Vos tik vaikas gali pats nulaikyti dantų šepetėlį savo rankose, jis jau geba tinkamai išsivalyti dantis, o apskritai pieniniai dantys nesvarbūs, nes vis tiek iškris. Odontologai sako – tai pavojingi mitai, kuriais vis dar vadovaujasi dauguma tėvų.
Kokias klaidas jie dažniausiai daro? Kokias pasekmes jaučia tie, kurių vaikystėje dantims buvo neskiriama dėmesio? Ir ar galime tikėtis, kad naujoji karta turės mažiau dantų problemų nei dabartiniai suaugusieji?
Sovietmečio palikimas – neįgyti įgūdžiai ir netaisyklingas sąkandis
Nors šiandien vis daugiau tėvų sąmoningai rūpinasi vaikų burnos sveikata, odontologai pastebi, kad vis dar gyvename tarp dviejų epochų. Sovietmečio požiūris, kad sveikata – tai valdžios ar gydytojų, o ne paties žmogaus atsakomybė – paliko gilų pėdsaką.
„Sovietmečiu buvo įprasta manyti, kad sveikata – valdžios, gydytojų ar įstaigų reikalas, bet ne paties žmogaus. Tad ir dantų priežiūrai nebuvo skiriamas pakankamai dėmesio. Burnos ligų profilaktika nebuvo paplitusi, žmonės galvojo, kad dantų ligos yra normalus amžėjimo procesas. Dantų gedimą priimdavo kaip normą, todėl burnos sveikata profilaktiškai nebuvo aktyviai rūpinamasi“, – pasakoja Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė.
Šiandien to padariniai akivaizdūs: daug suaugusiųjų turi netaisyklingą sąkandį ar prarastų dantų. Pieniniai dantys kadaise neretai būdavo tiesiog šalinami, nors jie – svarbūs nuolatinių dantų atramos taškai. Netekus jų per anksti, nuolatiniai dantys dygsta kreivai, o ilgainiui gydymui prireikia sudėtingesnių metodų.
Dantų valymas – tėvų, o ne vaikų darbas
V. Brukienė pasakoja, kad dabar išgyvename pereinamajį laikotarpį, kai gydytojai odontologai vis aiškiau sako: už vaiko burnos sveikatą atsakingi tik tėvai.
„Pati pagrindinė klaida – manyti, kad 2–5 metų vaikas jau pajėgus tinkamai išsivalyti dantis. Iki septynerių metų rankų raumenys dar nėra išlavėję, todėl vaikas, net ir labai stengdamasis, negali atlikti taisyklingų judesių. Todėl iki septynerių metų burnos higiena – išimtinai tėvų atsakomybė. Nors, pavyzdžiui, Skandinavijoje tėvai valo vaikams dantis net iki dešimties metų. Jei vaikas labai nori tai daryti pats – puiku, bet po to vaiko dantis visada turi pervalyti tėvai“, – pataria prof. dr. Vilma Brukienė.
Tėvams būtina suprasti, kad dantų valymas turi tapti tokia pat savaime suprantama rutina, kaip veido ar rankų prausimas. Jei įprotis formuojamas nuo pirmųjų dantų, apsilankymai pas odontologą būna labiau profilaktiniai ir tampa malonia patirtimi, o ne baimę keliančiu išbandymu. Kuo anksčiau tėvai imasi atsakomybės, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas užaugs be dantų skausmo ir su sveiku požiūriu į burnos higieną.
Prižiūrėti ir pieninius dantis, skirti dėmesio mitybai
V. Brukienė atkreipia dėmesį, kad vaikų dantų priežiūra turi prasidėti nuo pirmųjų gyvenimo metų. Tai ugdo vaiko atsakomybę, padeda formuoti supratimą, kad burnos higiena yra kasdienė būtinybė, o ne pasirinkimas. Tėvai privalo rodyti pavyzdį patys ir dantų valymą įtraukti į šeimos rutiną dar nuo pirmųjų dantukų.
„Jei nuo mažens vaikas nebuvo skatinamas valytis dantų, nes tėvams atrodė, kad pieniniai dantys nesvarbūs, nes vis tiek iškris – vaikas auga negaudamas žinios, kad dantys yra svarbūs. Tokiu atveju požiūris nesikeičia ir išdygus nuolatiniams dantims“, – pabrėžia prof. dr. Vilma Brukienė.
Burnos higieną galima pradėti dar iki pasirodant pirmiesiems dantukams – švelniai valant dantenas marlės tamponėliu ar specialiu antpirščiu. Tai padeda ne tik palaikyti švarą, bet ir formuoja vaiko įprotį. Vėliau galima naudoti įvairias motyvacines priemones: šviečiančius ar grojančius dantų šepetėlius, edukacines knygeles ar programėles. Tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – dantys turi būti valomi du kartus per dieną, kiekvieną dieną, be išimčių.
„Mityba taip pat daro didelę įtaką vaikų burnos sveikatai. Ypač svarbu riboti užkandžiavimą – geriau vienu kartu suvalgyti daugiau saldumynų, nei po truputį visą dieną. Pavyzdžiui, Skandinavijoje populiari iniciatyva „saldumynai tik šeštadieniais“, ši tradicija jau skinasi kelią ir Lietuvoje. Vaikas laukia tos dienos, kai galės pasimėgauti, o ir dantims tai gerokai mažiau žalinga nei nuolatinis saldžių užkandžių kramsnojimas“, – sako ji.
Ateities vizija: mažiau gydymo, daugiau profilaktikos
Paradoksalu, bet šiandien tėvai dažniau įvertina tik matomą rezultatą – plombuotą ar atstatytą dantį, o ne tai, kad gydymo apskritai neprireikė. Prof. V. Brukienė tikisi, kad ateityje vaikų odontologija vis labiau remsis prevencija, o ne gydymu.
„Tikiuosi, kad vaikų odontologija pereis nuo restauracinio gydymo prie profilaktikos. Jei odontologas padarė taip, kad dantis nesugedo ir nereikėjo gydymo, tai yra pati didžiausia vertybė. Norisi, kad ir tėvai suprastų, jog prevencija – svarbiausias darbas, nors fiziškai pokytis nematomas“, – teigia prof. dr. Vilma Brukienė.
Pasak profesorės, užauginti vaiką be ėduonies reiškia užauginti ir ateities kartą, kuri žinos, kaip perduoti gerus įpročius savo vaikams. Kuo daugiau sąmoningų tėvų, tuo daugiau sveikų šypsenų ateityje.
Apie vaikų burnos sveikatos išsaugojimą bus kalbama spalio 17-18 d. „Litexpo“ vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje parodoje – konferencijoje „Baltic Days of Dentistry“. Jos metu pradinių klasių moksleiviams bus organizuojamos specialios pamokos apie burnos priežiūrą. Baltijos šalių odontologai ir mokslininkai renginio metu taip pat diskutuos apie burnos priežiūrą, dažniausias ligas ir jų įtaką bendrai žmogaus sveikatai. Taip pat bus pristatomos šios srities inovacijos, pažangiausios gydymo priemonės ir metodai.
