštas žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjais! Maudydamiesi saugokimės, kad netyčia negurkštelėtume vandens – atviri telkiniai neretai būna užterti mikrobais.
Venkime maisto produktų su įdarais
,Rekomenduojame vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliai , čeburėkais su mėsos įdarais ar maistu, praduodamu vietose, kur neužtikrintos tinkamos gaminimo ir laikymo sąlygos.
Linkime Jums saugios vasaros
