Šiltuoju metų laiku pardavėjai džiaugiasi padidėjusia gaiviųjų gėrimų paklausa, tačiau pirkėjus baugina pasirodantys pranešimai, kad ir į geriamąjį vandenį patenka organizmui kenksmingos pakuotės medžiagos.
Pastaraisiais metais žmonės itin sunerimę dėl sveikatai kenksmingų medžiagų naudojimo maisto pramonėje. Mokslininkams ir maisto kokybės bei saugos specialistams atsiranda vis daugiau darbo – tenka daryti įvairius tyrimus, susijusius su rinkoje pateikiamų produktų sauga ir kokybe.
Atliko tyrimą
Neseniai paskelbti JAV mokslininkų tyrimų duomenys rodo, kad plastikiniai buteliai į juose laikomus skysčius išskiria cheminį junginį bisfenolį A (BPA), pavojingą sveikatai. Jau anksčiau buvo nustatyta, jog ši medžiaga trikdo gyvūnų reprodukcinės sistemos raidą ir yra siejama su žmogaus širdies bei kraujagyslių ligomis, taip pat diabetu.
Skelbta, kad tyrimo dalyvių, kurie savaitę vandenį ir kitus skysčius gėrė iš polikarbonatinio (PC) plastiko pagamintų butelių, bisfenolio A koncentracija šlapime padidėjo daugiau kaip 66 procentais. Harvardo Medinos mokyklos profesorės adjunktės Karinos B.Michels teigimu, geriant šaltus gėrimus iš plastikinių butelių vos vieną savaitę, bisfenolio A kiekis šlapime padidėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Jei plastikinė tara šildoma, pavyzdžiui, maitinant kūdikius, šios cheminės medžiagos koncentracija produkte, pasak mokslininkės, turėtų būti dar didesnė.
Tai kelia susirūpinimą, nes specialistai bisfenolį A iš dalies sieja su potencialiu poveikiu endokrininei sistemai. Šios medžiagos yra daugelio žmonių organizme, tačiau ekspertai nesutaria dėl jos galimo pavojaus. Europos maisto saugos žinybos specialistai aiškina, kad žmogaus organizme bisfenolis A natūraliai suskaidomas į mažiau pavojingas medžiagas. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, jis oficialiai laikomas nekeliančiu pavojaus sveikatai.
Bisfenolio A naudojimo maisto pramonėje kritikai teigia, esą BPA veikia kaip sintetinis estrogenas – patekęs į organizmą gali trikdyti vyrų reprodukcinės sistemos veiklą, skatinti „moteriškėjimą”, o moterims kelti krūties vėžio pavojų.
Vartojamas kiekvienoje įstaigoje
Plastikinių polietilentereftalato (PET) pakuočių ruošinių ir PET taros gamintojo „Putokšnio” technikos vadovas Adolfas Edmundas Jakas sako, kad pirkėjai turėtų žinoti, jog ne visas plastikiniuose buteliuose esantis vanduo gali kelti pavojų sveikatai. „Panašūs tyrimai buvo skelbiami ir anksčiau. Tai išgirdę žmonės ima manyti, kad į visus gėrimus, kurie pilstomi į plastikinius butelius, patenka bisfenolio A. Tačiau PET pakuotės, į kurias paprastai supilstyti parduodami gaivieji gėrimai, yra saugios. Iš PC plastiko gaminama tik didelės talpos tara. Į ją supilstyto vandens tikriausiai yra kiekvienoje įstaigoje”, – kalbėjo A.E.Jakas.
Pakuočių gamintojai, tiekiantys produkciją gėrimų pilstytojams, įstatymo įpareigoti pateikti jiems išsamią informaciją apie sudedamąsias taros medžiagas. O pirkėjas neturi galimybės etiketėje perskaityti informaciją, iš kokio plastiko pagamintas vienas ar kitas butelis. Tačiau atpažinti PC pakuotę galima – jos apatinėje dalyje esančiame trikampėlyje būna nurodytas kodas 7, o, tarkim, ant PET pakuotės – kodas 1.
PC plastiko pakuotės ir indai yra skaidrūs, lengvi ir tvirti. Pavyzdžiui, iš tokio plastiko gali būti gaminami vienkartiniai indai.
Švarų geria ne visi
Verta žinoti, kad vanduo gali būti kenksmingas ne tik išpilstytas į tarą. Lietuvoje pagrindinis geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Apskričių, miestų, rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų duomenimis, 75 proc. šalies žmonių vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį, 25 proc. gyventojų, daugiausia kaimų ar priemiesčių, geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai iš šachtinių ar gręžtinių šulinių, todėl ne visi geria reikiamos ar pageidaujamos kokybės vandenį.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) žiniomis, Lietuvoje yra 17 įmonių, pilstančių geriamąjį vandenį, iš jų septyniose fasuojamas natūralus mineralinis vanduo. Didžioji dalis šių bendrovių priskiriamos vidutinės rizikos grupei ir tikrinamos ne rečiau kaip kartą per metus.
Iš VMVT pateiktų duomenų matyti, kad šių metų balandį patikrinus visas 17 įmonių, pilstančių geriamąjį vandenį, didesnė mikrobinė tarša nustatyta 2 atvejais: „Baltijos mineralinių vandenų” kompanijos į daugkartinio naudojimo tarą supilstytame natūraliame mineraliniame vandenyje „Tichė” ir „Aldigus” fasuojamame geriamajame vandenyje.
Numanoma taršos priežastis – netinkamai valoma ir dezinfekuojama daugkartinio naudojimo tara.
„Baltijos mineralinių vandenų” kompanija jau nebepilsto vandens į 19 litrų tarą. „Aldigus” nutraukė vandens fasavimo veiklą.
2008 metais VMVT negavo vartotojų skundų dėl vandens, supilstyto į 19 litrų butelius ir leidžiamo per aušintuvus, kokybės. 2009-aisiais sulaukta 2 skundų dėl geriamojo vandens, sufasuoto į 19 litrų butelius ir tiekiamo iš aušintuvų, kokybės. Vienas jų – pagrįstas.
Vandens iš aparatų kokybė priklauso nuo fasuojamo vandens kokybės, taros ir aparatų priežiūros, laikymo sąlygų bei tinkamo naudojimo. Dėl netikusios aparatų priežiūros ir naudojimo gali atsirasti mikrobinė tarša.
Per pirmąjį šių metų pusmetį maisto ir veterinarijos laboratorijose atlikti 958 fasuoto vandens tyrimai mikrobiniams rodikliams nustatyti. Iš jų teisės aktų reikalavimų neatitiko 11 tyrimų. Iš 693 tyrimų cheminiams rodikliams nustatyti teisės aktų reikalavimų neatitiko 5.
