Neseniai pirmą kartą Vilniuje buvo atlikta dirbtinės odos persodinimo operacija. Kauniečiai medikai tokią atliko dar prieš septynerius metus, bet dėl didelės kainos ir nesulaukto efekto šis metodas mūsų šalyje nėra populiarus.
Pirmoji operacija Vilniuje
Vilniaus Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje šešerių mergaitei buvo pašalinta didelė pigmentinė dėmė. Ji buvo 10 cm diametro, plytėjo ant kairiosios šlaunies. Pašalinus dėmę, sėkmingai įsodintas dirbtinės odos pakaitalas. Jis sukurtas JAV, Masačusetso valstijoje prieš 20 metų.
“Atlikome dvi operacijas, kurios truko po pusantros valandos”, – patikslino gydytojas ortopedas-traumatologas, sunkių nudegimų gydymo ir randų šalinimo specialistas Dainius Geležauskas.
Pasak gydytojo, dirbtinė oda persodinama dviem etapais. Pašalinus dėmę įsodinama dirbtinė oda, kurios apatinis sluoksnis – iš veršiuko kolageno, o viršutinis – silikono.
Po to ligonis savaitę turi būti gydomas ambulatoriškai, kruopščiai prižiūrimas: svarbu, kad neįvyktų atmetimo reakcija, nesusidarytų kraujo krešulių, žaizda nesupūliuotų ir nepatektų infekcija.
Sukurta specialiems ligoniams
Per tris savaites kraujagyslės peraugo kolageną. Tada mergaitei buvo atlikta antroji operacija: išorinis sluoksnis iš silikono pašalintas, o ant jo persodintas plonytis – 0,15 mm – žmogaus odos transplantantas.
Tokios operacijos yra sudėtingos, jas galima atlikti tik gavus specialų leidimą, kurį operaciją atlikęs D.Geležauskas įgijo prieš trejus metus Ciuriche, Šveicarijoje, išklausęs specialų praktinį kursą.
“Ši dirbtinė oda buvo kurta ligoniams, kurie nudega platų ir gilų audinių plotą, – aiškino vilnietis gydytojas. – Vėliau ji pradėta naudoti žmonėms, patyrusiems sunkias traumas, pašalinus dideles pigmentines dėmes. Kolagenas yra elastingas, nepalieka šiurkščių randų, atkuria visavertę odos struktūrą, todėl yra tinkamas šiems tikslams. Persodinant natūralią odą nuo kitos žmogaus kūno dalies lieka dideli randai. Be to, persodinimo operacijai reikia labai daug odos.”
Ilgokai laukė odos
Dirbtinė oda labai brangi. Vilniuje operuotos mergaitės tėvai už ją sumokėjo beveik 5 tūkst. litų.
Dirbtinė oda – ilgaamžė, bet jos pakuotės privalo būti panaudojamos per 5 metus.
“Mergaitę galėjome operuoti ir anksčiau – tam jau buvome pasirengę prieš kelerius metus, bet laukėme, kol bus atvežta dirbtinės odos”, – aiškino gydytojas D.Geležauskas.
Į Lietuvą dirbtinės odos buvo atvežta iš vieno iš dviejų Europoje įkurtų JAV firmos filialų.
Pasak D.Geležausko, Lenkijoje dirbtinės odos persodinimo operacija pirmą kartą buvo atlikta prieš 4 metus, Latvijoje – tik šį pavasarį.
Bumas senokai nuslopo
Pirmas dirbtinės odos persodinimo operaciją Lietuvoje atliko žinomas plastinės rekonstrukcijos chirurgas, nudegimų gydymo specialistas kaunietis Rytis Rimdeika.
Tai įvyko prieš septynerius metus, kai trijų mėnesių laikotarpiu R.Rimdeika Kauno klinikose įsodino dirbtinę odą dviem vyrams – vilniečiui ir Klaipėdos rajono gyventojui. Vienam jų reikėjo padengti didžiulį randą, kitam – nudegusį plotą. Šiems ligoniams reikėjo maždaug po 50 kv. cm dirbtinės odos.
“Jei Jonas atvažiavo į Ameriką, negalima sakyti, kad jis ją atrado, – palygino gydytojas R.Rimdeika. – Tai nėra nieko ypatingo, neverta apie tai kalbėti.”
Su dirbtinės odos integros – kolagenu, pagamintu iš veršiuko Achilo sausgyslės, išradėju amerikiečiu gydytoju James Burke iš Masačusetso kaunietis pažįstamas jau keliolika metų.
“Jis labai aktyviai pristatinėjo integrą konferencijose dar nuo 1993 m., – neslėpė gydytojas. – Tuomet pasaulyje kilo dirbtinės odos bumas, tačiau prieš dešimt metų tyliai nuslopo.”
Itin brangus produktas
Žadėtų stebuklų, kad neliks randų, nepuls infekcija, oda lengvai prigis, pasaulis nesulaukė. Tokia plastinės rekonstrukcinės chirurgijos specialisto R.Rimdeikos nuomonė apie integrą.
“Randų vis dėlto lieka, – atvirai sakė gydytojas. – Yra atmetimo reakcijos tikimybė. Ši oda labai jautri, dėl prastokos pigmentacijos šiek tiek skiriasi spalva. Be to, integra – itin brangus produktas.”
Priklausomai nuo tiekėjų, 1 kv. m integros kainuoja 20–30 dolerių. R.Rimdeika nekritikuoja šio produkto, sako, kad jis geras, kosmetiškai minkštas, bet ne stebuklingas. Pas mus būna ligonių, nudegusių labai didelį odos plotą. Už dirbtinės odos persodinimo operacijas JAV apmoka draudimo kompanijos.
R.Rimdeika sako, kad persodinimo operacijai gali būti naudojama daug pigesnė lavono oda, iš kurios pašalintos ląstelės. Šis produktas parduodamas JAV. Yra ir daugiau rūšių dirbtinių odų, įvairių storių transplantantų. Taip pat atliekama audinių ekspansija, kai specialiu balionu ištempiama ir uždedama paties ligonio oda.
“Jokioje srityje, – tikino R.Rimdeika, – nėra stebuklų ir šimtaprocentinių idealių dirbtinių pakaitalų. Nei maisto pramonėje, nei mašinų gamyboje, nei medicinoje.”
Dirbtinė, bet jautri
Cheminės inžinerijos profesorė Zhenan Bao pareiškė, kad ji su kolegomis sukūrė jautrią dirbtinę odą, galinčią pajusti net drugelio svorį.
“Tai, ką mes padarėme, yra tik tam tikri pradiniai žingsniai kuriant odą, kuri turės lytėjimo pojūtį – galės pajusti tam tikrus išorinius signalus ir paversti juos elektriniais signalais”, – pasakojo profesorė Z.Bao.
Inžinieriai sukūrė nepaprastai ploną kaučiukinę plėvelę ir įspraudė ją tarp elektrodų sluoksnių. Plėvelę paveikus slėgiu, ji susispaudžia ir keičia elektros įkrovos kiekį. Jį ši plėvelė gali sukaupti slėgio taške. Pokytį aptinka elektrodai, kurie įgalina kaučiukinę plėvelę perduoti tai, ką ji “jaučia”.
Lanksti daviklių technologija taip pat nėra nauja. Didžiausia naujovė yra milijonai mikroskopinių nano dydžio piramidžių ant kaučiukinės plėvelės. Jos sudaro galimybę geriau susiliesti dideliam paviršiui ir išgauti didelį jautrumą.
Odos spausdintuvas
JAV Šiaurės Karolinos Veik Foresto regeneracinės medicinos instituto mokslininkai pristatė specialų spausdintuvą, kuris gali “spausdinti” odos ląsteles ant kūno.
Į spausdintuvo galvutę galima įmontuoti rašalo kapsules su skirtingų tipų ląstelėmis, baltymais ar kitomis molekulėmis.
Vedžiojant galvutę virš žaizdos oda gali pasluoksniui atsinaujinti. Kol kas odos spausdintuvas su dviem skirtingomis rašalo kasetėmis yra išbandytas su dvylika plikų pelių, kurioms visiškai pašalintas didelio ploto odos sluoksnis.
Spausdintuvu gydytos pelės išgijo greičiau nei tos, kurių žaizdos gijo savaime.
Spausdintuvo galvutė įtaisyta skeneryje, kuris gali judėti virš ligonio. Kamera nustato žaizdos tipą ir liepia spausdintuvui tam tikrose vietose palikti reikiamą ląstelių ar baltymų kiekį.
Viena kasetė spausdina su kolagenu ir fibrinogenu sumaišytų ląstelių sluoksnį, kita prideda trombino, kuris verčia odos sluoksnį gaminti patvarų gelį.
Iš pradžių naudojami fibroblastai, kurie atnaujina dermą, o vėliau – keratinocitai, kurie atnaujina epidermį.
