Rawpowders

Ekspertas: sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje – 51,2 m.

Lietuvai, nusprendusiai iki 65-erių metų pavėlinti pensinį amžių, reikia imtis priemonių gerinti savo visuomenės sveikatą.

Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra tik 51,2 metai.

Į tai dėmesį atkreipė ketvirtadienį apvaliojo diskusijoje „Lietuva ir Europos Sąjunga: iššūkiai priešakyje” dalyvavęs Europos politikos studijų centro (CEPS) vadovas Danielis Grosas.

Jo teigimu, Lietuva menkai pasistūmėjo į priekį ir pagal pagrindinius kriterijus: korupcijos suvaldymą, Vyriausybės veiklos efektyvumą ir verslo reguliavimą.

„Ar Jūs esate tikri, kad padidindami oficialų išėjimo į pensiją amžių, padidės ir efektyvus išėjimo į pensiją laikas? (…) Šiuo metu gimęs žmogus Lietuvoje gali tikėtis iki 51-erių būti geros sveikatos, kaip jūs tikitės turėti 65-erių pensinį amžių?” – klausė ekspertas.

Efektyviu arba tikruoju pensiniu amžiumi vadinami tie metai, kai žmogus realiai pasitraukia iš darbo rinkos. Lietuvoje žmonės į pensiją pasitraukia sulaukę maždaug 60.

Lietuvoje tikėtina sveiko gyvenimo tikimybė Lietuvoje yra 51,2 m. Estijoje – 48 m., Švedijoje – 64, Prancūzijoje – 62 m.

Lietuva yra apsisprendusi pensinį amžių palaipsniui pradėti didinti nuo kitų metų, kol bus pasiekta 65-erių metų riba. Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina 60 m., o vyrai – 62,5 m.

„Taip, jūs turėtumėte vėlinti pensinį amžių, tačiau turėtumėte kažką daryti su savo šalies gyventojų sveikata. Nes galiausiai mokėsite mažiau pensijų, bet vis tiek kainuos sveikatos apsauga”, – Lietuvos valdžios atstovams sakė D. Grosas.

CEPS vadovo teigimu, taip pat labai svarbu gerinti švietimą. Jis pateikė tarptautinio penkiolikmečių moksleivių tyrimo PISA duomenis, iš kurių matyti, kad Lietuvos moksleivių žinios yra labai vidutiniškos.

Valdžia persitvarko sunkiai

Kalbėdamas apie Lietuvos finansinį stabilumą, jis sakė, kad biudžeto deficito, skolos lygio ir infliacijos valdymas yra būtini, tačiau to nepakanka – reikia ir struktūrinių reformų.

Taip pat Lietuva menkai nuo 2002 m. pagerino tris pagrindinius kriterijus: korupcijos kontrolę, Vyriausybės veiklos efektyvumą ir verslo reguliavimą.

Jis pateikė 2010 m. Pasaulio banko duomenis, iš kurių matyti, kad pagal korupcijos kontrolę Lietuva gerokai atsilieka ne tik nuo euro zonos, bet ir Estijos.

Lietuvos korupcijos kontrolės indeksas yra 0,25, Latvijos – apie 0,3, Estijos – 1, euro zonos – 1,2, Švedijos – 2,2.

„Pagerinti šį kriterijų užtrunka daug laiko. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų Graikija buvo tokiame pačiame lygyje kaip Estija, per tuos metus Estija kilo į viršų, o Graikija stovėjo”, – sakė D. Grosas.

Kalbant apie Vyriausybės veiklos efektyvumą, taip pat Lietuva ir Latvija yra panašiame lygyje, o Estija yra pabėgusi gerokai į priekį.

Lietuvos ir Latvijos Vyriausybės veiklos efektyvumo indeksas yra kiek didesnis nei 0,5, Estijos ir visos euro zonos – apie 1,2, Švedijos – apie 2.

Lietuvos situacija yra panaši ir pagal verslo reguliavimo aplinką: Lietuvos ir Latvijos indeksas yra beveik 1, Estijos – 1,4. euro zonos – 1,3, Švedijos – daugiau nei 1,6.

Investicijų ir inovacijų lygis Lietuvoje gana žemas palyginti su kitomis šalimis.

Lietuviai taip pat labai prastai vertina nacionalines institucijas: Seimą, Vyriausybę.

Reikia ir toliau taupyti

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvai nereikėtų mestis į vartojimą. Jo nuomone, per krizę pradėtą taupymą reikėtų tęsti.

„Lietuvoje nacionalinių santaupų – gyventojų kartu su valstybe – lygis yra nepakankamas. Reikėtų tęsti taupymą tokį, koks jis buvo pastaruosius metus. Lietuvoje šios santaupos sudaro apie 15 proc. BVP, euro zonoje jos yra apie 20 proc.”, – kalbėjo D. Grosas.

Estijos gyventojų santaupos sudaro kur kas didesnę dalį BVP, o Lietuvoje šuolis buvo tik paskutiniais metais – per krizę.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE